Lietuvoje

2019.11.04 21:20

Dėl perdegančių medikų Veryga siūlo susimąstyti ir visuomenei: suklydus gydytojui prasideda linčo teismas

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.11.04 21:20

Pastarosiomis dienomis medikų bendruomenei atvėrus savojo pragaro vartus, ji sako bent jau teoriškai žinanti, kaip elgtis su mobingo pūliniu, – reikės ilgalaikio žaizdos drenažo. Tuo pat metu ir žiniasklaidoje, ir socialiniuose tinkluose atsiranda skundų, kuriuose pacientai „šiurpsta, piktinasi, šėlsta, patiria košmarą“, atsidūrę priimamajame. Sveikatos apsaugos ministerija viena ranka medikų bendruomenę tarsi glaudžia ir žada konsultuotis dėl mikroklimato darbe gerinimo, o kita bado į nustatytus pažeidimus. Šįkart insulto gydymo įstaigose. Po Naujųjų žadama nauja tvarka. Apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

– Ministre, sakote, kad kai kurios ligoninės siekia pasipelnyti ir galbūt dėl to kai kurie pacientai, patyrę insultą, negavo reikiamos pagalbos, tačiau į teisėsaugą kreiptis neketinama, nes sakote, kad tuos pažeidimus būtų sunku įrodyti. Jeigu pažeidimus sunku įrodyti, kaip žinoti, kad jie iš viso buvo?

A. Veryga: Man labai gaila, kad iš visos mūsų šitos šiandienos temos liko tik tas galimo pasipelnymo momentas, todėl, kad tikslas visų šitų pakeitimų yra ne išgaudyti kokius nors pažeidėjus, o pamatyti sistemines problemas ir ieškoti būdų, kaip jas spręsti, nes insulto klasteriai egzistuoja nuo 2014 m., ir mes esame iš pacientų artimųjų girdėję skundų, kad ne laiku, ne ten yra nuvežama, ne ten bandoma tas paslaugas suteikti. Man pačiam lankantis kai kuriose įstaigose, medikai net neslėpdami pasakoja apie neva tokius ambulatorinius insultus, kurie šiaip sveiku protu nelabai suvokiami kaip diagnozė, nes nepadaroma kompiuterinė tomografija. Tai reiškia, kad prirašoma tiesiog ta diagnozė, pritempiama gaunant gerą apmokėjimą. Bet tikslas, kaip ir sakiau, yra ne ką nors labai bausti, bet iš tikrųjų išsiaiškinti, ką reikia padaryti, kad pacientai atsidurtų laiku, vietoje, kad jie tikrai gautų tokią pagalbą, kokios reikia, o ne medžioti prasikaltusius medikus.

– Bet, ministre, sutinkate, kad, įvertinus statistiką, o ji sako, kad insultas žmogų Lietuvoje ištinka kas valandą, mes kalbame ne tik apie sistemą, mes kalbame apie konkrečius likimus, suluošintus likimus? Tai ar dabar reikia suprasti, kad niekas už juos nėra atsakingas?

A. Veryga: Vėlgi supraskite, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą, kur tas pacientas turėtų atsidurti, kokia yra jo būklė, kur galima vežti, priima pats medikas. Konkrečioje situacijoje priima labai konkretų sprendimą. Bent jau kiek man teko bendrauti su Akreditacijos tarnybos vadove, tai, pasak jos, net ir kai kurie vadovai buvo nustebę, kad jų įstaigose tokios diagnozės buvo rašomos ir tokie pacientai buvo gydomi, nes jiems kaip ir nepriklausytų to daryti. Manau, apie kažkokius mirtinus atvejus, kalbant apie tas kelias įstaigas, kurių jau duomenis turime, nė neverta kalbėti. Gal verta kalbėti apie prirašinėjimą, kur tikrojo insulto gal iš tikrųjų nebuvo, nes jį įvertinti gali tik padaręs kompiuterinės tomografijos tyrimą. Bet [tam], kad iš tikrųjų apsidraustume ir tikrai žinotume, kad teisingai yra diagnozuojama, ir yra tos tvarkos patobulintos, patvarkytos, kad tikrai būtų aišku, per kokį laiką ir kaip tas tyrimas turi būti atliekamas. Tą padarė vėlgi ne politikai, o patys medikai. Yra toks Insulto priežiūros komitetas, kuris prižiūri klasterį, ar viskas gerai veikia. Yra labai gerų dalykų, yra tikrai net kartais išaugę paslaugų arba gydymo metodų, kurie yra pažangūs ir kurie leidžia žmogų išgelbėti tiek krešulių ištirpdymo atveju, tiek jų pašalinimo atveju. Vadinasi, žmonės vis dažniau patenka ten, kur turi patekti. Bet mūsų reikalas yra sužiūrėti net ir tuos mažesnius atvejus, kur vis dėlto gali įvykti klaida, kad tikrai nė vienas pacientas nenukentėtų. Mes privalome tokių priemonių imtis.

– Jūs užsiminėte, kad neverta ieškoti kaltųjų, nes greičiausiai kiekvienas atvejis nuvestų prie mediko. Šiomis dienomis yra labai daug kalbama apie jų darbo sąlygas. Ministerija tik šiandien pakvietė medikų bendruomenę konsultacijų apie mikroklimatą darbe. Ar tai reiškia, kad šitų liudijimų jūs negirdėjote iki šiol?

A. Veryga: Tikrai nesutikčiau. Mes tuos liudijimus žinojome labai seniai, ir visai neatsitiktinai yra priimtas Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, vadinamasis „Žalos be kaltės įstatymas“, nes klaidos medicinoje įvyksta net ir pačiose geriausiose ligoninėse, ir tose sistemose, kurios yra ypač gerai finansuojamos. Žmogus yra žmogus, jis klaidą gali padaryti ne tik dėl to, kad yra pervargęs, bet dėl įvairiausių priežasčių. Mes ilgą laiką gyvenome klaidų slėpimo kultūroje, kai iš tiesų pacientui, norint gauti žalos atlyginimą, reikėjo kaltę įrodinėti. Medikai, nenorėdami prarasti licencijos, gindavosi, tas klaidas slėpdavo. Tikrai mes šitą žinojome, tai kai kuriuos sisteminius sprendimus jau esame priėmę. Aš ne kartą ir pats esu minėjęs, kada be mobingo ir be psichologinių tam tikro klimato trūkumų, kurie vėl įrodo mūsų bendrą visuomenės būseną, mes tyčiojamės ir elgiamės nekolegiškai ne tik medicinoje – daug kur. Jeigu paklausite, tokių dalykų sutiksi beveik visuose sektoriuose.

– Bet sutinkate, kad dabartinė apklausa, konsultacija, kaip jūs vadinate, kuri truks 2 savaites ir kurią galima rasti ministerijos puslapyje, situacijos iš esmės ir greitai nepakeis? Ar tai nebus tiesiog pasidėtas pliusiukas?

A. Veryga: Ne, nesutikčiau. Matote, kai kurie klausimai, bent jau vienas iš tų klausimų, yra apie priemonę, kuri jau buvo siūlyta anksčiau su reforminiais paketais, – tai dėl įstaigų vadovų rotacijos. Manau, tą klausimą būtų galima plėsti ir dėl padalinių vadovų kadencijų, nustatant, kad žmonės nebūtų dešimtmečiais tie patys, kai nusistovi tam tikri ryšiai, kuriuos paskui peržengti darosi sudėtinga ir atsiranda psichologinių klimato problemų. Tada bendruomenė sureagavo skeptiškai, tie patys medikai sureagavo labai skeptiškai į tuos mūsų siūlymus. Gal dabartinė tragedija iš tikrųjų paskatino medikų bendruomenę pažiūrėti į šitas problemas truputį iš kito kampo, ir mes norime sužinoti didesnės grupės, medikų bendruomenės, nuomonę. Todėl, kad įprastas modelis yra, jūs puikiai žinote, sudaryti darbo grupę. Į tą darbo grupę visų nesusikviesi. Kokia ten darbo grupė, jeigu dirbs keli šimtai žmonių, ji tiesiog nieko nepadarys. Bet sužinoti platesnę nuomonę, manau, yra labai sveika, ir kai kurie klausimai ten yra labai konkretūs. Tiek dėl psichologinės pagalbos, kur dabar jau girdžiu iš vadovų, kad kai kurie net ir yra įsisteigę tokią pagalbos galimybę. Nebūtinai medikai kreipiasi. Tai ar to reikia, ar reikia kažkokių kitų priemonių – tas noras pasitarti su bendruomene yra labai nuoširdus.

