„Esu mačiusi atvejų, kai mano kolegos nukentėjo nuo psichologinio smurto, ganėtinai sistemiškai vykdomo, kuris iš esmės atitiktų mobingo apibrėžimą“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė
Jaunojo traumatologo iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) savižudybės aidas pasiekė Seimą. Trečiadienį sukviesti Lietuvos gydytojų ir slaugytojų atstovai sprendė, kaip būtų galima pažaboti įsisenėjusį mobingą sveikatos priežiūros įstaigose.
K. Norvainytės teigimu, netiesa, kad nelikus senosios kartos atstovų problema išnyktų, nes elgesio modeliai yra efektyviai ir paprastai perduodami.
„Buvo pasakoma dar rezidentūros studijų laikais, kad reikia „užsigrūdinti“, tam tikra prasme tai buvo natūralizuojama. Dabar atėjome prie Vakarų tendencijų, kai tai tampa nebemadinga, nebe tabu, pagaliau pradedame kalbėti apie į žmogų orientuotą sveikatos kultūrą visame sveikatos sektoriuje, ko iki tol nebuvo“, – tikina jaunoji medikė-psichiatrė.
Kaip susidoroti su stresu, ką daryti iškilus stresinei situacijai – viso to, kas yra reikalinga medikams, nėra mokoma universitetuose, teigia rezidentė.
„Mes patys akcentuojame, kad tie pokyčiai turi prasidėti dar universitetuose, mokyklose. Galiu paminėti nuostabų pavyzdį Demokratinės mokyklos, pirmosios Lietuvoje, kur vaikai nuo pat mažens yra mokomi sąmoningumo, tam tikrų kultūrinių reiškinių, kurie kuria gerovę. Be jokios abejonės, tai turi prasidėti universitetuose ir tik tada tai persiduos į ligonines“, – mano gydytoja.
Jos teigimu, reikia suvokti, kad problema yra kelių lygių, todėl tam reikalingi keli sprendimo būdai. Pirmiausia, anot jos, reikalinga edukacija nuo pat pirmų dienų universitetuose.
„Kitas dalykas – darbo vietose turėtų būti prieinama psichologinė pagalba, turime turėti krizių intervencijos komandas tiek įstaigose, tiek ir mobilias. Taip pat turi būti nuolatinis grįžtamojo ryšio teikimas“, – vardija medikė.
Visą pokalbį žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuvoje“ nuo 35.10 min.:
