Lietuvoje

2019.11.07 22:24

Dirvožemio tarša Klaipėdoje: gyventojai skundžiasi sveikata, savivaldybė žada priimti skubius sprendimus

Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.07 22:24

Klaipėdoje, teritorijose netoli uosto nustatytas vietomis 12 kartų normą viršijantis užterštumas chromu. Didžiausias jis – Šiaurinėje miesto dalyje esančiuose mikrorajonuose, jų gyventojams rekomenduojama vaikščioti šaligatviais, asfaltuotais takais, neleisti vaikams žaisti žolėje, smėlyje, nevartoti čia užaugintų vaisių ir daržovių. Klaipėdiečiai sako, kad prašys priimti sprendimą dėl draudimo krauti birią krovą šalia gyvenamųjų namų.

Dirvožemio tyrimai parodė, kad didžiausias užterštumas – ties uosto teritorija.

„Jis kenksmingas tuo, kad, kaip ir visi sunkieji metalai, kaupiasi kepenyse, inkstuose, tuos organus ir pažeidžia. Jis patenka į organizmą per kvėpavimo takus ir per odą“, – sako visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

Žmonės uosto tarša skundžiasi seniai, tačiau rugpjūtį imti mėginiai atskleidė realią situaciją.

„Gyventojai gyvena tokioje aplinkoje, tai labai siaubinga, išsiveda mažus vaikus ir gyvūnus, ir patys vaikšto, gerai, jeigu drėgna diena, kažkiek galbūt nusėda, bet jeigu yra sausos dienos, vasaros metu viskas dulka“, – teigia seniūnaitis Tomas Meškinis.

Klaipėdiečiai skundžiasi pablogėjusia sveikatos būkle.

„Žmonės baisiai pradėjo kosėti, ir visi ir kosime, galvojame, gal orai keičiasi, bet reikia ieškot problemos“, – tikina klaipėdietė Rita Kurpelienė.

Savivaldybėje skubiai sušaukta ekstremalių situacijų komisija: tikėtina, kad tarša – dėl uosto veiklos.

„Konkrečiai chromo tai nėra kraunama, iš kur atsirado ir kada atsirado tas chromas dirvožemyje, tai mes to nežinome, mes už tai, kad išsiaiškintume, kad nebūtų tokios taršos“, – teigia Jūrų uosto Teisės departamento direktorius Linas Rudys.

Savivaldybė reikalauja peržiūrėti užterštoje teritorijoje veikiančių įmonių taršos leidimų sąlygas ir neleisti vykdyti taršios veiklos, kuri keltų pavojų aplinkai ir gyventojų sveikatai.

„Mes nedelsiant kreipiamės į prokuratūrą, nes čia pasišnekėjimų, abipusių baksnojimų laikas baigėsi, reikia priimti rimtus veiksmus ir nustatyti pagaliau, kas gi teršia, gadina mūsų aplinką. Viso kvartalo grunto nenuveši, nors, kaip specialistai teigia, 10–15 cm grunto nuėmus, ko gero ten nebeliktų to dalyko“, – pasakoja Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Klaipėdietė Alina Andronova teigia, kad klaipėdiečiai ir toliau kovos dėl to, kad biri ir atvira krova nevyktų šalia gyvenamųjų namų.

„Mes ir toliau sieksime, kad biri, atvira krova miesto centre, šalia gyvenamųjų namų ir tuo labiau prie netoliese esančių vaikų ugdymo įstaigų, tokia krova būtų sustabdyta“, – tikina ji.

Dirvožemis uostamiestyje tiriamas jau 14 metų, chromo viršijimai nustatyti ir anksčiau, tačiau vos kelis, o ne 12 kartų, kaip kad dabar. Žadama kvartalo gatves plauti, išvežti lapus, vaikams nepatariama žaisti smėlio dėžėse ar ant žolės, nevalgyti šioje teritorijoje užaugusių daržovių. Laukia pakartotiniai dirvožemio tyrimai.

Panorama. „Scanoramos“ vadovė dr. Gražina Arlickaitė ir jos bent 10 kartų paminėta frazė „būtinai pamatykite“ (su vertimu į gestų k.)