Lietuvoje

2019.10.29 15:41

Buvęs PAGD vadovas Baniulis apie gaisrą Alytuje: ugniagesiai buvo palikti vienumoje

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.10.29 15:41

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė įsitikinę, kad ugniagesiai gaisro Alytuje metu buvo tinkamai aprūpinti ir jų darbas buvo saugus. Tačiau jiems nepritaria buvęs ilgametis ugniagesių vadovas Remigijus Baniulis, kurio manymu PAGD ugniagesius paliko vienumoje ir, anot jo, jei ne Alytaus meras Nerijus Cesiulis, padangų gaisro gesinimas būtų daug baisesnis.

Gaisras Alytuje įsikūrusios įmonės „Ekologistika“ naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 d., o jo gesinimo darbai baigti praėjusį penktadienį, tai yra spalio 25 d.

Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis, dėl oro taršos sukeltų sveikatos problemų į medikus kreipėsi aštuoni žmonės. Mokslininkai įspėja, kad šio gaisro metu išsiskyrė didžiuliai kiekiai nuodingų medžiagų, o jo padariniai sveikatai gali būti jaučiami dešimtmečiais. Maisto ir veterinarijos tarnyba penktadienį pranešė, kad gaisro paveiktose teritorijose užterštas pienas ir uždraudė ūkininkams iš paveiktų teritorijų jį parduoti ar naudoti žmonių ar gyvulių maistui.

Alytaus mieste ir rajone paskelbtos ekstremalios situacijos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas gaisro priežastims nustatyti.

Apie šį gaisrą, jo gesinimą, pasekmes pirmadienį diskutuota LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.

Dėkojo merui už įgaliojimų viršijimą

Laidoje dalyvavęs Alytaus miesto meras N. Cesiulis neslėpė pats nuolat buvęs gaisravietė, tad jaučiasi prastai ir dėl kreipsis į medikus. Meras patikino, kad dėl dūmų gaisro metu labiausiai nukentėjo Alytaus rajonas, ypač – Miklusėnų gyvenvietė. Be to, anot N. Cesiulio, šiuo metu po teritorija, kurioje degė padangos, rūsiai yra pilni vandens. Dėl to, kaip teigė meras, baiminamasi, kad užterštas vanduo gali pasiekti gilesnius dirvožemio klodus.

„Manau, gyventojai ateityje gali pajausti tą vandenį savo šuliniuose“, – baiminosi N. Cesiulis.

PAGD direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas, prisiminęs gaisro Alytuje gesinimą, teigė, kad tai buvo gaisras, į kurį buvo išsiųstos išskirtinai gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Jis tikino, kad ugniagesiai buvo pilnai aprūpinti.

Jam prieštaravo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. Jis tikino, kad nebuvo pasirūpinta Alytuje dirbusių ugniagesių gelbėtojų saugumu, jiems trūko kai kurių darbo priemonių, pavyzdžiui, puskaukių, respiratorių. S. Džiautas tikino nenorintis vertinti gaisro gesinimą organizavusių ugniagesių vadovų, tačiau pažymėjo, kad veikiausiai kompetencijos jiems galėjo trūkti.

„Per (PAGD – LRT.lt) reorganizaciją išėjo dalis labai patyrusių pareigūnų, ypač vadovaujančių. [...] Tai mes dabar matome pasekmes ir reorganizacijos, ir galimai padarytų darbo saugos klaidų“, – atkreipė dėmesį S. Džiautas.

Laidoje dalyvavusi vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė kartojo, kad ne kartą kalbėjusi su Alytuje gaisrą gesinusiai ugniagesiais, jų klausiusi, ar nieko netrūksta. Pasak ministrės, ugniagesiai buvo viskuo aprūpinti.

Buvęs ilgametis PAGD vadovas R. Baniulis savo ruožtu tvirtino, kad politikai turėtų padėkoti Alytaus miesto merui N. Cesiuliui už tai, kad jis, nors ir viršijo savo įgaliojimus, bet itin aktyviai rūpinosi gaisro gesinimo darbais.

„Jeigu ne meras, užpildęs visą tą vakuumą, tai iš tikrųjų šitas gaisro gesinimas būtų kur kas baisesnis ir su baisesnėmis pasekmėmis. [...] Tas vakuumas atsirado [...] dėl to, kad departamentas (PAGD – LRT.lt) netinkamai sureagavo ir suklaidino ministrę“, – laidoje savo nuomonę pateikė R. Baniulis.

Jis kritikavo gaisro gesinimo organizavimą, pabrėždamas, kad, jei gesinimo darbai būtų organizuoti tinkamai, jokios technikos ar darbo įrankių nebūtų pritrūkę.

„Paskui ugniagesius, kurie išvažiavo vadovauti, bet jie neišvažiavo, turi vykti ir papildoma technika, ir palapinės – kalbėta, kad žmonės po atviru dangumi valgė dūmuose – ir kompresoriai, ir tualetai, ir maistas. Visas tas potencialas yra sukauptas departamento sandėliuose“, – tvirtino R. Baniulis.

PAGD direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas nesutiko su R. Baniuliu ir pabrėžė, kad ugniagesiams nieko netrūko, o tai, kad keturiems ugniagesiams prireikė medikų pagalbos, dar nereiškia, kad jais nebuvo tinkamai pasirūpinta. Tiesa, jis pripažino, kad ugniagesius keisti kitais ugniagesiais reikėjo dažniau.

„Tai reiškia, kad žmonės, matydami tikslo pabaigą, deda visas jėgas, galbūt daugiau negu jų turi, siekdami pabaigti darbą pragare. [...] Galbūt, matant ugniagesių iniciatyvą, taip pat meras, kaip šviesulys, rodė jiems kryptį, reikėjo šiek tiek dažniau keisti tuos žmones“, – aiškino M. Kanapickas.

Žada imtis permainų ir komunikacijoje, ir civilinėje saugoje

Laidoje dalyvavęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika stebėjosi, kad įmonei „Ekologistika“, kurioje, pasak ministro, nėra priešgaisrinės informavimo, automatinio gesinimo sistemų, leista užsiimti padangų perdirbimu. Jis priminė, kad ši įmonė dėl įvairių veiklos tvarkos pažeidimų yra ne kartą įspėta, tačiau, panašu, pasak K. Mažeikos, kad be įstatymo pataisų tokių įmonių veikla nebus pažabota.

„Tai yra sisteminis pažeidimas, dėl kurio 10 metų niekas jokių sprendimų nebuvo priėmę. Turime pripažinti, kad ši Vyriausybė turi kovoti su pasekmėmis, tačiau ši Vyriausybė inicijavo įstatymo projektų pakeitimą, kad tas įrankis atsirastų. [...] Iki gaisro tas įrankis buvo sukurtas, dabar yra Seime, svarstymo stadijoje. [...] Tikėkimės, kad iki metų galo tas įrankis bus priimtas ir pagaliau turėsime galimybę tokias įmones pažaboti“, – komentavo K. Mažeika.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, prisiminęs gaisro Alytuje metu vykusią komunikaciją su vietos gyventojais, patikino, kad informacija žmonėms buvo suteikta laiku.

„Vienu metu buvo matoma, kad ta informacija buvo nekoordinuojama ir teko tada įsikišti. Įsikišo ir Vidaus reikalų ministerija, kada buvo čia pat sudarytas gyventojų informavimo centras. Jis tarp kitko veikia ir šią minutę. Situacija visiškai kardinaliai pasikeitė – vėl viskas sustojo į savo vietas, žmonės gavo ne tik reikiamą informaciją, bet ir rekomendacija“, – pasakojo A. Šešelgis ir pridūrė, kad vis dėlto iš klaidų teks mokytis.

Alytaus meras N. Cesiulis savo ruožtu tvirtino, kad informacijos pateikimas apie gaisrą, jo pavojų, apie rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis, vis dėlto vėlavo.

„Informacinis centras užgesino gaisrą antradienį, o mes užgesinome gaisrą penktadienį. Va taip ir veikė informacinis centras. Manau, kad jis neveikė“, – pabrėžė meras.

N. Cesiulis vis dėlto tvirtino, kad šiuo metu nereikėtų ieškoti kaltų. Anot jo, verčiau galvoti, ko imtis, kad sumaišties tokiose situacijose nebūtų. Jis užsiminė, kad, tarkime, dėl gaisro metu reikalingos technikos Lietuva galėtų kitą kartą kreiptis pagalbos ir į užsienio valstybes.

„Kodėl mes neturime sutarčių su baltarusiais, su broliais latviais?“, – kėlė klausimus Alytaus miesto meras.

Buvęs PAGD vadovas R. Baniulis kartojo, kad visą reikalingą techniką ir įrankius gaisro gesinimui turi PAGD, o, jei departamentas kažko ir neturi, tai gali, tinkamai organizuojant darbą, greitai gauti.

„Buvo planuose nurodyta, kur, kokia technika yra. Užtenka pakelti telefono ragelį situacijų koordinavimo skyriuje ir pasakyti: „Alytui reikia krano“. Privalo suteikti kraną. Nė karto nebuvo taip, kad į rimtą gaisrą nebūtų atgabenta technika“, – pažymėjo R. Baniulis.