– Viena iš priežasčių, dėl kurių medikai jaučiasi perdegę ar pavargę, yra ne tik atmosfera darbe, bet ir, natūralu, mažas atlyginimas, dėl kurio jie turi plėšytis per kelis darbus. Ar jūs dabar, žiūrėdamas medikams į akis tegul ir per televizoriaus ekraną, galite pasakyti, kad kitąmet bus įgyvendintas susitarimas, jog mediko atlyginimas bus 3 vidutiniai darbo užmokesčiai?

A. Veryga: Mes nuo jokių susitarimų nesitraukiame. Aišku, matymas, kaip juos įgyvendinti, gali būti skirtingas. Žinote, kiek daug debatų kelia mūsų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas bei rezervas ir kokios bus valstybės galimybės iš to rezervo paimti, priklausys nuo to, kokia bus ekonomika. Bet aš tikrai tikiuosi, kad mes visus įsipareigojimus, kuriuos esame davę medikams, sugebėsime įgyvendinti. Tikrai nuoširdžiai tuo tikiu. Bet pinigai yra ne viskas, nes medikai emocinį perdegimą patiria ne tik dėl 3–4 darbų.

– Bet sutinkate, kad dėl pinigų streso lygis kyla?

A. Veryga: Žinoma, kad kyla. Tikrai medikai turi gauti adekvatų darbo užmokestį, bet net ir su pačiu geriausiu darbo užmokesčiu, jeigu jis dirba su visuomenės dalimi, kuri yra kenčianti, kur yra mirštantys pacientai, kur yra labai emociškai sudėtingas krūvis, jokie pinigai tų dalykų neatperka. Juo labiau už jokius pinigus nenusipirksi pacientų pagarbos todėl, kad toje pačioje konsultacijoje yra klausiama ir paciento: „O kaip jūs elgiatės su medikais?“ Iš tikrųjų pažiūrėkime, kokios tos situacijos būna: įvyksta klaida, ir prasideda linčo teismas. Žmogui, kuris 30 m. būna atidirbęs ir padaro vieną klaidą, iš karto yra sakoma: „Jūs jį atleisite? Ar jis bus išmestas?“ Kaip tokie žmonės gali dirbti sistemoje. Supraskime, kad medikai perdeginėja ne tik dėl pinigų. Pinigai yra svarbu, bet yra labai svarbu, kaip mes kiekvienas su medikais elgiamės.

– Bet kai kurie ekonomistai pastebi, kad kitų metų biudžete nėra numatyta atlyginimų kėlimui nė cento. Ką jūs kalbate apie rezervą, tai yra tiesiog bandymas pridengti centrinės valdžios išlaidavimą Privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“ sąskaita. Ar taip yra teisinga medikų atžvilgiu?

A. Veryga: Manau, visi sektoriai turėtų ką pasakyti. Norų ir pageidavimų mes girdime apie mokytojų protestus, girdime apie pareigūnų protestus. Manau, ne visai sąžininga taip spekuliuoti pasiėmus vieną sektorių ir sakyti, kad kas nors ką nors nori pridengti. Visiems sektoriams norėtume darbo užmokestį didinti. Viskas priklausys nuo to, kas darysis su ekonomika.

– Ekonomika čiuožia žemyn – sako...

A. Veryga: Ekonomika tik lėtėja, ji dar nečiuožia žemyn. Augimas yra numatomas, bet jis nebėra toks spartus, kaip gal buvo įsivaizduojama ar planuojama anksčiau. Dėl to biudžetą, manau, reikia atsargiau planuoti.

– Dėl to yra 400 milijonų rezervas?

A. Veryga: Taip.

– Mes ruošiamės krizei?

A. Veryga: Būtent dėl to, kad ekonomika lėtėja, ir tam, kad neprisiplanuotume tokių išlaidų, kurių galime neturėti iš ko padaryti, yra atsargiau planuojama. Bet tų planų niekas neatsisako tiek dėl darbo užmokesčio didinimo, nes kitų metų biudžete yra suplanuoti pinigai šių metų išlaikymams, naujų vaistų įtraukimams, paslaugų išlaikymui, kas šiemet yra pradėta kompensuoti. O kaip seksis ekonomikai, manau, pamatysime iki metų vidurio. Aš tikiuosi, kad tikrai visus susitarimus gebėsime išpildyti.

Dienos tema. Aurelijus Veryga: pagrindinis tikslas – pamatyti sistemines problemas ir ieškoti būdų, kaip jas spręsti