Lietuvoje

2019.11.05 21:36

Pensininkai: jei nesustabdys mokesčių kilimo – skursime, kaip ir skurdome

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina dar labiau didinti senatvės pensijas. Seimo komitetas kol kas atsargus – laukia Vyriausybės išvados. Seimo narių aiškinimu, prezidento siūlymai pensijas padidintų tik 3 eurais.

Ko kitąmet laukti pensininkams, LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistas Mindaugas Jackevičius aptarė su Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadove Grasilda Makaravičiene bei socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu.

– Šiandien Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė prezidento G. Nausėdos iniciatyvą, tačiau Seimo komitetas sprendimo nepriėmė, nes laukia Vyriausybės išvados. Gal nujaučiate, kokia jis bus?

L. Kukuraitis: Pats Seimas dar nėra paprašęs Vyriausybės išvados, bet, aišku, tai yra tik procedūrinis klausimas, su projektu esame susipažinę. Greičiausiai einama link to, kad tai būtų teigiama išvada dėl to, kad prezidentas siūlo ne tik išlaidas didinti, bet ir nurodo konkrečius finansavimo šaltinius. Dabar, siekiant didinti pensijas, reikalinga padidinti ir pajamų dalį – tai reiškia pritarti tiems prezidento siūlymams arba rasti kitus pajamų šaltinius, kad galėtume uždengti tuos beveik 40 mln. eurų, kurie reikalingi, kad prezidento siūlymas praeitų.

– Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė skaičiuoja, kad jeigu būtų įgyvendintas prezidento siūlymas, vidutiniškai pensija didėtų tik 3 eurais.

L. Kukuraitis: Tie 3 eurai būtų prie pagal indeksavimą numatyto augimo, tai yra plius 29 eurai. Todėl tų 3 eurų nereikia čia taip sureikšminti, daug svarbiau yra pats principas, kurį siūlo prezidentas ir jo komanda: bazinę pensijos dalį iš biudžeto didintume iš kitų finansavimo šaltinių. Pats principas yra turbūt esminis, net ne dydis, o principas, kad mes pradėtume finansuoti daugiau pensijas, nes vien iš darbo sumokėtų mokesčių to padaryti neužtenka. Vakarų Europos šalys turi didesnes pensijas dėl to, kad finansuoja ne tik darbo mokesčiais, bet ir kitais mokesčiais, dėl to tos pensijos yra adekvatesnės, negu turime Lietuvoje.

– Ponia G. Makaravičiene, kaip žiūrite į politikų diskusijas dėl pensijų didinimo?

G. Makaravičienė: Reikia ieškoti, o mes galime pasakyti, iš kur padidinti, – reikia apmokestinti kapitalą. Antra, būtinai reikia apmokestinti dividendus, nes viena ponia pasiėmė 17 mln. dividendų, ir neaišku, ar jinai mokėjo mokesčius valstybei. Farmacijos pelnus irgi reikia apmokestinti ir sustabdyti kainų kilimą bei šituos žmones, kurie priprato kas antrą dieną kainas kelti. Labai stengėsi Vyriausybė, prezidentas padėti žmonėms, mes dėkingi, nes pensijos buvo įšaldytos 8 m., o dabar jos jau padidintos ir indeksuotos. Bet jeigu nesustabdys kainų kėlimo, tai kaip skurdome, taip ir skursime. Mes jau patyrėme, kad jeigu mums pridėjo kelis eurus – 20 ar 15, tai jau ryt pakilo kainos maistui, pakilo kainos viskam. Kur dingo tie 40 mln., kurie buvo žmonių permokėti už šildymą? Visi sakė, kad 2 metus nereikės kelti kainų, o dabar neaišku, kieno kišenėje nusėdo tie pinigai. Yra pinigų, tik juos reikia išprašyti iš tų, kurie jau pasidarė pinigų vergais.

– Ar infliacija nesuvalgys kylančių pensijų?

L. Kukuraitis: Augimas yra numatytas didesnis negu infliacijos, taip pat negu darbo užmokesčio augimas. Turbūt pirmąkart per 10 metų turime planą padidinti pensijas didesniu tempu, negu augo darbo užmokestis.

– Kas jau tikrai aišku dėl kitų metų pensijų, kurios didėja 8 proc.?

L. Kukuraitis: Tai yra indeksavimo dalis. Atrodo, Seime taip pat palankiai žiūrima į mažų pensijų prifinansavimą – tai yra nauja priemonė, kuri įsigaliojo šiais metais, o kitais metais mes ją norime dar vystyti. Tie pensininkai, kurie turi būtinąjį stažą – 30 ir kelerius metus, bet gauna mažesnes pensijas negu absoliuti skurdo riba (šiandien 245 eurai), kad gautų pensijas didesnes negu absoliuti skurdo riba, – šitą standartą pasieksime kitais metais. Vadinasi, didinsime ir mažas pensijas, ir visas kitas indeksuosime 8,11 proc.

– Kalbant konkrečiais skaičiais: kitąmet mažiausios pensijos didėtų 17 eurų, o didžiausios, kurios viršija 600 eurų, – 58 eurais?

L. Kukuraitis: Taip. Kadangi pensija sudaryta iš dviejų dalių: pagrindinės, kuri yra iš valstybės biudžeto, ir individualios, tai tos didžiausios auga sparčiau, nes tie žmonės sumokėję daug didesnes įmokas į „Sodrą“, dėl to jie gauna didesnes išmokas, jiems atitinkamai auga sparčiau. Prezidento siūlymas didinti bazinę dalį 3 eurais pasiektų visus. Tai irgi diskusinis sprendimas, ar šiuo keliu eiti, ar tas papildomas lėšas skirti ir pagrindinei daliai, ir individualiajai daliai, kad labai nesuplokštintume mūsų pensijų, kurios yra ir taip plokščios, palyginus su Europa. Bet iš esmės ta diskusija yra daugiau teorinio pobūdžio, nes lėšos pačios nėra didelės, tačiau turime apsispręsti ir, manau, šioje rudens sesijoje apsispręsime.

