Lietuvoje

2019.11.07 11:38

Veryga didesnių medikų atlyginimų nebežada

esą viskas priklausys nuo kitų metų ekonomikos
Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.11.07 11:38

Artėjant kitų metų valstybės biudžeto tvirtinimui Lietuvos medikų bendruomenė sako, kad sveikatos ministras Aurelijus Veryga jiems tinkamai neatstovauja. Ministrui kliuvo už neadekvatų sveikatos sistemos finansavimą, kuris neleidžia kelti medikų atlyginimų tiek, kiek buvo žadėta.

Seimo opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcija ketvirtadienį pasikvietė sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą aptarti kitų metų valstybės biudžeto projektą bei padėtį sveikatos apsaugos sektoriuje.

Posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė, Profesinių sąjungų organizacijos „Lietuvos medikų forumas“ pirmininkas Valdas Pečeliūnas, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, bei kiti gydytojų bei slaugytojų bendruomenių atstovai.

Kitų metų biudžetas kelia pagrįstas abejones dėl medikų algų augimo. Mat Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsipareigojo iki 2020 metų II pusmečio pasiekti, kad gydytojų vidutinis atlyginimas būtų 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurai. Tuo tikslu buvo padidintos sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos: už stacionaro paslaugas kainos padidintos 7 proc., dienos stacionaro – 8 proc., ambulatorines paslaugas ir šeimos gydytojo paslaugas – 10 proc. Tam skirta papildomai 41,5 mln. eurų.

SAM duomenimis, per pastaruosius trejus metus vidutinis gydytojų darbo užmokestis pakilo nuo 1763 eurų iki 2448 eurų, o slaugytojų – nuo 889 eurų iki 1229 eurų.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Ž. Gudlevičienė sako, kad atliktos apklausos rodo, jog šiemet medikų atlyginimai praktiškai nedidėjo arba kilo labai nedaug. Koks tikrasis kilimas – kol kas nežinia, nes Statistikos departamentas ir Valstybinė ligonių kasa greičiausiai tik lapkričio pabaigoje paskelbs šiuos duomenis.

„Nacionalinio vėžio instituto tinklapyje nematome padidėjimo net 5 proc., kas buvo žadėta administracijos. Santaros klinikose yra sudaryta darbo užmokesčio grupė ir tos problemos yra spendžiamos. Kauno klinikų direktorius patikino, kad jie visiems atlyginimus padidino 14,6 proc., bet klinikų darbuotojai to didėjimo nemato arba ta sistema yra labai neskaidri“, - sako Ž. Gudlevičienė.

Jos pavaduotoja Jurgita Sejonienė tikina, kad žadėto atlyginimų kilimo, žvelgiant į sveikatos paslaugų įkainius, ir būti negali.

„Vidutiniškai 15 proc. atlyginimai negali didėti, nes įkainiai nedidėja adekvačiai. Įkainiai padidinti vidutiniškai 8 proc., ir jie visi turi tekti atlyginimų fondui. Bet jeigu norime, kad vidutiniškai 15 proc. padidėtų atlyginimai, tai tiek pat ir įkainiai turi didėti, nes įstaigos iš kitur pajamų negauna. Pagrindinės pajamos yra už suteiktas paslaugas ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo“, – pabrėžė J.Sejonienė.

Ministras A. Veryga, kalbėdamas apie medikų atlyginimus, jų kilimo taip optimistiškai nebežada. Esą tai priklausys nuo kitų metų šalies ekonomikos augimo.

„Dėl alyginimų, gerbiamieji, jūs esate profesinės sąjungos, jūs turite išsireikalauti, kad vadovai parodytų, kiek gavo pinigų už padidintus įkainius ir padorodytų, kur tuos pinigus dėjo“, – posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Ž. Gudlevičienė sako, kad tokie ministro pasisakymai rodo, jog A. Veryga neatstovauja medikų bendruomenei.

Aistras kelia į rezervą padėti 200 mln. eurų

Anot V. Pečeliūno, Lietuvos sveikatos sistemos finansavimas yra vienas iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), siekiantis apie 4,6 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Su pačių pacientų priemokomis lėšos siekia virš 6 proc. nuo BVP. V. Pečeliūnas pabrėžė, kad mažesnis finansavimas sveikatos apsaugai skiriamas tik kaimyninėje Baltarusijoje.

„Lietuvos sveikata yra didžiulėje krizėje. Žmonių sveikatos rodikliai yra vieni prasčiausių ES. Moterų vidutinė gyvenimo trukmė nesiekia ES vidurkio, vyrų – apskirtai apgailėtina situacija. Mes pirmaujame netektų gyvenimo metų skaičiumi. Mes privalome turėti nacionalinį susitarimą, kuriame būtų numatyti žingsniai 5-10 metų laikotarpiui ir finansavimas, siekiantis apie 8 proc. lėšų nuo BVP sveikatos apsaugai“, – tikino V. Pečeliūnas.

Jis pabrėžė, kad situaciją šiek tiek pagerinti galėtų 200 mln. eurų, tačiau SAM šias lėšas yra paskyrusi į rezervą ir kitais metais juos iš PSD fondo naudos tik tuomet, jeigu bus užtikrintas visos šalies biudžeto tinkamas surinkimas. TS-LKD frakcija tokį žingsnį vadina nelogišku. Tai esą rodo, kad sveikatos ministras tinkamai neatstovauja savo srities ir aukojasi vardan kitų šalies sričių: švietimo, saugumo, finansų. Frakcijos narė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad minėti 200 mln. eurų yra neadekvačiai didelė dalis pajamų, turint omenyje, kad PSD fondo rezerve šiuo metu jau yra 400 mln. eurų. I. Šimonytė teigė, kad toks neadekvatus fiskalinės drausmės laikymasis tarsi rodytų, kad ministras ruošiasi ekonominei kirzei kaip 2009 m.

„Visą laiką galima ginčytis“, – sako A. Veryga. „Bet tie patys konservatoriai kitus ministrus pasikvietę, lygiai taip pat drožia ir reikalauja ten didinti išlaidas kam tik nori: mokytojams, socialiniams darbuotojams. Po vieną pasisodinę jie tokiu būdu bando pasirodyti geri visiems“.

Apie galimą nacionalinį susitarimą dėl sveikatos apsaugos finansavimo, ministro teigimu, galima kalbėti, tačiau toks susitarimas ne su medikų bendruomene turi būti pasirašomas, o derinamas su valdančiosios koalicijos partneriais. Kokį procentą sveikatos apsaugos sričiai nuo BVP būtų galima numatyti šiame susitarime – A. Veryga taip pat nesiryžo spėlioti. Tai esą priklausys nuo kitų strateginių sričių galimo išlaidų mažinimo.

Po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru opozicinė TS-LKD frakcija reikalaus, kad 2020 metų PSDF biudžete būtų laikomasi anksčiau medikams duotų pažadų dėl atlyginimų didinimo. Konservatoriai taip pat svarstys galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą, dėl PSDF rezervo formavimo ir naudojimo principų atitikimo Konstitucijai.

Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projekte numatoma, jog išlaidos sveikatos apsaugos sričiai augs 7,4 proc. arba 145 mln. eurų ir sieks 2,1 mlrd. eurų. Per 200 mln. eurų numatoma pervesti į fondo rezervą – jis metų pabaigoje sudarytų 600 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.