Lietuvoje

2019.11.04 13:03

Sveikatos apsaugos ministerija įtaria, kad kai kurios gydymo įstaigos iš insulto siekė pasipinigauti

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.11.04 13:03

Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristatė naujoves, leisiančias operatyviai diagnozuoti ir gydyti ūmų galvos smegenų insultą. Mat po patikrinimo paaiškėjo, kad kai kurie insulto gydymo centrai bei tarpinės pagalbos ligoninės iki šiol dirbo neoperatyviai, o kai kurios įstaigos - ir neteisėtai.

Ministerija praneša, kad nuo šiol insultą diagnozuoti galės tik insulto gydymo centrai ir tarpinės pagalbos ligoninės. Taip pat nustatytas aiškus paciento kelias iki gydymo įstaigos, medikų veiksmai, tyrimų ir gydymo taikymo seka, kurių bus privalu laikytis.

Pasak SAM, šie reikalavimai leis pašalinti gydymo įstaigose nustatytus insulto diagnostikos ir gydymo pažeidimus bei trūkumus. Be to, jie sumažins pacientų perteklinio transportavimo ir dėl laiku nesuteiktos ar netinkamai suteiktos pagalbos atsiradusios negalios atvejų.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, dabartinė situacija, kaip ir kur pacientams yra diagnozuojamas ir gydomas insultas, išties kelia didelį nerimą.

„Nepriklausomai nuo to, kad turime insultų centrus, deja, susiduriame su situacijomis, kai pacientui insultas diagnozuojamas ir gydomas ne tose įstaigose, kur turėtų būti daroma. Nors taisyklės buvo pakankamai griežtos, ne visais atvejais jų buvo laikomasi. Tai paaiškėjo atlikus planinį patikrinimą. Jo metu nustatyti tam tikri pažeidimai diagnozuojant ir gydant smegenų insultą. Tai reiškia, kad ne visi pacientai galėjo laiku ir tinkamai gauti reikiamą gydymą ir ta situacija turėtų būti keistina. Viena iš prielaidų, kad tai yra gerai apmokama paslauga ir įstaigos bando užsidirbti pinigus paciento rizika. Rizikuodamos jo sveikata imdavosi gydyti tokius atvejus ir ne kiekvienu atveju pacientai būdavo nugabenami ten, kur turėdavo atsidurti“, – sako ministras A. Veryga.

SAM įtaria, kad įstaigos, neturinčios pakankamų kompetencijų ir reikiamos įrangos šioms paslaugoms teikti, tai darė iš dalies norėdamos gauti daugiau pinigų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.

Ministras nenorėjo įvardinti konkrečių įstaigų, kuriose pagalba insultą patyrusiems asmenims buvo suteikta netinkamai. Jis tik pabrėžė, kad paprastai nei tinkamos įrangos, nei specialistų, nei licencijos neturi regionuose esančios gydymo įstaigos.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovės Nora Ribokienė patikino, kad galimai dėl netinkamai suteikto gydymo Lietuvoje per 2019 m. mirė 5 pacientai. Teigti, kad jie mirė dėl netinkamo insulto gydymo, tarnybos direktorė tvirtinti nesiryžo. Mat mirę asmenys į gydymo įstaigas pateko dėl kitų susirgimų.

N. Ribokienė: Pacientai buvo gydomi netinkamai

Šiuo metu Lietuvoje yra 6 insulto gydymo centrai – Santaros klinikos, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė bei 5 tarpinės pagalbos ligoninės – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė bei Utenos ligoninė.

N. Ribokienės teigimu, po patikrinimo pusei iš jų jau skirti įspėjimai dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo.

„Tikrintose įstaigose nebuvo taikomi koordinuoti, operatyvūs veiksmai ūminiam insultui nustatyti. Taip pat nebuvo skirtas standartizuotas gydymas pagal šiuolaikinį įrodymais grįstą medicinos mokslą. Deja, tai reiškia, kad pacientai buvo gydomi netinkamai ir negavo laiku būtinų paslaugų. Nebuvo atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, gydymo įstaigos nekontaktavo, nesikonsultavo tarpusavyje dėl geriausios gydymo taktikos parinkimo. Pacientai iš teritorinių ligoninių nebuvo perkeliami į specializuotas paslaugas teikiančias ligonines, o kai kur neurologai teikė paslaugas, nors ligoninė neturėjo licencijos stacionarinėms neurologijos paslaugoms. Tai reiškia, kad šias paslaugas teikė neteisėtai“, – sako N. Ribokienė.

