Lietuvoje

2019.11.04 12:48

Nevyriausybinės sporto organizacijos skundžia ŠMSM prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui

ragina pareikalauti konkrečių valdininkų asmeninės atsakomybės
Joana Lapėnienė, Loreta Mačiulienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.11.04 12:48

Po to, kai  šiemet įsigaliojo naujasis Sporto įstatymas, sporto politika perėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) žinion, Kūno kultūros departamentas likviduotas, o drauge su juo ir galiojusi sporto rėmimo tvarka. Nevyriausybinėms sporto organizacijoms finansuoti įsteigtas Sporto rėmimo fondas, kurį administruoja ŠMSM ir Centrinė projektų valdymo agentūra.

Fondo lėšas sudaro 2 proc. nuo alkoholio ir tabako gaminių akcizo. Šį skaičių per dvejus metus ketinama padidinti iki 3 proc., tad sporto rėmimui skirtų pinigų turėtų daugėti.

Šiemet išdalyta 13 mln. 600 tūkst. eurų, o 2021 m. planuojama sukaupti beveik 21 mln. eurų. Tačiau pilnėjanti fondo sąskaita vis tiek negali patenkinti visų prašančiųjų norų – šiemet lėšų poreikis 19 kartų viršijo fondo galimybes.

Tūkstančius žmonių pritraukiantys legendiniai „Snaigės“ žygiai šiemet skaičiuos 46 sezoną, kuris gali būti ir paskutinis. Kitąmet Keliautojų sąjunga, kuri yra ir žygių organizatorė, iš valstybės negaus nė cento, nors pastaruosius 20 metų Keliautojų sąjungos veikla buvo remiama.

„Kaip visada, įvertinę visus mūsų kalendorinius renginius į kalnus ir visur, sudarėme sąmatą maždaug 40 tūkst. eurų. Ankstesniais metais panašiai tiek iš paramos fondo gaudavome“, – komentuoja Keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius.

Dabartinė situacija susiklostė dėl to, kad šiemet, įsigaliojus Sporto įstatymui, likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas, o sporto reikalai perduoti ŠMSM. Senasis sporto rėmimo fondas panaikintas.

Įstatymas numato dvi finansavimo formas: programinį, per kurį finansuojamos sporto federacijos, ir projektinį, kai lėšos dalijamos ir administruojamos per Sporto rėmimo fondą. Neoficialiai kalbama, kad A. Jucevičiaus vadovaujama Keliautojų sąjunga netinkamai surašė paraišką, dėl to prašymas atmestas.

Sporto reikalus kuruojanti viceministrė Kornelija Tiesnesytė tikina, kad iš viso pateiktos 1237 paraiškos, 184 pripažintos netinkamomis, todėl jos nesvarstytos. Tarp jų – ir Keliautojų sąjungos.

„Įstatymų leidėjas nusprendė, kad projektinis finansavimas nevyriausybinių organizacijų veikloms yra [teikiamas] tokia tvarka. Mes tą įstatymą ir įgyvendiname. Mes laikomės teisės aktų tvarkos“, – nurodo viceministrė.

Londono olimpinių žaidynių dalyvis Rokas Guščinas prieš trejetą metų savo lėšomis įkūrė gimnastikos klubą, kurį lanko daugiau nei 200 vaikų nuo trejų metų, priimami ir suaugusieji, perkopę 40 metų. R. Guščinas sako kol kas į sporto inventorių investuojantis beveik viską, ką uždirba iš lankytojų įnašų. Bandė prašyti paramos, bet gavo šešis kartus mažiau, nei tikėjosi. Šiemet jo projektą atmetė visai.

„Tikrai prašėme žmonių rašyti projektus, tokių, kurie supranta, kaip rašyti, ir kad būtų tikrai aiškus projektas ir kad galėtume kažką gauti daugiau“, – tvirtina R. Guščinas.

Fondo pinigų dalybų rezultatai sukėlė pasipiktinimą. Maždaug pusę tūkstančio klubų vienijančios asociacijos „Sportas visiems“ vadovas Algis Bronislovas Vasiliauskas tikina, kad reforma žlugdo masinį sportą. Beje, B. A. Vasiliauskas pats šiemet dalyvavo projektų atrankos komisijoje, buvo iki šių metų veikusio Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo narys.

