Lietuvoje

2019.11.03 21:42

Naujas politikų žaislas – gerovės valstybė: apie ją prakalbęs prezidentas šio termino jau vengia

Aistė Valiauskaitė, Jūratė Anilionytė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.11.03 21:42

Po šimto dienų valstybės vadovo poste Gitanas Nausėda prisipažino, kad jau vengia vartoti gerovės valstybės terminą, nors su juo gerovė ir atgimė, kai dar tik būdamas kandidatas į prezidentus kalbėjo apie būtinybę kurti gerovės Lietuvą.

Tarsi prezidento sėkmės rinkimuose paskatinti politikai, greičiausiai, tokios pačios sėkmės tikėdamiesi kitų metų Seimo rinkimuose, užsimojo kurti savo gerovę Lietuvoje. Frakcijų, partijų – ir jau esančių ir dar tik kuriamų – pavadinimuose mirga žodis „gerovė“. Apie tai kalba ir Arvydas Juozaitis su Vytautu Kamblevičiumi, ir Rimantas Dagys, ir Naglis Puteikis.

Politologai ir viešųjų ryšių specialistai sako, kad taip jie tik menkina sąvoką, nes patys nesupranta, kas ta gerovė. Ką jau ten kalbėti apie būsimus rinkėjus, kurie visai neslepia, kad ne tik nesupranta, kaip ta gerovės valstybė turi atrodyti, bet nieko gero iš tokios politikų kūrybos ir nesitiki.

„Sąmoningai jau šiek tiek vengiu žodžio „gerovės valstybė“, nes šiandien jau taip dažnai tas žodis iš politikų lūpų girdimas, kad aš jau pradedu po truputį stabdyti arklius“, – seniau komentavo G. Nausėda.

Prezidentas nuolat kartojęs, kad reikia kurti gerovės valstybę, gal ir stabdo arklius, tačiau jau per vėlu – arkliai nušuoliavo per toli. Po jo sėkmės prezidento rinkimuose, artėjant kitiems – Seimo – rinkimams, norinčiųjų kurti gerovę pasipylė kaip iš gausybės rago.

Pirmiausia iš „tvarkiečius“ palikusių parlamentarų gimė frakcija „Lietuvos gerovei“.

„Jei yra bendri tikslai, tai čia nieko blogo, jei iš prezidento, iš Prezidentūros tokie gražūs sklinda balsai, ir mes frakcijos (apie tai kalbame – LRT.lt) – dar geriau, tokia simbiozė išeina“, – sako Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius.

Arvydas Juozaitis su tais pačiais buvusiais „tvarkiečiais“ kitiems rinkimams kurs naują partiją – „Santalka Lietuvos gerovei – čia yra Lietuva“. „Mes nešam gerą žinią Lietuvai“, – tvirtino A. Juozaitis.

Seimo narys Naglis Puteikis su bendražygiais irgi tikisi, kad gerovės valstybė atneš sėkmę rinkimuose ir Centro partijos pavadinimą keičia į „Centro partija – gerovės Lietuva“.

„Gerovės Lietuva – nėra tik prezidento pasiūlymai. Centro partija į tą paketą įtraukė bankų apmokestinimą ir didžiųjų prekybos tinklų apmokestinimą“, – nurodė N. Puteikis.

Dar prieš pusmetį į prezidentus kandidatavę tiek A. Juozaitis, tiek N. Puteikis per kampaniją aršiai oponavo G. Nausėdai.

„Tai ir rodo, kad tai yra žmonės be nuomonės, be idėjų, be principų, pasiruošę daryti bet ką, kad tik jiems pavyktų atsikąsti politinio kąsnelio. Kadangi jie konkuruoja dėl tos pačios rinkėjų grupės, tai baigsis kaip visuomet“, – komentuoja viešųjų ryšių specialistas Aidas Puklevičius.