Greitosios medicinos pagalbos medikai pildys specialų klausymyną

Insulto integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto pirmininkė Prof. Daiva Rastenytė tikina, kad šiuo ministro įsakymu apibrėžiami kokybiniai rodikliai, o svarbiausia – paslaugos pacientui suteikimo laikai. Ji pabrėžė, kad kalbant apie galvos smegenų insultą, laikas skaičiuojamas minutėmis nuo pirmųjų simptomų iki greitosios medicinos pagalbos (GMP) informavimo, nuo paciento atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą iki gydymo. Pagal ministro įsakymą pacientas į gydymo įstaigą turi būti atvežamas ne vėliau kaip per 1 val. Per tiek pat laiko nuo paciento atvykimo turi būti atliekama kompiuterinė tomografija. Nuo to priklauso galimybė pacientui laiku pritaikyti tinkamą gydymą, dėl ko sumažinama negalios tikimybė arba užtikrinamas net visiškas išgijimas.

Pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečeriai, priimdami skambutį, turi užpildyti klausimyną: ar nėra nukarusi viena paciento veido pusė, ar jis vienodai gali pakelti, suspausti abi rankas, ar nėra sutrikusi paciento kalba, ar ji logiška. Jei bent į vieną klausimą bus gautas teigiamas atsakymas, pas pacientą GMP brigada turi būti siunčiama nedelsiant. Pasitvirtinus pagrįstam ūminio insulto įtarimui, žmogus skubiai bus siunčiamas į artimiausią insulto gydymo centrą (IGC) arba tarpinės pagalbos ligoninę (TPL). Tik šių gydymo įstaigų gydytojai neurologai atlikę reikiamus tyrimus turi teisę nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.

Į gydymo įstaigą žmogus turės būti pristatytas ne vėliau kaip per vieną valandą nuo iškvietimo. Be to, GMP medikai turės pranešti gydymo įstaigai apie atvežamą pacientą, kad jam atvykus nedelsiant būtų galima imtis skubių tyrimų ir gydymo.

Pacientui su įtariamu ūminiu smegenų insultu galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas turi būti atliktas kuo skubiau. Siekiamybė – per 30 minučių, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo atvykimo. Taip pat turi būti atlikti kiti tyrimai, reikalingi gydymo taktikai ir pakartotinio insulto prevencijai parinkti.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Insulto centro vadovas doc. Aleksandras Vilionskis pabrėžė, kad vežant ligonį ne į tą gydymo įstaigą, bus gaištamas brangus laikas, o gydymas galbūt taikomas jau pavėluotai.

„Patvirtinus diagnozę, jei galima taikyti specializuotą gydymą ir nesant kontraindikacijų, pacientui nedelsiant atliekama intraveninė trombolizė arba mechaninė trombektomija. Taip pat, jei nėra kontraindikacijų ir paciento sveikatos būklė leidžia, per 72 valandas fizinės medicininės reabilitacijos gydytojas turi paskirti reabilitacijos programą“, – sakė doc. A. Vilionskis.

Naujovė atsieis 24,5 mln. eurų

Prof. Dalius Jatužis, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, teigia, jog specializuoti insultų gydymo centrai, aprūpinti modernia medicinos įranga, skirta diagnozuoti ir gydyti smegenų kraujagyslių ligas, Lietuvoje veikia jau penkerius metus. Juose visą parą dirba specializuotos kvalifikuotų specialistų brigados insultui diagnozuoti ir gydyti. Per gana trumpą laiką pacientų, kuriems buvo atliktas reperfuzinis ūminio insulto gydymas, skaičiai išaugo daugiau nei penkis kartus.

„Aš norėčiau priminti, kodėl mes tiek daug kalbame apie tas valandas, kalbėdami apie insulto gydymo kokybę. Galvos smegenys yra jautriausias žmogaus organas, kuris iš karto reaguoja į sutrikusią kraujotaką. Insultas yra viena ūmiausių situacijų apskritai neurologijoje. Kalbėdami apie smegenų pažeidimą įvykus insultui, kalbame apie minutes, per kurias vis daugiau žūsta smegenų. Tai ir lemia, kad po insulto vieni žmonės lieka mažiau suluošinti, kiti – neįgalūs. Mūsų užduotis – visų pirma sumažinti tą žmogaus negalią arba pasiekti pilną pasveikimą“, – tikino prof. D. Jatužis.

Kokybiškesnėms insulto diagnozavimo ir gydymo paslaugoms teikti 6-iems insulto gydymo centrams ir 5 tarpinės pagalbos ligoninėms iš Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų skirta daugiau nei 24,5 mln. eurų. Už juos kuriama paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra, įsigyjama reikalinga medicininė įranga.

Šiuos pakeitimus numatantis sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymas įsigalios nuo 2020 sausio 1 dienos.