Lietuvoje

2019.10.30 21:35

Ekspertė apie stringančią komunikaciją Alytuje: aktyviai teikėme informaciją, bet ji buvo sustabdyta

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.10.30 21:35

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba draudžia supirkti pieną iš ūkių, kurie patenka į gaisro Alytuje paveiktą teritoriją. Leidimai atnaujinti pieno pardavimą turės būti suteikti ištyrus mėginius ir gyvulių laikymo sąlygas kiekviename ūkyje. Tas pats liečia ir mėsos, paukštienos ar kiaušinių pardavimą. Kenksmingų nuosėdų gali būti ir grybuose, žuvyje, žvėrienoje. Taip pat ir vandenyje.

„Dienos temoje“ – Asta Razmienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ekspertė, ir Darius Remeika, Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.

Taip pat skaitykite

– Iš parduotuvių lentynų išimama produkcija, kurioje gali būti pieno iš gaisro paveiktų ūkių. Spėjimas, kad to pieno ten yra ir produktai gali būti kenksmingi sveikatai, ar čia labiau apsidraudimas?

D. Remeika: Iš tikrųjų čia apsauginė priemonė. Tos išvardytos 5 įmonės pirko dalį pieno iš gaisro paveiktos teritorijos, tačiau tame įmonių superkamame piene tai buvo 1–2 proc. – labai nedidelė dalis, bet visgi buvo. Mes atsargumo principais vadovaudamiesi, nes yra atskiri reglamentai, kurie sako: jeigu yra nors kokia nors teorinė galimybė dėl bet kokios rizikos, jį geriausia uždrausti, tada tirti ir imtis kitų priemonių.

– O ar nieko reglamentai nesako apie tai, kad galbūt reikėjo iš anksto perspėti, jog tas pienas nebūtų superkamas, nes vis dėlto tai yra nuostoliai?

D. Remeika: Taip, iš tikrųjų nuostoliai, bet svarbiausia – žmonių sveikata. Mes, kai tik sužinojome, netgi kai pasirodė pirmas neoficialus tyrimas, po 6 dienų atlikome Maisto ir veterinarijos institute, Vilniuje, tyrimus, mes sužinojome, kad pasiekta gana nemaža riba. Tada iš karto uždraudėme pirkti pieną, įmonėms įvedėme privalomą nurodymą, kuo skubiau susirinkti tuos produktus iš prekybos.

– Ponia Asta, kodėl taip svarbu stabdyti prekybą pienu ar kita produkcija, arba žaliava iš tų ūkių, kurie galėjo būti paveikti padangų gaisro?

A. Razmienė: Svarbu todėl, kad ten rastos cheminės medžiagos, tiksliau, dioksinų grupės, itin pavojingos, toksiškos žmonių sveikatai. Šios medžiagos veikia visas organizmo funkcijas, visus organus. Galiu pasakyti, kad visi žino dioksinų poveikį, kai buvo apnuodytas Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, matė, kas pasidarė, galima ir žūti. Aš, kaip ekspertė, net neabejoju, kad tos teritorijos dirvožemis yra iš tikrųjų užterštas dioksinais, ir, jei maitinosi gyvuliai, tai piene iškart atsiranda. Ir buvo retų dioksinų.

Taip pat skaitykite

Kalbant apie lėtinį poveikį, tai ir mutageniniai vaisių apsigimimai, ir sutrikusi reprodukcija, įsiterpia į hormonų, ypač skydliaukės, ir steroidinių hormonų veiklą, pradeda ją reguliuoti pagal save, galimas vėžį sukeliantis poveikis. Dėl jų itin didelio toksiškumo yra priimta net tarptautinė Stokholmo konvencija, nes pripažįstama, kad tai yra vieni pavojingiausių teršalų. Prevencinis principas tikrai turi veikti.

– Kaip dabar veikia prevencija? Šiandien skambinau į Alytaus radijo stotį, kuri yra jeigu ne pagrindinis, tai vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių žmonėms Alytuje ir aplinkui. Į juos niekas nesikreipė nei iš jūsų centro, nei iš jūsų tarnybos, kad būtų platinama kokia nors informacija. Mes čia, LRT, irgi negauname. Viską, ką susirenkame, tai prašome savo iniciatyva, kviečiame jus – ačiū, kad ateinate, – bet ar yra kas nors, kas rūpintųsi informacijos sklaida ir informuotų žmones, kad jie negertų to pieno, kad galų gale kur jie turi dėti tą pieną, nes jo negali netgi sugirdyti gyvuliams, nes tada bus vėlgi tąsa tos taršos?

D. Remeika: Mes tarnyboje jau pirmomis gaisro dienomis išplatinome rekomendaciją ūkininkams, kad kas tik gali, kas tik turi sąlygas, uždarytų gyvulius tvartuose, neganytų lauke, šertų paruoštais pašarais – ar tai būtų šienainis, geriausia, kad jis rulonuose būtų, gali būti ir lauke, bet apsaugotas. Negirdytų iš natūralių vandens telkinių. Tai labai svarbu. Mes turime ir konkretų pavyzdį: ūkininkas, kuris laikėsi nustatytų reikalavimų, ištyrus dioksinų koncentraciją piene, ji buvo mažesnė nei nustatyta riba. Riba – 2,5 nanogramai kilograme, tai pas tą ūkininką buvo rasta turbūt 1,7 – tai yra žymiai mažiau.

– Kaip jis sužinojo tą rekomendaciją, kai nėra labai stengiamasi skleisti per informacijos kanalus?

D. Remeika: Savo internetiniame puslapyje skleidžiame, su Žemės ūkio ministerija irgi dubliuojama, ji savo kanalais skleidžia. Savivaldybėje irgi buvome, turėjome posėdį, ir ten, kiek žinau, buvo ir vietinė televizija, paskui teko matyti ir vietinį radiją, radijuje buvo įrašas, savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Taip pat lankėme kiekvieną pieno ūkį ir įteikėme rekomendaciją, aiškinome.

– Apvažiavote kiekvieną ūkį Alytaus rajone?

D. Remeika: Taip, kiekvieną, kuris gamina pieną, kuris yra prekinis ūkis ir gamina pieną. Tačiau, aišku, visuomet tos informacijos nebūna per daug, dažniausiai būna per mažai, ir tikrai tą gerinti turbūt yra kur.

A. Razmienė: Galėčiau papildyti dėl informavimo. Jis yra centralizuotas ir Vyriausybės nurodymu, pagal Civilinės saugos įstatymą, informavimo grupė turi būti savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centruose sukurta. Būtent visos tarnybos į tą informavimo centrą teikia savo informaciją, ir ši po to platina.

– Aš tik bandau pasakyti, kad neišsigalvoju: nei radijo stotis FM99 be savo iniciatyvos gavo kokį nors pranešimą, lapelį ar pasiūlymą paskelbti informaciją, nei mes LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyboje. Kitaip tariant, viskas yra žurnalistų iniciatyva, kai norėtųsi aktyvesnio veikimo ir iš tarnybų.

A. Razmienė: Čia jau norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų mes iš tarnybų, kaip ir Maisto ir veterinarijos tarnyba, aktyviai teikėme informaciją, t. y. išplatindavome per BNS kanalą, kad išplatintų visur, bet buvo tai sustabdyta ir pasakyta, kad turi per savivaldybių Ekstremalių situacijų centrą būti informuojama.

– Kas jums pasakė, kad reikia stabdyti informacijos sklaidą?

A. Razmienė: Buvo Vyriausybės pasitarimas, ir tas Informavimo centras įkurtas, nes taip yra numatyta Civilinės saugos įstatyme. Informacijos sklaidai, kiek žinau, savivaldybių Ekstremalių situacijų komisijos, kur dirba ir mūsų žmonės, įvairius kanalus naudojo.

– Jie naudoja „Facebooką“ dažniausiai.

A. Razmienė: Kad pirmoji informacija buvo platinta ir per turimą Priešgaisrinės apsaugos tarnybos pranešimų sistemą į mobiliuosius telefonus, buvo ir teikiama žiniasklaidai, tai iš tiesų mes, kaip Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pradžioje dirbome labai aktyviai, bet buvo duotas nurodymas viską daryti per vietines komisijas ir nebegalime kitaip elgtis.

D. Remeika: Idėja buvo ta, kad būtų tokia viena, kaip sakyti, sinchronizuota medžiaga, kurioje nebūtų skirtingų interpretacijų, nes mes kiekvienas atsakome už tam tikras funkcijas – Maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos centras, Aplinkos apsaugos agentūros, Geologijos tarnyba. Čia buvo idėja, kad informacija tikrai būtų praktiška, suprantama, paprasta ir geriau naudoti vieną sinchronizuotą informacijos šaltinį. Gerai sakote, mes tikrai stengsimės, į ateitį žiūrint, pajungti kuo daugiau, nes informacijos niekad nebūna per daug.

