Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti maitinimo paslaugas įkalinimo įstaigose teikiančios bendrovės „Niklita“ ieškinį Rasai Kazėnienei dėl jos teiginių apie pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje. Su įkalinimo įstaigose maitinimo paslaugas teikiančia bendrove „Niklita“ bylinėtis turėjusi Rasa Kazėnienė mano, kad procesas buvo kerštas jai už paviešintas negeroves šioje sistemoje.
„Čia yra tikrai didelis menas iš pakankamai paprastos bylos ištempti į dvejų metų persekiojimo laikotarpį. Na, galbūt jų toks tikslas ir buvo – kad aš palūžčiau ir kad žmonėms parodytų, jog gink Dieve to nedarykite, nes tai yra be galo sunku, daug kainuoja, emociškai sudėtinga. Man atrodo, čia buvo tiesiog bandymas paskleisti žinią visuomenei ir, aišku, atkeršyti man“, – BNS sakė R. Kazėnienė.
Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas „Niklitos“ ieškinys dėl žalos už esą pažeistą reputaciją.
Kauno apylinkės teismas kovo 19 dieną „Niklitos“ ieškinį atmetė, įvertinęs, kad R. Kazėnienė savo juridiniais faktais pagrįstą nuomonę išsakė „etiškai ir santūriai“.
2017 metų pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R. Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.
R. Kazėnienės pateiktoje informacijoje minėta „Niklita“ kreipėsi į teismą teigdama, kad R. Kazėnienės teiginiai neatitinka tikrovės ir žeidžia jos bei bendrovės savininko Valdo Kuktos dalykinę reputaciją bei prašė priteisti 5 tūkst. eurų bendrovei ir 1 tūkst. eurų jos savininkui.
„Pinigai yra uždirbami, jie nėra skausmingi. Bet čia buvo principinė kova“, – apie teismo sprendimus ketvirtadienį sakė R. Kazėnienė.
Ji sakė, kad po ketvirtadienio teismo sprendimo jaučiasi tarsi išlaisvinta bei dar labiau sustiprėjo jos tikėjimas, kad kova už teisybę atneša pokyčių.
Atmetė „Niklitos“ ieškinį
„Priimta nutartis pagal kurią Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas“, – BNS pranešė teismo pirmininko patarėja Loreta Miltenytė.
Kauno apylinkės teismas kovo 19 dieną „Niklitos“ ieškinį atmetė, įvertinęs, kad R. Kazėnienė savo juridiniais faktais pagrįstą nuomonę išsakė „etiškai ir santūriai“.
2017 metų pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R. Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.
„Niklita“ taip pat figūravo R. Kazėnienės pateiktoje informacijoje. Bendrovė kreipėsi į teismą teigdama, kad R. Kazėnienės teiginiai neatitinka tikrovės ir žeidžia jos bei bendrovės savininko Valdo Kuktos dalykinę reputaciją bei prašė priteisti 5 tūkst. eurų bendrovei ir 1 tūkst. eurų jos savininkui.
Byla nagrinėti apeliacine tvarka pradžių buvo perduota Kauno apygardos teismui, tačiau šis teismas nuo bylos nagrinėjimo R. Kazėnienės prašymu nušalintas, o byla perduota Panevėžio apygardos teismui.
Savo prašymą dėl teismo šališkumo atsakovė grindė tuo, jog teismo pirmininko Nerijaus Meilučio žmona yra dirbusi kartu su ieškovo V. Kuktos sutuoktine Kauno tardymo izoliatoriuje.
Be to, Kauno apygardos teismo buvusio darbuotojo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo galimai atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėjos šeimos atžvilgiu.
Taip pat viena iš bylą nagrinėti paskirtų teisėjų nusišalino nuo bylos nagrinėjimo dėl asmeninės pažinties su ieškovu.
Apeliacinis teismas tuomet konstatavo, jog nors R. Kazėnienės nurodytos aplinkybės dėl nepasitikėjimo teismo pirmininku savaime nelemia bylą nagrinėsiančių teisėjų šališkumo, prašymą nuspręsta tenkinti, nes „pareiškėjos nušalinimo pareiškime bei jos sutuoktinio pareiškime nurodytų aplinkybių visuma visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje byloje pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl šio teismo teisėjų galimybės išlikti nešališkais nagrinėjant civilinę bylą“.
R. Kazėnienei pirmajai Lietuvoje buvo suteikta pranešėjos apsauga, kai šių metų pradžioje įsigaliojo tokią galimybę numatanti tvarka.
