Lietuvoje

2019.11.07 21:40

Teisininkas apie Venckienei sumažėjusius kaltinimus: įžvelgia galimą prokuratūros darbo broką

Nemira Pumprickaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.07 21:40

Istorija, prasidėjusi 2009 metai, praėjus dešimtmečiui, ir vėl pirmuose puslapiuose bei antraštėse. Neringa Venckienė trečiadienį grąžinta į Lietuvą, o penktadienį teismas paskelbs, ar tenkins prokurorų prašymą taikyti jai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams.

Po ekstradicijos prokurorai pripažįsta, kad N. Venckienė gali būti teisiama tik pagal 4 įtarimus – dėl sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei, smūgio policininkui, teismo sprendimo nevykdymo ir trukdymo antstoliui. Visi įtarimai susiję tik su viena diena – šturmo Garliavoje, kai policijos pareigūnai paėmė mergaitę.

Taip pat skaitykite

„Dienos temoje“ apie bylą kalba Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Remigijus Merkevičius ir Seimo narys, atstovavęs Seimui Konstituciniame Teisme per N. Venckienės apkaltą Eugenijus Gentvilas.

– Pone R. Merkevičiau, iš keliolikos įtariamų nusikaltimų liko tik keturi. Vadinasi, JAV teisėsaugos neįtikino mūsų prokurorų pateikti įrodymai ir argumentai.

R. Merkevičius: Taip išeitų.

– JAV teismo sprendime nurodyta, kad Lietuva kreipiasi pagal 6 įtarimus, tarp jų buvo dėl neteisėtos informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo ir dalies nusikaltimo padarymo organizuotoje grupėje – atmesti šitie du, nes Lietuva, toks yra paaiškinimas, nenurodė, kokie šių nusikaltimų atitikmenys JAV Baudžiamajame kodekse, todėl teismas jų paprasčiausiai ir nenagrinėjo. Ar galima traktuoti tai kaip mūsų prokuratūros darbo broką, nes, rašydami ekstradicijos prašymą, jie privalėjo susipažinti su Amerikos baudžiamuoju kodeksu?

R. Merkevičius: Sunku man pasakyti, kas ten slepiasi po tais buitiškais žodžiais, nes tokių nusikaltimų ir Lietuvoje nėra, kaip jūs pasakėte. Bet kaip ten bebūtų, tai absoliutiškai teisinga, jeigu kreipiesi į svetimą valstybę, žinodamas, kad vienas iš atidavimo principų yra veikos kriminalizavimas ir pas mus, ir pas juos, turi įvertinti tokias galimybes. Reiškia, jos nebuvo įvertintos.

– Vadinasi, galima traktuoti kaip darbo broką?

R. Merkevičius: Manau, kad, švelniai tariant, taip.

– Pone E. Gentvilai, ar tai nėra generalinio prokuroro Dariaus Valio vykdytos reformos pasekmė, kuri rado atgarsį ir Seime tuo metu ir po kurios iš prokuratūros pasitraukė labai patyrę pareigūnai?

E. Gentvilas: Matyt, nes generalinio prokuroro D. Valio veikla tą laikotarpį tikrai nuvilianti, ir mes srebiame pasekmes iki šiol dėl kvalifikuotų prokurorų praradimo, dėl tam tikros baimės atmosferos sukūrimo arba tradicijų įvedimo. Manau, čia vienas iš epizodų, bet ne man kvalifikuoti generalinio prokuroro veiklą ar tuo labiau veiksmus šitos situacijos atžvilgiu – čia aukštos kvalifikacijos teisininkų darbas.

– Galbūt ne generalinio netgi, nes buvo prokuroras, kuris rašė tą ekstradicijos raštą. Pone Remigijau, nužudytas teisėjas – tai yra valstybės pareigūnas. Vaikas galbūt tvirkintas – tai yra nusikaltimas prieš vaiką, bet teismas to net nesvarstys. Ar tai reiškia, kad mes ir nesužinosime tiesos niekada?

R. Merkevičius: Labai panašu, kad taip. Čia yra vienas iš tokių labiausiai nuviliančių dalykų, nes ta ekstradicija ir buvo siejama greičiausiai su noru sužinoti atsakymus apie nužudymus, apie tvirkinimus. Buvo jie, nebuvo, kas tai darė, ir taip toliau.