Naują partiją ketina steigti ir buvęs konservatorius Rimantas Dagys. Ją vadins Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“. Klodai, panašu, neišsemiami.

Seimo narė Ingrida Šimonytė „Facebook'e“ šmaikštaudama pateikė kelis pavyzdžius, kaip dar galėtų vadintis naujos politinės jėgos: „Gerovės taškas“, „Gerovės burbulas“, „Gerovės, žagrės ir kardo sąjunga“, „Gerovės logikos partija“.

Lietuvos banko valdybos vicepirmininkas Raimondas Kuodis sako, kad politikai tuščiai naudodami sąvoką gerovės valstybė tikrąją reikšmę tiesiog nuvertina.

„Nors aš pats nieko nesuprantu apie tą gerovės valstybę, bet kodėl nepasivadinus, nes taip madinga šiuo metu.“ Kyla grėsmė, kad idėja bus nuvalkiota. Ji jau nuvalkiota, nes kalba rimta apie naują socialinį kontraktą, kaip mes organizuojame šitą valstybę, ką mes jai atiduodame, kokias funkcijas“, – teigia R. Kuodis.

Anot politologo Mažvydo Jastramskio, tai – ne pirmas kartas, kai politikai masiškai vaikosi tų pačių žodžių.

„Anksčiau buvo populiarus žodis partijos pavadinimuose „darbo“. Buvo Lietuvos demokratinė darbo partija, Darbo partija ir t. t. Dabar, panašu, tuo žodžiu tampa „gerovė“, bet tai nieko nereiškia“, – tikina M. Jastamskis.

Politologas Bernaras Ivanovas aiškina, kad vaikydamiesi G. Nausėdos sėkmės politikai tik menkina Prezidento autoritetą.

„Tai yra absoliutus „fake news“ (liet. – netikros naujienos – LRT.lt), viešųjų ryšių akcija, kurią pametėjo gerbiamas ponas prezidentas, o atmušė puikiai mums žinomi „puidokai“ ir kiti herojai. Toks tas ir žaidimas. Gaila, kad nėra prisidedama prie prezidento autoriteto, jis menksta, nes dienotvarkę intensyviai perima tos grupės“, – sako B. Ivanovas.

„Prezidentas labai populiarus, po rinkimų pasitikėjimas juo sustiprėjęs ir daugybė žmonių, kurie tikisi vienu ar kitu būdu patekti į Seimą, tikisi pasimaudyti tuose populiarumo spinduliuose“, – teigia M. Jastramskis.

A. Puklevičius sako, kad Lietuvoje terminui „gerovės valstybė“ vis dar trūksta turinio, nors šį terminą naudoja kone visos šalys. Trumpai, tai – tiesiog valstybė, kurioje gera gyventi. Visuotinai tai – gera sveikatos apsauga, socialinės garantijos.

„Jei jam suteiks spalvą, jei žmogus įsivaizduos, kas yra už jo, o ne, „ai, valstybė, kur visiems gera“... Bet per kiek laiko tai galime pasiekti? Kokius resursus galime skirti? Kur yra prioritetai? Ar eisime prie švietimo, ar kur? Kol to nepadarysi, tol tai tebus pabezdėjimas ore“, – tvirtina A. Puklevičius.

Kad politikų nusitverta „gerovės valstybė“ žmonėms tolima, ilgai ieškoti nereikia. Kol kas naujas terminas jiems ir svetimas, ir nelabai įkvepia.

LRT TELEVIZIJOS kalbinti panevėžiečiai tvirtina ne tik nesuprantantys, kas ta gerovės valstybė, bet ir netikintys ja.

Ar politikai, tikinantys, kad nori kurti gerovę, bent dalį visuomenės įtikins, paaiškės rinkimuose po metų, tačiau nei ekspertai, nei piliečiai daug vilčių neteikia.

Gerovė visiems: kol Nausėda ima vengti šio termino, prezidento sėkmės apakinti politikai jį bruka į savo partijų pavadinimus