„Viena, tai, kad panaikintas Sporto departamentas. Tai, mano giliu įsitikinimu, yra padarytas nusikaltimas sportui. Per visus metus anksčiau fondo lėšomis besinaudojantys klubai, asociacijos, sporto centrai nevykdė renginių. O tie, kurie vykdė, – įklimpo į didelę balą. Ir šiandien jiems didesnė problema yra ne renginį vykdyti, o kaip iš teisėsaugos pinklių ištrūkti“, – komentuoja A. B. Vasiliauskas.

Viceministrė K. Tiesnesytė tikina, kad vykstant permainoms sporto organizacijos privalo pasverti savo galimybes, veikti atsakingai.

„Tai yra jų pačių, kaip čia pasakius, rizikos prisiėmimas. Taip, pokyčiai vyko, tikrai visos organizacijos žinojo, kad pokyčiai vyksta ir kad projektinio finansavimo vertinimas pasikeitė, sugriežtėjo“, – atkreipia dėmesį K. Tiesnesytė.

Tarp paramą gavusių laimingųjų – Šakių sporto klubas „Audra“. Jam skirta 38 tūkst. eurų. Šį projektą pateikė Gintarė Bubnytė-Smirnovienė, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko, vieno iš šios reformos iniciatorių Kęstučio Smirnovo sutuoktinė. Ši aplinkybė sukėlė opoziciniams socialdemokratams įtarimų dėl korupcijos. Jie kreipėsi į prokurorus.

„Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas arba su juo susijusios viešosios įstaigos gauna finansavimą iš Sporto rėmimo fondo įvairiems projektams, tarp jų ir jo gimtajam klubui, iš kurio jis atėjo ir kuriame anksčiau dirbo, kuriame dabar dirba jo žmona, ir kitiems projektams Vilkaviškyje“, – akcentuoja Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.

Tačiau valdantiesiems „valstiečiams“ Seime priklausantis K. Smirnovas tikina, kad jis nedalyvavo priimant sprendimus dėl fondo lėšų dalybų ir nesikiša į sutuoktinės darbinę veiklą.

„Seimo nariai nedalyvauja jokiose komisijose, jokiuose skirstymuose ir tiesiogiai aš niekur nedalyvauju. Čia klausimai, visiškai nesusiję su manimi, ir prašom manęs visiškai nepritraukinėti prie šitos temos“, – teigia K. Smirnovas.

Kilus skandalui dėl paramos K. Smirnovo šeimos verslui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Specialiųjų tyrimą tarnybą (STT). Ši atliko sporto projektų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. STT pateikė savo pastabas ir nurodė per du mėnesius padėtį ištaisyti.

„Abejonių sukėlė ekspertų ir vertintojų atrinkimo tvarka, nes nuo jų žinių, nuo jų požiūrio labai daug priklauso šiame procese. Taip pat nėra pakankamai saugiklių, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo atvejų. Taip pat nėra iki galo aišku, kaip priimamas galutinis sprendimas dėl atrinktam projektui skiriamo finansavimo dydžio“, – situaciją apibūdina STT korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė.

Praėjusią savaitę A. B. Vasiliauskas asociacijos „Sportas visiems“ vardu pasirašė kreipimąsi į prezidentą, premjerą ir Seimo pirmininką. Rašte tikinama, esą Sporto rėmimo fondo lėšos skirstomos neskaidriai ir raginama pareikalauti konkrečių valdininkų asmeninės atsakomybės.

Esą antrą kartą buvo vertinami 72 projektai, kurių bendra vertė siekė 5 mln. eurų. Po vertinimo liko 16, kurių vertė sumažėjo iki milijono. Esą taip buvo sutaupyti 4 mln. eurų, kuriuos viceministrė K. Tiesnesytė neva padalijo savavališkai, apeidama Sporto projektų komisiją.

„4 mln. eurų buvo perskirstyti nežinia ko, nežinia kieno – pavardžių nieks nesako ir nesakys tikrai, patikėkite, nei jums, nei man be komisijos žinios“, – įsitikinęs A. B. Vasiliauskas.

ŠMSM kaltinimus dėl neskaidrios veiklos atmeta. Atsakyme pateikiamas ir didžiausią Fondo rėmimą gavusių sporto organizacijų sąrašas. Pirmąją vietą užima A. B. Vasiliausko vadovaujama asociacija „Sportas visiems“. Jai skirta rekordinė 436 815 eurų suma, nors prašė dar daugiau – 450 tūkst. eurų.

Apie tai – „Savaitės“ reportaže (nuo 26:11):

Savaitė. Tautos dėmesį ir palaikymą vertinantis Valdas Adamkus: esu laimingas, nes jaučiu, kad dar kažkam reikalingas
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt