Lietuvoje

2019.10.31 09:09

Moliūgus prie ministerijos išrikiavę mokytojai nusileisti neketina: kompromisų būti nebegali

Monkevičius: tai mano prioritetas; atnaujinta 10.06
Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.10.31 09:09

Vyriausybei nevykdant pedagogams duotų įsipareigojimų, mokytojai ne tik ruošiasi streikui, bet ir surengė akciją – skverą prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ketvirtadienį nuklojo moliūgais. Akciją „Uždek šviesą moliūge“ pedagogai surengė prieš pat ministerijoje planuojamą posėdį, kuriame bus aptariamos ir streiko priežastys.

Portalas LRT.lt primena, kad Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) skelbti streiką nutarė, nes Vyriausybė nesilaiko pasirašytos kolektyvinės sutarties sąlygų. Profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas jau anksčiau teigė, kad be kitų punktų nesilaikoma ir susitarimo skirti švietimui papildomus 117 mln. eurų. Vietoje jų biudžeto projekte numatyta gerokai mažesnė – 55 mln. eurų suma.

„Mūsų reikalavimas yra vienas – kad tai, kas buvo sutarta liepos mėnesį užbaigiant derybas, 117 mln. eurų būtų surasta. Jeigu suranda, mes daugiau nieko 2020-iems metams nieko ir neprašome“, – prieš ministerijoje vyksiantį posėdį portalui LRT.lt sakė E. Milešinas. ŠMSM posėdyje dalyvauti pakviestos visos kolektyvinę sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos.

LŠMPS vadovas pabrėžė, kad apie jokių naujų kompromisų darymą negali būti nė kalbos. Anot E. Milešino, profesinė sąjunga nusileido ir priėjo kompromiso su ŠMSM liepą, kai buvo sutarta, jog ikimokyklinio ugdymo pedagogams atlyginimai su bendrojo ugdymo pedagogų bus sulyginti ne nuo sausio 1-osios, kaip buvo reikalaujama, o nuo rugsėjo 1-osios.

„Vėl ieškoti kompromisų, kai kompromisai jau padaryti – kažkaip nėra logikos. <...> Mes kalbamės ir su atskirais Seimo nariais, ir su valdančiaisiais, ir su opozicija. Dabar biudžeto projektas yra Seime ir mes laukiame, dar vyksta „pageidavimų koncertas“. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo komitete visi nariai sako, kad reikia švietimui didinti, kad trūksta toms priemonėms, kas yra sutarta. Tačiau atsiranda atskirų Seimo narių pasiūlymų, kad reikia kažkurioje apygardoje paremontuoti stogą ar stadioną.

Suprantama, kitais metais yra rinkimai. Bet jeigu jie tik žiūrės savo asmeninių interesų, nepažiūrės į viską sistemiškai, tai klausimas ar pavyks surasti. Jei nepavyks surasti – mūsų taryba sprendimą yra priėmusi“, – komentavo LŠMPS pirmininkas.

Ministras: tai mano prioritetas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius susitikęs su prie ministerijos akciją surengusiais mokytojais šmaikštavo, kad ir pats ketino prie ministerijos atnešti moliūgą, mat išvakarėse pats juos skaptavo su anūkais. Tiesa, jis sakė nutaręs daryti kiek kitaip ir anūkams parnešti dovanų – mokytojų atsineštų moliūgų.

„Manau, kad mes randame bendrą kalbą ir turime pozicijas, kurios yra bendros. Mes iki vasaros jas pagrindėme ilgai diskutuodami, kaip galėtų atrodyti žingsniai iki 2025-ųjų, pasiekiant strateginių tikslų, bet jau nuo kitų metų biudžete“, – žurnalistams, paklaustas, ar nesibaimina pasikartojančio streiko, komentavo A. Monkevičius.

Kitų metų valstybės biudžetas jau pateiktas Seimui, šiuo metu svarstomas parlamento komitetuose. Vėliau jis bus grąžinamas dar kartą svarstyti Vyriausybei ir, galiausiai, gruodžio viduryje turėtų būti vėl tvirtinamas Seime. Ministras tikino, kad bus siekiama, jog kkiekvienas į švietimą investuotas euras duotų didelę grąžą.

„Kalbėsimės, įtikinėsime ir tikiu, kad tas bendras tikslas bus pasiektas. Tai yra mano prioritetinis uždavinys šiuo metu, kai formuojamas biudžetas“, – tikino švietimo ministras. Jis teigė, kad svarbiausias tikslas yra vaikai ir jų rezultatų sėkmė, kurią galima pasiekti gerinant sąlygas pedagogams.

Paklaustas, ar bus įvykdytas susitarimas su mokytojais, A. Monkevičius teigė, kad bus padaryta viskas, kad tai, kas numatyta sutartyje būtų įgyvendinta. Ministras sakė darysiantis viską, kad būtų rasta lėšų susitarimo įgyvendinimui. Pasak jo, reikėtų dar maždaug 44 mln. eurų, kad būtų įgyvendinta darbo užmokesčio programa. Tačiau jis pabrėžė, kad rezultatas priklauso ne vien nuo jo.

Be to, A. Monkevičius teigė, kad papildomų lėšų švietimo finansavimui galima ieškoti ir švietimo sistemos viduje, pavyzdžiui, optimizuojant mokyklų tinklą.

Dėstytojai streikuoja kojomis

Palaikyti mokytojus atvykęs buvo ir Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas. Paklaustas, ar aukštųjų mokyklų dėstytojai ar mokslininkai galėtų pasekti pedagogų pavyzdžiu ir organizuoti streiką, A. Žukauskas kalbėjo: „Aukštųjų mokyklų dėstytojai yra labai aukštos kvalifikacijos. Jie paprastai nestreikuoja, jie kojomis balsuoja. Tiesiog nerandame jau darbuotojų, nes šie žmonės lengvai susiranda kitus darbus. Todėl mes jungiamės prie mokytojų, norėtume, kad būtų išlaikytas tam tikras santykis tarp dėstytojų ir mokytojų atlyginimų.“

Pasak jo, jau dabar mokytojų atlyginimai artėja prie universitetų dėstytojų darbo užmokesčio, gydytojų atlyginimai yra vidutiniškai didesni nei dėstytojų. A. Žukauskas teigė, kad vidutinis gydytojo atlyginimas šiuo metu yra didesnis nei universiteto profesoriaus gaunamas užmokestis.

„Mūsų valstybė yra visiškai suirusi, atlyginimų sistema yra reguliuojama fragmentiniais sprendimais, nėra jokios strategijos, tvarkos, kaip daugelyje civilizuotų šalių. O tą labai nesunku padaryti, mes galime tą VU pasidaryti, gali kitos organizacijos pasidaryti, bet valstybė nesugeba sudėlioti pagal atlyginimus visų profesijų. Tai yra liūdniausia, kad nėra valstybėje lyderystės, kad net nematome tų žmonių, kurie galėtų tai padaryti“, – portalui LRT.lt prie ŠMSM surengtoje akcijoje sakė VU rektorius.

Jis taip pat pasakė, kad universitetų siunčiama žinia yra aiški – jeigu „jovalas“ tęsis, neliks nieko kito, kaip organizuoti protesto akcijas, greičiausiai, pasikviečiant prisijungti ir studentus, nes jiems reikia suvokti, jog nuo to priklauso ir išsilavinimo kokybė.

Streikas, pasak A. Žukausko, turėtų būti viena iš priemonių valstybei suklusti ir susitvarkyti su viešuoju sektoriumi: „Negalima taip reguliuoti atlyginimus, kad kas įlipa pro langą – tam padidiname arba kas pagydo tave ir tam padidina. Turi būti sistema valstybėje. Mes, mokslininkai, esame už tai, kad būtų sisteminis požiūris valstybėje.“

Kalbėdamas apie lipimą per langą VU rektorius omenyje turėjo praėjusiais metais kitos – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos – surengtą streiką. Tuomet mėnesį trukusio streiko metu keliolika mokytojų apsigyveno ministerijoje, o kai buvo į ją neįleisti pro duris, sulipo per langus. Streikas lėmė ministrės Jurgitos Petrauskienės atleidimą iš pareigų.

„Mes remiame mokytojus, bet kai matome, kad jie lipa per langą ir tokiu būdu išsireikalauja – labai liūdna, liūdna dėl pačios valstybės“, – sakė VU rektorius.

Paklaustas, koks turėtų būti dėstytojų ar mokslininkų vidutinis darbo užmokestis, A. Žukauskas kalbėjo, kad net Norvegijoje tik apie 30 proc. akademinių darbuotojų yra patenkinti gaunamu atlyginimu. Lietuvoje tokių, pasak VU rektoriaus, yra tik apie 5 proc. Beje, pasak rektoriaus, EBPO šalyse dėstytojų atlyginimai yra apie 1,5 karto didesni nei mokytojų, tačiau Lietuvoje dėstytojai vidutiniškai gauna 20 proc. didesnius atlyginimus.

„Tai rodo, kad yra milžiniška disproporcija. <...> Žmogui visada pinigų trūks, bet jis jaučia neteisybę, nematomę pastangų, kad ta teisybė būtų“, – teigė A. Žukauskas.