Lauka ne vienas tyrimas, o žalą gali tekti padengti ir pačiai įmonei

Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė pripažino, kad gaisro Alytuje metu institucijos padarė klaidų ir bendradarbiaudamos tarpusavyje, ir informuodamos vietos gyventojus apie pavojus. Dėl to, pasak ministrės, Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia planą, kuriame bus išryškintos institucijų funkcijos ekstremalių situacijų metu.

„Kalbame apie platformą, apie mokymus nuotoliniu būdu“, – užsiminė ministrė.

R. Tamašunienė neatmetė, kad gali prireikti rengti ir daugiau pratybų, kurių metu institucijos mokytųsi, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Be to, kaip teigė ministrė, atliekų perdirbimo įmonės sulauks patikrinimų.

„Kalbame apie sisteminius dalykus, kuriuos reikia tobulinti. Taip pat kalbame apie priešgaisrines apsaugos patikrinimą įmonėse. [...] Visos įmonės, kurios bent kiek yra pavojingos ar aplinkai, ar žmonių sveikatai, jos turi būti patikrintos“, – aiškino R. Tamašunienė.

Aplinkos ministras K. Mažeika, paklaustas apie žalos atlyginimą dėl gaisro Alytuje, tvirtino, kad kol kas iki galo nėra žinoma, kokio dydžio žala yra padaryta.

„Vienos tonos padangų sudeginimo žala yra apie 3000 eurų. Kiek dabar yra? Perskaičiuojama ir tikslinama. Kalbant apie dirvožemį, augmeniją, gyvūniją, tai paimti atskirti mėginiai. [...] Bus skaičiuojama visa padaryta žala“, – akcentavo K. Mažeika.

R. Tamašunienė patikino, kad gaisro metu patirtą žalą atlygins ir valstybė. Ministrė neatmetė, kad patirtą žalą gali tekti taip pat atlyginti ir įmonei, kurios patalpose kilo gaisras. Tiesa, kaip pažymėjo ministrė, reikės sulaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos.

„Vyksta ikiteisminis tyrimas ir ikiteisminis tyrimas turi taip pat nustatyti, kokios yra gaisro priežastys, nustatyti įmonių atsakomybę ir konkrečią atsakomybę šiuo atveju dėl padangų kiekio, dėl priešgaisrinių, gamtosauginių atitikimų jų veiklai. Aš tikiuosi, kad nebus paskelbtas bankrotas ir visi nusimuilins, o atsakys (už savo veiksmus – LRT.lt)“, – aiškino R. Tamašunienė.

Žada padaryti išvadas

Sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis priminė, kad sveikatos apsaugos specialistai galutines išvadas po gaisro Alytuje pasidarys tada, kai bus atlikti visi reikalingi tyrimai.

„Mums reikės šiek tiek luktelti, kadangi reikia palaukti visų tyrimų. Labai įdomu, kas bus rasta, kokios cheminės medžiagos ir dirvožemyje, ir vandenyje, ir ką veterinarai pasakys. Visa šita informacija bus pateikta mokslininkams ir jie atliks biometrinius tyrimus“, – tvirtino viceministras.

Jam antrino ir aplinkos ministras K. Mažeika, akcentavęs, kad aplinkos tyrimai Alytaus mieste, Alytaus rajone, Birštono, Prienų, Marijampolės, Kauno rajonuose bus atlikti iki lapkričio 15-tos dienos. Tiesa, jis perspėjo, kad Alytaus ir Alytaus rajono gyventojai turėtų elgtis atsargiai jau dabar.

„Vaisius valgyti toje teritorijoje, kur buvo jaučiamas aitrus dūmų kvapas, tikrai nerekomenduojame. Ir daržoves valgyti, kurios dar buvo lauke likusios, nerekomenduojame“, – tikino ministras.

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas S. Džiautas savo ruožtu tikino, kad ir PAGD po gaisro Alytuje turės pasidaryti savo išvadas, mat gaisro gesinimo vadovai gaisro metu turėjo daugiau laiko poilsiui nei eiliniai ugniagesiai.

„Patiems (vadovams – LRT.lt) eiti dirbti po 12 valandų, o ugniagesiams leisti dirbti po 24 valandas, buvo žema“, – tikino S. Džiautas.

PAGD veiklą laidos pabaigoje dar kartą sukritikavo ir buvęs ilgametis ugniagesių vadovas R. Baniulis.

„Man gėda dėl departamento, kad paliko tuos žmones vienumoje, be jokios pagalbos, be jokio aukštesnio lygio vadovavimo“, – kalbėjo R. Baniulis.

Parengė Gytis Pankūnas

Laidos įrašas:

LRT forumas. Gaisro Alytuje pasekmes jaučia tiek kostintis meras ir ugniagesiai, tiek politikai braškančiose kėdėse, o kas prisiims atsakomybę?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Pavasaris Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI