Lietuvoje

2019.11.06 16:12

Komisija nusprendė: LRT parodyta laida apie homoseksualius tėčius įstatymo nepažeidžia

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.11.06 16:12

Trečiadienio popietę posėdžiavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nutarė, kad portale LRT.lt parodyta laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ nepažeidė įstatymo ir nepilnamečiams nekenkia.

Tiek LRTK, tiek žurnalistų etikos inspektorė gavo skundų dėl portale LRT.lt skelbiamos laidos „Spalvos“, konkrečiau – dėl laidos, kurioje buvo pasakojamos dviejų homoseksualių porų istorijos. Šios poros, pasinaudojusios surogatine motinyste, pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukė vaikų.

Skundų autoriai tvirtino, kad ši informacija pažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą ir turėtų būti rodoma su „S“ ženklu.

Prasidėjus posėdžiui, LRTK pirmininkas Mantas Martišius informavo, kad komisijos narys Vincentas Vobolevičius nusišalino nuo šio klausimo dėl galimo interesų konflikto.

LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas posėdžio metu papasakojo, kaip projektas atsidūrė internetiniame portale LRT.lt.

„Turime specialų turinį, kuris kuriamas tik interneto platformai ir tik joje rodomas. Šiuo atveju projektas „Spalvos“ tokiu būdu atsirado LRT.lt portale. (...) Turbūt atsakydamas į tuos skundus ir jūsų posėdžio klausimą, reikėtų pasakyti, kad visa LRT grupė mano, kad visuomeniniam transliuotojui neturėtų būti nepatogių ar draudžiamų temų“, – sako LRT generalinės direktorės pavaduotojas.

Anot G. Oganausko, tai plečia žiūrovių akiratį, papildo žinias.

„Tos temos gali būti pačios įvairiausios. Gyvendami čia, Lietuvoje, su tomis temomis galime sutikti ar nesutikti, kai kuriomis galime labai žavėtis (...), bet negalime užsirišti akių ir apsimesti, kad tai nevyksta“, – tvirtino G. Oganauskas.

Jo teigimu, tik tokiu būdu įmanoma turėti dialogo kultūrą ir priimti sprendimus.

LRT teisės skyriaus patarėjas Armenas Airapetianas posėdyje akcentavo, kad įstatymas, kuriuo grindžiamas galimai LRT padarytas pažeidimas, vis dėlto yra pasenęs: „Sutikime, kad įstatymas vis dėlto yra beviltiškai pasenęs. Kalbėsiu nelabai teisine kalba, bet gyvenimas įvairiaspalvis, jis juda į priekį ir kartais teisinė bazė nespėja paskui gyvenimą.“

Jis taip pat priminė, kad įstodami į Europos Sąjungą sutikome priimti ES teisių chartiją, „kurios tam tikri straipsniai visiems žinomi dėl žmonių teisių, dėl pliuralizmo, dėl to paties visuomeninio transliuotojo misijos, priedermės kalbėti apie viską, supažindinti.“

Labiau užkliuvo surogatinės motinystės aspektas

Komisijos pirmininkas M. Martišius, išsakydamas savo poziciją, atkreipė dėmesį, kad laidoje apie homoseksualius tėvus buvo papasakota istorija, tačiau nebuvo skatinama imtis kažkokių konkrečių veiksmų.

Kitokios pozicijos laikėsi komisijos narė Liudvika Pociūnienė. Anot jos, laidoje homoseksualios poros buvo parodytos emocionaliai patraukliai, o apie surogatiniu būdu susilauktus vaikus buvo kalbama taip, lyg tai būtų visiškai įprasta.

„Įstatymas yra įstatymas, pasenęs ar nepasenęs, – reaguodama į A. Arpetian pastabas teigė L. Pociūnienė. – Du reportažai apie dvi gėjų poras mane netgi papirko emocionaliai. (...) Vis dėlto, bežiūrėdama tą reportažą aš netgi beveik užmiršau, kad surogatinė motinystė yra viena nuožmiausių žmogaus išnaudojimo formų.“

Jos vertinimu, LRT, parodydama tokio turinio laidą, padarė nedidelį pažeidimą: „Kalbėti apie eksperimentą su tuo kūdikiu, kaip apie normalų dalyką, ne visai tinkama. Negaliu sakyti, kad yra gerai ir nėra jokio poveikio. Emocinis poveikis yra būtent skatinantis. (...) Bobučių pasakojimas, kad vaiką galima nusipirkti turguje, jau beveik tampa realybe.“

Komisijos narys Dainius Radzevičius išsakė tris argumentus, kurie, jo vertinimu, įrodo, kad įstatymo visuomeninis transliuotojas nepažeidžia. Kaip teigia D. Radzevičius, pirmiausia visuomeninis transliuotojas iš visų visuomenės informavimo priemonių turi plačiausią misiją kalbėti apie įvairias temas ir ypač skirtingas visuomenės grupes.

„Kadangi nagrinėjame konkretų įstatymą, iš tų skundų ir to turinio, kuris čia yra, neturiu jokių įrodymų, kad kažkoks poveikis vyktų vien dėl to, kad tas turinys buvo parodytas, – tęsė D. Radzevičius. – Atkreipsiu dėmesį, kai kalbame apie žmogaus teises, ne tik LRT, bet apskritai žurnalistų misija būtų daugiau ir dažniau kalbėti apie visas visuomenes grupes, kokios jos bebūtų.“

Ragino susimąstyti apie informavimo priemonėse rodomus asocialius asmenis

Komisijos narys Algis Matulionis, reaguodamas į L. Pociūnienės pasisakymą, pateikė ir kitą pavyzdį – žiniasklaidoje rašoma ir apie tėvus, smurtavusius prieš vaikus.

„Pagal kolegos pasakymą, kad skatina ar neskatina, tai čia irgi galima kaltinti, kad pažeidžia vaikų teises, nes skatina nebebūti tėvais, parodo, kad pasaulis žiaurus“, – sako A. Matulionis, pridurdamas, kad pasaulis tiesiog yra įvairus.

Vidmantas Mačiulis antrino taip pat pridėdamas, kad visuomeninis transliuotojas turi parodyti įvairias visuomenės grupes. Jis atkreipė dėmesį, kad į televizijos laidas, rodančias asocialius asmenis ar net šeimas nėra reaguojama negatyviai, nors taip ir turėtų būti.

„Iškart pasakau, kad LRT nepažeidė [įstatymo]. Tai buvo parodyta ne televizijos ekrane, o internete. Nereikia man aiškinti, jie gali susirasti dar ne tokių vaizdelių“, – sakė V. Mačiulis.

Posėdyje dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas Vytautas Mizaras dėkojo LRT už vykdomą misiją.

„Teisė į šeimos gyvenimą, pagarbą, kaip žmonės jį susiformuoja, susijusi su humanizmu ir žmogiškumu apskritai. Labiausiai dėl to, kad ne visiems visuomenės nariams ši pagarba užtikrinama“, – apie vieną iš atskleidžiamų vertybių kalbėjo profesorius.

Balsuojant dėl to, ar LRT pažeidė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, vienas komisijos narys balsavo „už“, aštuoni pasisakė „prieš“. Komisijos posėdyje nutarta, kad LRT įstatymo nepažeidė.

Nerimas kilo dėl galimos žalos nepilnamečiams

LRTK sulaukė 15 fizinių asmenų skundų. Kaip argumentavo skundų autoriai, laidoje neigiamą įtaką nepilnamečiams daro informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.“

Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centras, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir panašias bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), nurodo, kad laidoje „Spalvos. Gėjai tėčiai“ nėra pateikiama jokia informacija, kuri galėtų daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams.

Kaip nurodoma Lietuvos žmogaus teisių centro rašte, Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, todėl apima homoseksualias šeimas.

Skleidžiant tokią informaciją informuojama apie apie skirtingumo, lygybės ir tolerancijos idėjas, kurios prisideda prie visuomeninės santarvės. (...) Laida „Spalvos“ nelaikytina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija pagal Įstatymo 4 str. 2 dalies 16 punktą“, – nurodo Lietuvos žmogaus teisių centras.

Centro vertinimu, bet kokie laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“ ir joje skleidžiamos informacijos ribojimai neatsižvelgiant į konstitucinės šeimos sampratos neutralumą lyties požiūriu prieštarautų Konstitucijos ir Konvencijos saugomai saviraiškos laisvei, draudimui diskriminuoti seksualinės orientacijos pagrindu ir teisei į šeimos gyvenimo apsaugą. Tokiu būdu būtų pažeidžiamos nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu saugomos žmogaus teisės, skatinama homofobija visuomeniniu lygiu.

Laidos autorė: nenuskambėjo nieko, kas nebūtų nuskambėję laidoje apie tėvystę ar motinystę

Laidos „Spalvos“ autorė Elena Reimerytė atsakė į LRTK pateiktus skundus, atkreipdama dėmesį, kad laidos tikslas buvo pristatyti naujas, įdomias temas bei parodyti gyvenimo būdus, kurie praplėstų žmonių akiratį.

„Projektas neapsiriboja vien LGBT bendruomenės temomis. Dvylikos laidų ciklas taip pat pristato žmones su įdomiomis profesijomis: režisierę Dalią Ibelhauptaitę, filmų režisierę Liną Plioplytę, karo žurnalistą Jake`ą Hanrahaną, vertėją Eglę Naujokaitytę, Lietuvos kultūros atašė Didžiojoje Britanijoje Justę Kostikovaitę.

Laidos „Gėjai tėčiai“ tikslas buvo parodyti LGBT bendruomenės situaciją Didžiojoje Britanijoje bei kalbintų herojų tėvystės patirtį. Šioje laidoje pristatytas žinomas BBC žurnalistas bei mokslo reportažų vedėjas Davidas Gregory-Kumaras. Laidoje kalbama apie surogaciją bei pagalbinio apvaisinimo procesą. Terminai yra moksliniai. Kalbinami herojai pasakoja savo asmenines patirtis Didžiojoje Britanijoje, kur vienintelis legalus surogacijos būdas yra altruistinė surogacija“, – nurodo E. Reimerytė.

Ji priduria, kad antroji šeima pasakoja apie patirtį JAV, kur taikoma komercinė surogacija.

„Mano laidoje nekalbama apie seksą. Joje kalbama apie pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėliuose bei šeimos planavimą. Laidoje nenuskambėjo nieko, kas nebūtų nuskambėję laidoje apie tėvystę ar motinystę su bet kuria kita, kad ir heteroseksualia, pora kalbantis apie pagalbinį apvaisinimą“, – tvirtina E. Reimerytė.

Laidą „Spalvos. Gėjai tėčiai“ galite pažiūrėti čia:

Spalvos. Gėjai tėčiai