– Ar tie papildomi 3 eurai palengvintų pensininkų dalią?

G. Makaravičienė: Nelabai, bet 3 eurai yra irgi pinigai tiems žmonėms, kurie badauja.

– Sakėte, kad jūsų organizacijoje badauja 62 proc. narių. Iš kur tokius baisius skaičius imate?

G. Makaravičienė: Iš „Sodros“ imame šituos skaičius. Tokios mažos pensijos, o mokesčiai tokie dideli. Jie apsimoka komunalines paslaugas, vaistus, nes mūsų žmonės be vaistų jau gyventi negali, ir lieka pavalgyti, duok dieve, iki 100 eurų per mėnesį. Tai kaip – badauja ar nebadauja? Aišku, kad badauja. Ar valstybė yra tokia turtinga, kad į privačius fondus perpumpuoja tiek milijonų eurų per metus? Man atrodo, kad valstybė nėra tokia turtinga. Tegu būna privatūs antrosios pakopos fondai, mes juos išvarėme iš „Sodros“, tai dabar mūsų geroji valstybė mokės jiems. Tegu jie moka iš savo kišenės, kol valstybė atsistos ant kojų, o mūsų valstybė kol kas didelėje duobėje. Nežinau, kaip gali pensijos padidėti, jeigu kainos auga kiekvieną dieną.

– Esate sakiusi, kad ori pensija turėtų būti 800 eurų. Kodėl?

G. Makaravičienė: Mes mokame visaip gyventi, bet klausiate apie orią pensiją. Kad galėtų žmogus, atidirbęs 30–40 metų (aš atidirbau 57 metus) nusipirkti kokią knygą, nueiti į teatrą. Jis negali šito sau leisti – kodėl? Viską, ką sukūrėme mokėdami mokesčius, dabar naudojasi visi, o mes lyg ir nereikalingi žmonės. Dabar girdėjau, kad apmokestins turtą, tai papasakosiu, kaip atsitiko su manimi ir su daugeliu mano amžiaus žmonių. Atidirbau 57 metus, ir man davė butą. Kada, paskelbus nepriklausomybę, privatizavo, neturėjau „vagnorkių“. Jų pasiskolinau iš giminių ir šeimos, sumokėjau 10 tūkst. už tą butą, o dabar jį man apmokestins.

Vienas butas, vienas sodas ir viena sulūžusi mašina negali būti apmokestinta. Reikia apmokestinti tuos, kas turi po 3 butus ir gauna pelną. Žinoma, viešbučių nereikia apmokestinti, nes pas mus turizmas. Lietuva – labai gražus kraštas, ir žmonės atvažiuoja, užsienio kapitalas domisi mūsų šalimi. Bet jeigu taip atsitiks, kad mūsų amžiaus žmonėms dar apmokestins vieną butą ir vieną sodą... Atsiprašau, jau čia nenormalu.

– Kita tema – pensijų apmokestinimas. Lietuva yra viena iš Europos valstybių, kur pensijos neapmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu. Jeigu turime pensijų indeksavimą, jos kyla sparčiau negu darbo užmokestis ir stabiliai auga, tai galbūt reikėtų galvoti apie šitą dalyką? Pone L. Kukuraiti, esate anksčiau užsiminęs, kad reikėtų kelti diskusijas.

G. Makaravičienė: Na, jo...

L. Kukuraitis: Tikrai tai nesavalaikis klausimas, turint galvoje, kad apie 40 proc. pensininkų yra žemiau santykinio skurdo ribos. Tikrai apie jokius papildomus mokesčius negalime kalbėti, ir šiuo atveju ką reikia daryti, tai mažinti pensininkų skurdą. Gal kada nors ateityje bus prieita prie tokių klausimų, kai pensijos bus orios, bent jau tokio lygio, apie kokį kalba Grasilda. Beje, reikia pasakyti, kad kai lygina mūsų pensijas su Vakarų Europos, neretai neatsižvelgia į tai, kad Vakaruose pensijos yra apmokestinamos, vadinasi, žmonės gauna didesnes pajamas, bet paskui nuo jų nuskaito mokesčius. Kai nepalygina neto dalies, kiek žmonės iš tiesų gauna į rankas, tai tie skirtumai atrodo labai dideli. Jeigu skaičiuotume neto lygiu, tai tie skirtumai nebūtų tokie dideli. Tačiau bet kuriuo atveju pensijos yra per mažos ir tai, kad porą kadencijų faktiškai nebuvo didinamos, sukūrė tokią situaciją, jog pensininkai yra tokiame skurde, iš kurio reikės lipti ne tik šią kadenciją, bet ir ateinančias kelias.

– Yra ekonomistų, sakančių, kad skursta toli gražu ne pensininkai, o šeimos, auginančios vaikus.

G. Makaravičienė: Ir tie skursta. Labai dėkinga ministrui, nes jis visada su mumis, niekada nepasakė, kad negaliu, neateisiu. Ministras labai stengiasi, bet kaip jis besistengtų ir ką bedarytų, jeigu nesustabdys norų kelti visus mokesčius už maistą, paslaugas ir už viską, tai mes kaip skurdome, taip ir skursime.

Dienos tema. Ko kitąmet laukti pensininkams ir ar gaus po papildomus 3 eurus?