Po gesinimo likę dešimtys tūkstančių kubų juodo smirdančio vandens pamažu geriasi į gruntą, o tada greičiausiai keliauja į mūsų Gulbynę ir Nemuną, savo feisbuko paskyroje rašo Alytaus meras Nerijus Cesiulis.
Jo teigimu, atsakingos valstybės institucijos kratosi atsakomybės ir visą naštą nori permesti ant savivaldybės, o tiksliau ant Alytaus ekstremalių situacijų komisijos pečių.
„Gamtą sauganti Aplinkos ministerija rekomenduoja po gaisro gesinimo didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį pro valymo įrenginius išpilti į Nemuną. Valdžia pasigiria, kad viskas jau sutarta. O štai vietinėje ekstremalių situacijų komisijoje esantys „Dzūkijos vandenys“ apie jokius susitarimus nieko nežino. Ir jokių susitarimų būti negali – pasirodo, paleidus tą juodą vandenį per valymo įrenginius jis vis tiek į Nemuną patektų visiškai nevalytas. Kodėl?“ – svarsto jis.
Mero manymu, toks vanduo „užmuša visas valymo įrenginiuose esančius mikroorganizmus ir nebeatlieka savo funkcijos“.
„Jeigu jis bus paleistas, valymo įrenginiai bus išmušti iš rikiuotės pusei metų, o tai reiškia, kad ne tik tas juodas vanduo, bet ir visos miesto nuotekos nevalytos sėkmingai keliaus Nemunan“, – dėsto jis.
N. Cesiulis pateikia skaičius, kad avarijos metu į Nemuną jau ištekėjo 145 tūkst. kubų nevalyto vandens.
„Aplinkosaugininkai įsitikinę – nieko baisaus neatsitiko, esą tyrimai padaryti, nieko tragiško nėra. Kiti specialistai kraipo galvas – to juodo vandens tyrimai įtartinai geri, nors pauosčius net galvą skauda. Ministerija pripažįsta, kad ne visi rodikliai ištirti, nes tiesiog nėra tokių galimybių, bet vis tiek žalos esą nepadarys.
Komisija sako, gerai, jei taip, tuomet raštiškai mums patvirtinkite, kad mes galim leisti tokį vandenį į Nemuną. Čia ir įdomiausia – ministerija tik rekomenduoja. Ir tai daro žodžiu. O mes turime nuspręsti patys, ką daryti. Tada klausimas – kai reiks skaičiuoti žalą gamtai, kas prisiims tokią finansinę naštą? Nes patikėkite, nei komisija, nei savivaldybė tokių pinigų neturi“, – aiškina jis.
Anot N. Cesiulio, komisijoje yra medicinos, kariuomenės, policijos, aplinkosaugos, civilinės saugos ir savivaldybės atstovai.
„Neįsivaizduoju, kaip medikas ar policininkas galėtų pasakyti – su geriausiais linkėjimais Kaunui tokį vandenį galime leisti tiesiai į Nemuną. Lietuvoje yra mokslininkai, specialistai, kurie tam ruošiasi, gilinasi, gauna už tai pinigus. Taigi pilna departamentų, agentūrų, ministerijoms pavaldžių įstaigų, kurie tai išmano arba turėtų išmanyti. Mieste yra ekstremali situacija, gaisras laikomas viena didžiausių ekologinių nelaimių ŠALYJE. Vadinasi, tai rūpėti turėtų ne tik alytiškiams.
Aišku tik viena – per parą vanduo nusėda maždaug 8 cm. Laikas spaudžia. Sprendimų nėra, nes visi supranta – renkamės blogą variantą iš kur kas blogesnių. Ir kas liks kaltas galų gale?“ – piktinasi jis.
LRT.lt primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika gaisrą pavadino viena didžiausių pastarojo meto ekologinių nelaimių. Jo teigimu, gaisro padaryta žala gamtai gali siekti 5 mln. eurų.