– Kaip su geriamu vandeniu? Dirvožemio tyrimo rezultatai bus po 2–3 savaičių. Ar tikrai nėra būdų atlikti greičiau, nes iš dirvožemio turbūt pateks ir į vandenį?

D. Remeika: Dirvožemio tyrimų mėginius dabar skubos tvarka atrinks Geologijos tarnyba. Mes negalime tokių atlikti, nes tie tyrimai, ypač dioksinui nustatyti, yra specifiniai instrumentiniai tyrimai. Mes siunčiame į Lietuvos ir Vokietijos akredituotas laboratorijas. Yra 10 dienų standartas, ne greičiau. Mes Lietuvoje turime galimybę paklausti tyrėjų dar neužbaigus tyrimo, ar yra augimas, ar mato jie tą didesnę koncentraciją, ir tada mes galime, aišku, greičiau reaguoti – mes turime tą privalumą. Bet šiaip Lietuvoje turime laboratoriją, turime akredituotą metodą, turime tyrėjus ir galime ištirti, bet galima ištirti tik ribotą kiekį, nes viskas pritaikyta taikos sąlygoms. Šiuo metu situacija gana sudėtinga, kai reikia per trumpą laiką daug tyrimų padaryti pasitelkiant kitas laboratorijas.

A. Razmienė: Papildysiu, kad dėl geriamojo vandens riziką mes įvertinome kaip vieną pirmiausių. Iš tikrųjų su Valstybine geologijos tarnyba, kurios kompetencija tikrai neabejoju, buvo pasitarimas prieš porą dienų, tai geriamojo vandens vandenvietėse yra giluminiai šaltiniai, jie yra visiškai saugūs – ta tarša negali dėl hidrogeologinių sąlygų pasiekti. Lieka gruntiniai paviršiniai vandenys – tai būtų, paprastai tariant, šachtiniai šuliniai ir iki 20 m gylio gręžinukai, kuriuos individualiai turi žmonės.

– Reikėtų vengti tą vandenį vartoti?

A. Razmienė: Ne visai. Ką ištyrėme ir mes, ir Maisto ir veterinarijos tarnyba, ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ar kai buvo ta juodoji fazė ir ėjo pelenai, nepateko per atidarytus šulinius mechaniškai. Atlikus tyrimus, tokios taršos nebuvo rasta. Tai reiškia, kad liko vienintelis būdas, jog per užterštą dirvožemį gali būti užterštas gruntinis vanduo. Valstybinė geologijos tarnyba patikino, kad teršalų migracijos greitis yra 5 m per metus. Tai jeigu mes turime giliausią iki 20 m, tai per 1–4 metus galėtų pasiekti tuos šulinius. Mes išplatinome rekomendaciją ir tikimės, kad ji bus įgyvendinta: apie gaisravietę bus įrengti stebimieji gręžiniai, kur Geologijos tarnyba tirtų, ar patenka į tuos stebimuosius gręžinius teršalai, nes kai jau pateks į šulinius, bus per vėlu. Yra toks prevencinis metodas, ir jeigu stebimieji gręžiniai bus užteršti, reikės daryti kokias nors prevencines priemones, technines ar kitaip. Mes viską darome, kad nepatektų.

D. Remeika: Dėl vandens paėmėme 15 mėginių, atlikome tyrimus ir taršos šuliniuose nenustatėme. Tuose, kur buvo sandariai uždaryti, tvarkingi šuliniai, didesnės taršos nebuvo rasta.

– O kaip su tais, kurie nebūtinai buvo uždengti? Šis gaisras davė daug darbo jūsų abiejų tarnyboms, ar kas nors davė papildomų resursų tam darbui nudirbti?

D. Remeika: Kol kas resursų nėra, bet ir iš premjero lūpų pasigirdo žinia, ir iš žemės ūkio ministro, kad lėšos bus skirtos. Šiuo metu esame paėmę ir atlikę dalį tyrimų. Šiuo metu paimta 90 mėginių, planuojama 500 mėginių, daugiausia žaliavinio pieno, – iš tikrųjų dideli kiekiai. Tyrimai dėl dioksinų, sunkiųjų metalų ir kitų teršalų – reikės per 200 000 eurų papildomų lėšų, bet mes nelaukiame, kol lėšas skirs, darome ir tikrai manome, kad bus skirta, nes visi supranta riziką.

Dienos tema. Ekspertė Asta Razimienė: aš net neabejoju, kad Alytaus teritorijos dirvožemis užterštas dioksinais