Dabar matome, tiksliau, galime sudaryti tokią nuomonę, net jei mums to niekas nepasako tiesiogiai, kad dėl to net niekas nesikreipė. Niekur. Reiškia, kad tos veikos Lietuvos baudžiamajame procese net nebus analizuojamos, svarstomos, atsakymų mes neturėsime. Tai drąsus prokuroras turėtų atsistoti čia vietoj mūsų ir jums pasakyti, ar yra įtarimai, nėra, pagrįsta, nepagrįsta.

Kaltas žmogus, jų akimis, ar nekaltas, padėti tašką, o ne laikyti kažkokioje nežinomybėje, kažkokiuose lūkesčiuose, kažkokių sąmokslų kūrime. Vaizdas dabar toks, kad jie nepasako iki galo, kaip yra, neatskleidžia informacijos ir leidžia laisvai interpretuoti, kas kaip nori.

– Bet, žiūrėkite, prokuroras sako, kad ikiteisminis tyrimas yra beveik baigtas, ir jau galėtų N. Venckienei netrukus būti pareikšti įtarimai. Ar tai reiškia, kad byla negali būti išplėsta? Ar yra kažkokios aplinkybės, kai ji galėtų būti išplėsta, ir tai, ko mes dabar negirdime, bet mums rūpi sužinoti, tai yra ta žmogžudystė ir vaiko tvirkinimas, galėtų būti, atsirasti?

R. Merkevičius: Teoriškai yra taip, kad pagal šiandieninę situaciją galima traukti atsakomybėn už tas nusikalstamas veikas, už kurias Amerika perdavė N. Venckienę mums. Teoriškai yra galimybė kreiptis Lietuvos valstybei į Amerikos atitinkamas institucijas ir prašyti išduoti dėl naujų nusikalstamų veikų.

Bet čia tik teoriškai, nes per 10 metų jeigu nepavyko surinkti įrodymų ir jeigu nepavyko dėl to paprašyti ekstradicijos, kad po 10 metų atsirastų nauji įrodymai ar dar kažkas, čia būtų fantastinė sritis. Čia nerealu yra. Jeigu prokurorai galvoja, kad apklaus ponią N. Venckienę, ir ji pasakys kažkokius stebuklus, tai prokurorai labai naivūs, labai naivūs.

– O jeigu nukentėję asmenys kreipsis, kaip dabar sakoma, arba, tarkime, nužudyto teisėjo artimieji, arba, pavyzdžiui, L. Stankūnaitės tėvai? Jeigu tie žmonės, galų gale nužudyto A. Ūso artimieji, kreiptųsi, ar galėtų tada byla prasitęsti?

R. Merkevičius: Kur? Į Lietuvos valstybės institucijas?

– Taip.

R. Merkevičius: Baudžiamasis procesas prasideda, nepaisant kreipiasi ar nesikreipia. Yra nusikalstamos veikos faktas, tai turi būti tiriama, taip vadinama, pagal pareigas. Pagal faktą ir ji buvo tiriama. Kas besikreiptų, jeigu JAV neišduos N. Venckienės dėl veikų, dėl kurių jūs paminėjote, niekas jos čia neteis.

– Kitaip sakant, dabar jeigu ir atsirastų kažkokių naujų aplinkybių, tai vis tiek reikėtų kreiptis į JAV ir iš ten gauti sutikimą?

R. Merkevičius: Taip, sutikimą traukti atsakomybėn dėl naujų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji nėra išduota.

– Pone E. Gentvilai, ar N. Venckienės grąžinimas į Lietuvą prieš artėjančius rinkimus jums atrodo kaip keliantis grėsmę viešajai erdvei? Mes pamename, kas buvo iki jos išvažiavimo iš Lietuvos.

E. Gentvilas: Mes matome, kad viešoji erdvė kartais pati save katalizuoja, eskaluoja, pakaitina ir pasidžiaugia, kad štai apie N. Venckienės sugrįžimą 10 publikacijų per dieną paleidome. Čia reikėtų atsargiau pačiai viešajai erdvei, turiu omeny ir žiniasklaidai, ir visiems, kurie į viešąją erdvę eina, pagalvoti apie pasekmes.

Mes prisimename, kas buvo Garliavos istorijos laikotarpiu – tarkime, 2012–2013 metais. Ypač tuo laikotarpiu prieš Seimo rinkimus 2012 metais. Patys kažkiek ir pakaitinome tuos dalykus, tiems beliko pasinaudoti. Manau, kad atsakingai turėtų elgtis.

Pradėkime nuo politikų. Juk politikai buvo tie, kurie prisidėjo prie atmosferos kaitinimo. Tik pasinaudoti beliko „Drąsos kelio“ politinei partijai, ir jie tą gana sėkmingai padarė. Mano kolega, buvęs pareigūnas Vitalijus Gailius pasakė, kad šiandien politikai turėtų prisiimti kaltę, ką jie tada yra pridirbę, kiek politikų lankėsi patvoriuose, kiek žiniasklaidos atstovų kaitino atmosferą, o paskui atsisakinėjo savo žodžių ir atsiprašinėjo, barstėsi galvą pelenais. Matai, ne taip supratę.

Atsakomybės reikia visiems, bet pirmiausiai politikai, nes politikų kišimasis į teisinius, o dabar jau ateityje ir į teisminius procesus gali paversti niekais bet kokį procesą, turint omenyje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kai politinis kišimasis į teisinius procesus tampa išteisinamąja aplinkybe dažnu atveju. Mes jau matėme tokių net ir Lietuvos situacijoje, Lietuvos piliečių situacijoje.

– Pone E. Gentvilai, bet netgi prezidentė buvo tapusi šio proceso dalimi. Nepaisant to, kad iš jūsų kliūva ir mums, žurnalistams, noriu prisiminti ir šitą atvejį, nes ji tada pasakė, kad N. Venckienė vykdo teismo sprendimą dėl mergaitės atidavimo. Ji neatleido N. Venckienės, kaip siūlė Teisėjų garbės teismas. O 2010 metų sausio pabaigoje tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas su savo pavaduotojais buvo iškviestas pas prezidentę.

Po pokalbio generalinis prokuroras pasakė, kad pedofilijos byla netrukus keliaus į teismą, bet jisai pats, praėjus maždaug savaitei, neteko pareigų, ir jokia pedofilijos byla į teismą nenukeliavo. Ar jūs tai laikytumėte tiesioginiu politikų kišimusi į teisėsaugos darbą?

E. Gentvilas: Nedrįstu vertinti, vėl teisiškai kvalifikuoti – tiesioginis, netiesioginis. Bet įsivaizduokime, ką reiškia, kai valstybės vadovė išsako poziciją. Tai visi, kurie tiki valstybės vadove, gerbia ją, vertina, o tokių žmonių Lietuvoje visada buvo ir dabar tebėra daug, jie savaip ir pradeda žiūrėti. Menininkai plūsteli, koncertus rengia ten, bakchanalijas, ir panašiai.

Kalbėdamas apie politikus, turiu omenyje ir prezidentę, ir kitus garbingus, gerbtinus politikus, kurie nesusivaldė. Kai kurie, paskui paaiškėjo, kad sąmoningai, dalyvauja politiniame procese, tai yra kuriant naują politinę partiją, tampa Seimo nariais su šita vėliava – „Drąsos kelio“, antipedofilinės kovos vėliava.

O paskui politikai piktinosi, kaip čia šitas „Drąsos kelias“. Tai pasižiūrėkite, kokias patys aistras visuomenėje sukėlėte. Esu matęs tokių dalykų ir dėl žemelės nepardavimo referendumo, kai patys politikai eskaluoja situaciją, o paskui srebia tą košę.

– Pone R. Merkevičiau, šitoje vietoje kyla klausimas, gal reikėtų ir politikams atsakomybės kažkokios už tokius kaitinimus viešosios erdvės ir eskalavimus? Netgi šiuo atveju žmonės rinkosi ir istorija buvo o-ho-ho...

R. Merkevičius: Matote, čia greičiausiai kolega, kuris sėdi šalia prie stalo, atsakytų, kad taip pažeidžiamas jo nepriklausomumas, jeigu mes ribojimus kažkokius darytume.

– Bet jeigu esi eilinis ir taip darai, tai tada gauni?

R. Merkevičius: Greičiausiai, kad galbūt teisinės atsakomybės čia nėra, yra branda, supratimas, politinė patirtis ir panašūs dalykai, etika, moralė galų gale. Kai tų dalykų nėra, tai jokia baudžiamoji ar kitokia atsakomybė nesuvaldys žmogaus.

E. Gentvilas: Beje, irgi nekalbu apie jų teisinę ar baudžiamąją atsakomybę. Bet kai pamatome politinius rezultatus, pagalvokime, kas juos pagimdė. Dažnu atveju patys politikai.

– Pone E. Gentvilai, dabar apie tą Konstitucijos pataisą, kuri po apkaltos leistų ne anksčiau kaip po 10 m. grįžti į Seimą, būti išrinktam. Tai ir R. Paksui tas pats, ir N. Venckienei tas pats būtų pritaikyta. Seime po pateikimo pritarta pataisai. Dabar, berods, gruodžio 10 dieną, ji grįžta į Seimą, ir po to reikės dar vieno balsavimo. Kaip vertinate tokią galimybę būti Seimo nariais po apkaltos?

E. Gentvilas: Aš noriu, kad būtų priimta šita pataisa. Tokiu būdu būtų įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje dėl Rolando Pakso. Užtruko ne dėl mūsų, o dėl pačių „paksistų“, vadinkime, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narių noro daugiau įgyvendinti R. Paksui teisių, negu nurodė Strasbūro teismas.

Tai mano pozicija – už. Tikiuosi, surinks balsų per abu balsavimus. Bet esmė štai yra kokia, kad žmonės suprastų, - Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, išvadą, kad N. Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją 2014 m. birželio 3 dieną.

Aš atstovavau Seimui šitoje byloje. Tai reiškia, priėmus šitą pataisą Konstitucijos, kurią jūs minite, nuo 2024 m. birželio 3 dienos N. Venckienei atsirastų galimybė dalyvauti Seimo rinkimuose. Kitaip sakant, jeigu ji, kaip Lietuvos Respublikos pilietė, nori, 2024 m. Seimo eiliniuose rinkimuose, jeigu jie vyks rudenį, ji galės dalyvauti.

– Dar vienas klausimas. Šita N. Venckienės istorija prasidėjo nuo to, kad dėl vienos mažos mergaitės susipešė dvi šeimos – tėvas ir motina, ir jų šeimos. Bet visa tai virto tokio nacionalinio masto istorija su žmogžudystėmis, kišosi politikai, buvo mitingai. Visa tai turėjo vykti kažkaip organizuotai, kažkas tam turėjo vadovauti, kažkas už viso to turėjo stovėti, kažkam tai turėjo būti naudinga. Ar buvo kur nors kada nors svarstoma, ar kam nors kilo tokia mintis pasiaiškinti, kas už viso to stovėjo?

E. Gentvilas: Turiu savo mintį, kurią ir esu sakęs. Manau, kad N. Venckienė ar jos brolis nesamdė viešųjų ryšių agentūros. Kažkas parežisavo tuos dalykus. Žinant dabar jau hibridinius karus, kibernetines grėsmes, Rusijos įtakas ir taip toliau, neatmetu galimybės, kad iš išorės buvo konsultantai, kurie patarinėjo, kaip elgtis.

– Iš išorės, net ne Lietuvoje?

E. Gentvilas: Gal net ne Lietuvoje, bet, žinoma, konsultacija iš išorės gali rasti vietininkus, kurie tampa geradariais ir pakonsultuoja, ir tie, kurie tampa tų veiksmų vykdytojais, gal net nesupranta, kad čia iš išorės buvo. Matau ir daugiau tokių situacijų Lietuvos politinėje istorijoje.

– Ir baigiant, pone R. Merkevičiau, kaip manote, kada galėtų prasidėti teismo procesas?

R. Merkevičius: Neturiu supratimo. Jeigu prokurorai viską padarė gerai, tai turėtų pirmadienį turbūt. Tai logiška, jeigu tu per 10 m. surinkai visus įrodymus ir tau tereikėjo tik asmens patraukti atsakomybėn, tai atsivežė trečiadienį ar ketvirtadienį, apklausė.

– Bet kadangi mes čia pripažinome su jumis, kad broko greičiausiai prokurorų darbe buvo, tai pirmadienį neprasidės?

R. Merkevičius: Greičiausiai yra. Žinoma, čia mes šaržuojame. Net nežinau kada, priklausomai nuo tos atliktos kokybės, nuo ponios N. Venckienės pateikto savo elgesio, buvo jis ar nebuvo, vertinimo, pateisinimo, aplinkybių nurodymo. Sunku pasakyti, bet jeigu jau ekstradicija yra, jeigu jau prašomas suėmimas, tai, logiškai galvojant, tas procesas turi sparčiai eiti į priekį.

Dienos tema. Teisininkas apie prokurorų darbą Venckienės byloje: švelniai tariant, brokas (su vertimu į gestų k.)