Lietuvoje

2019.11.06 18:30

Gydytojas Morozovas pataria, ką reikia žinoti apie gripą: atpažinimas, gydymas ir prevencija

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.11.06 18:30

Remiantis Užkrečiamų ligų centro ir AIDS (ULAC) duomenis, praėjusią savaitę Lietuvoje užfiksuota 17–18 tūkst. peršalusių asmenų, o iš jų – 70-čiai žmonių diagnozuotas gripas. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas patarė, kaip atskirti gripą nuo peršalimo, kaip su juo kovoti ir ko pasisaugoti šaltuoju metų laikotarpiu.

Svarbiausiu klausimu išlieka, kaip peršalimą atskirti nuo gripo ir kada jau vertėtų sunerimti. Gydytojas V. Morozovas akcentuoja, kad abi ligas sukelia virusas.

Peršalimo atveju šį virusą gydytojas įvardija draugiškesniu, kuris prasideda iš lėto ir pasireiškia lengvesniais simptomais: nedidelė temperatūra, sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, kosulys, tačiau tęsiasi ilgiau.

„Kalbant apie gripą, tai jis tarsi uzurpatorius ir okupantas: užklumpa staiga, per mažiau nei 12 valandų pakyla labai aukšta temperatūra (daugiau nei 38 laipsnių), pasireiškia raumenų, galvos skausmas, krečia šaltis, gerklės skausmas, sausas kosulys, o kartais net – viduriavimas“, – dalinosi V. Morozovas.

Pasak gydytojo, gripo infekcija pavojinga tuo, kad jos virusas labai aktyvus, galintis sukelti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, virusinį plaučių ar gerklės uždegimą.

„Dalis komplikacijų prasideda dėl per didelio mūsų kūno atsako į gripą: stipriai karščiuojant netenkama daug organizmo skysčių, dėl to padidėja rizika trombozėms, insultui, infarktui, persileidimams ir žmonėms, turintiems lėtinių ligų“, – aiškino V. Morozovas.

Gydytojas prideda, kad gripo virusas sukelia riziką ir imuninėms komplikacijoms, tokioms kaip širdies, smegenų ar inkstų pažeidimams. Šios komplikacijos gali sukelti minėtų organų neveiksnumą ir jų persodinimą, o dar baisesnės gripo komplikacijos gali baigtis ir mirtimi.

Kalbant apie gripo prevenciją, V. Morozovas svarbiausią ir pagrindinę priemonę išskiria skiepą, kurio didžiausia teikiama nauda – apsauga nuo gripo komplikacijų. Kasmet Lietuvoje nuo gripo komplikacijų miršta apie 30 žmonių ir nei vienas iš jų nebūna pasiskiepijęs.

Skiepytis gydytojas pataria dar nesergant, spalio – lapkričio mėnesiais. Tačiau šiais metais dėl vėluojančios vakcinos gamybos dar ne visos įstaigos ją turi.

Visgi V. Morozovas paneigia kalbas, jog gruodį skiepytis jau per vėlu: „Skiepytis galima visada, o susirgimo pikas standartiškai laukiamas sausio pabaigoje–vasario mėnesiais ir trunka iki kovo mėnesio.“

Gydytojas aiškina, kad imunitetas gripui susidaro per dvi savaitės po skiepo, tad lapkričio ar gruodžio mėnesiais apsilankyti skiepų sesijai – visai nevėlu.

V. Morozovas taip pat paaiškino, kuo skiriasi sirgimas gripu be ir su skiepu: „Organizmas pasiskiepijus yra informuojamas apie būsimą sukėlėją ir būna pasiruošęs. Kas yra informuotas – tas yra apsaugotas. Imuninė sistema reaguoja ne taip aktyviai, yra mažiau nerimo, tad prieš virusą yra kryptingai kovojama. Turime mažesnį karščiavimą, jeigu žmogus yra pasiskiepijęs.“

Anot mediko, skiepas sumažina ligos intensyvumą, tad labai dažnai pasiskiepijusiam žmogui sunku atskirti, ar serga peršalimu, ar gripu. Į gydytoją kreiptis būtinybė išlieka tuomet, kai sergantysis jau nebesusitvarko su ligos simptomais.

V. Morozovas susirgus rekomenduoja dvi–tris dienas pabūti namuose ir tuomet, jei simptomai nemažėja – kreiptis į gydytojus. Sergant gripu ir neturint komplikacijų rekomenduojama namie likti nuo penkių iki dešimties dienų, ar tol, kol organizmas pilnai atsistatys.

Kalbant tiek apie peršalimą, tiek apie gripą negalima pamiršti pagrindinių ir paprasčiausių apsaugos priemonių: dažnai plauti rankas, nesilankyti dideliuose susibūrimuose, o susirgus svarbu likti namie bei saugoti save ir kitus.

Plačiau – nuo 31.27 min.:

Labas rytas, Lietuva I d. Saugumas gali tapti ir stiliaus detale: vaikų nuolatos pametamus atšvaitus integravo į drabužius ir daiktus