Lietuvoje

2019.10.29 12:33

Prezidentūra dėl gaisro Alytuje kreipsis į Valstybės kontrolę: krizių valdymo sistema nesuveikė

sunkioji technika grįžo į gaisravietę – vėl smilksta padangos; atnaujinta 14.19
Gytis Pankūnas, LRT.lt 2019.10.29 12:33

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas po susitikimo prezidentūroje pranešė, kad, prezidentūros manymu, gaisras Alytuje parodė, kad krizių valdymo sistema nesuveikė. Prezidentas, pasak jo patarėjo, dėl to žada kreiptis į Valstybės kontrolę, kad būtų įvertinta institucijų veikla.

„Gaisras parodė, kad krizių valdymo sistema šį kartą nesuveikė. Sistemos spragas teko taisyti tiesiog krizės eigoje“, – antradienį po susitikimo prezidentūroje žurnalistams sakė J. V. Žukas.

Anot jo, visi susitikimo dalyviai sutarė, kad reikia siekti, jog krizių valdymo sistema veiktų kuo greičiau. J. V. Žuko teigimu, sutarta, kad visoms institucijoms būtina išmokti Alytaus gaisro pamokas. Prezidento patarėjas tikino, kad prezidentūra inicijuos kreipimąsi į Valstybės kontrolę, kad ši įvertintų institucijų veiksmus gaisro Alytuje metu.

„Trumpalaikis tikslas – pasirūpinti žmonių sveikata, aplinka ir gaisravietės sutvarkymu. Tai bus daroma tiek savivaldybių, tiek ir valstybės lygmeniu. Ilgalaikis tikslas – užtikrinti, kad tokios nelaimės nesikartotų, o pasikartojus – likvidavimas veikų sklandžiai ir suderintai, kaip laikrodis. Valstybės kontrolės prašysime įvertinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šiuo konkrečiu atveju“, – dėstė J. V. Žukas.

Prezidento patarėjas teigė, kad susitikimo prezidentūroje metu taip pat pasidalinta pasiūlymais, tarp kurių – skubūs ekstremalių situacijų komisijų sprendimai dėl gaisravietės rūsiuose susikaupusio užteršto vandens pašalinimo, teisinės bazės, kurioje kalbama apie didžiausią galimą laikomų apdangų atliekų kiekį, įvertinimas.

„Tokių sandėlių mes turime septynis ir kiekvienas iš jų, mūsų manymu, šiuo metu kelia potencialų pavojų“, – pažymėjo J. V. Žukas.

Anot jo, prezidentūra ragina įtvirtinti reguliavimą, kuris numatytų privalomą civilinės atsakomybės draudimą ne tik pavojingas atliekas tvarkančioms, bet ir kitas atliekas tvarkančioms įmonėms. Pasak J. V. Žuko, taip pat būtina atliekų produkcijos turėtojams taikyti tokius pačius reikalavimus, kaip ir atliekų perdirbėjams. G. Nausėdos patarėjas taip pat paragino Seime kuo greičiau priimti įstatymo pataisas, kurios leistų operatyviai stabdyti atliekų perdirbimo įmonių veiklą, jei veikla kelia pavojų.

R. Tamašunienė: didesnis dėmesys bus skiriamas mokymams

Susitikime su G. Nausėda ekstremalių situacijų ir krizių valdymo problemoms aptarti dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė, kad gaisras Alytuje pamokas turės išmokti ir Vidaus reikalų ministerija (VRM).

„Šis baisus gaisras ir jo padariniai – tai pamokos, kurias reikia išmokti ir Vidaus reikalų ministerijai, kuri atsakinga už civilinę saugą, už priešgaisrinės saugos reikalavimų laikimasi“, – žurnalistams prezidentūroje sakė R. Tamašunienė.

Anot jos, VRM tikslins ir pildys įstatymus, kad būtų aišku, kokios yra atskirtų institucijų funkcijos ekstremalių situacijų metu.

„Didesnis dėmesys bus skirtas mokymams, įvadiniams mokymams, civilinės saugos ir priešgaisrinės saugo mokymams, ypač vadovams institucijų, savivaldybių. Tai turėtų apimti ir politinio lygmens vadovus, o ne tik administracijos darbuotojus“, – pažymėjo vidaus reikalų ministrė.

R. Tamašunienė tvirtino, kad reikės taisytis ir komunikacines klaidas, kurios išryškėjo gaisro Alytuje gesinimo metu.

„Turime tinklapį „l72.lt“ – būtent tą platformą reikia stiprinti“, – tikino ministrė.

Ji pridūrė, kad savivaldybės bus aprūpintos papildoma metodine medžiaga, kuri leis geriau pasiruošti ekstremalioms situacijoms.

„Tokių situacijų gali atsirasti kas dieną, jos gali būti labai skirtingos – ir potvyniai, ir gaisrai, ir avarijos. Visoms situacijoms turime būti pasiruošę“, – teigė R. Tamašunienė.

Susitikime prezidentūroje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga džiaugėsi, kad žmonės dėl gaisro Alytuje padarinių gydymo įstaigų neužplūdo. Jis pakartojo, jog šiuo metu bus koncentruojamasi į gyventojų sveikatos tyrimus – planuojamas biomonitoringas.

„Tai nereiškia, kad visus gyventojus reikia ištirti. Mums reikės ištirti tuos, kurie buvo arti gaisro, kuri gavo, galėjo įkvėpti šitų medžiagų, jas suvalgyti ar kitais būdais gauti toksinių medžiagų“, – tikino ministras ir pridūrė, kad, visų pirma, bus sulaukta dirvožemio, augmenijos tyrimų.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika informavo, kad šiuo metu sudarinėjamas planas tolesniems aplink gaisravietę esantiems grunto, dirvožemio, vandens ir kitiems tyrimams.

„Ta teritorija, kuri bus tiriama tiek oro užterštumo atžvilgiu, tiek kitais, apima ne tik Alytaus miestą ir rajoną, bet ir Birštoną, Prienus, Marijampolę, Lazdijus“, – komentavo K. Mažeika.

Sunkioji technika sugrįžo į gaisravietę

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, dalyvavęs susitikime su G. Nausėda, teigė besidžiaugiantis, kad išgirdo pažadą, jog visis tyrimai, susiję su žmonių sveikata, oro, dirvožemio užterštumu, bus finansuoti ir valstybės lėšomis. Jis taip pat teigė tikintis, kad valstybė prisidės ir prie žalos, patirtos gaisro Alytuje metu, atlyginimo vietinėms įmonėms.

„Jeigu tai bus argumentuota, pagrįsta, tai tos lėšos bus surastos iš valstybės“, – teigė A. Vrubliauskas.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis žurnalistams pranešė, kad į Alytų sugrįžo sunkioji technika, mat gaisravietėje vėl pradėjo smilkti padangos.

„Šiandien sunkioji technika vėl grįžo į gaisro objektą. Sunkioji technika perkasinėja padangos, kurios vėl pradėjo smilkti. Tikėtina, kad šiandien jas pamėginsime perkasti ir gaisrą lokalizuoti. Kai kurias padangas, susmulkintas padangas reikėjo perkasti penkis kartus“, – tikino meras.

Jis teigė ministras, prezidentui pristatęs rekomendacijas, ko reikėtų imtis, kad tokie gaisrai nepasikartotų.

„Tai nebuvo stalo pratybos. Tai buvo realios pratybos ir jos parodė, kaip mes sugebame tarpusavyje komunikuoti, dirbti ir gesinti gaisrą“, – patikino N. Cesiulis.

PAGD direktorius Saulius Greičius tikino, kad gaisras Alytuje parodė, kad ugniagesių bendruomenė yra pasirengusi reaguoti į bet kokį incidentą.

„Pajėgos buvo sutelktos pakankamai operatyviai, jos bus pakankamos“, – aiškino S. Greičius.

Jis džiaugėsi, kad gaisro metu pavyko išvengti žuvusiųjų. Tiesa, PAGD vadovas pripažino, jog ir pats departamentas po gaisro Alytuje turės imtis permainų.

„Turime pripažinti, kad gaisras buvo užgesintas sėkmingai, pakankamai, kiek įmanoma užgesinti tokio lygio gaisrą, tokiomis sąlygomis, greitai. Tačiau, akivaizdu, matome ir dabar, kad kai kurie mūsų vidiniai dokumentai turi galimybę būti patobulinti. Sudaryta darbo grupė tokius sprendimus priiminės. Tai liečia ne tik organizavimo klausimus, bet ir – kalbant su profesinėmis sąjungomis – geresnių (ugniagesių – LRT.lt) poilsio, buitinių sąlygų užtikrinimą“, – dėstė S. Greičius.

Jis patikino, kad PAGD turi daugiau dėmesio skirti ir savivaldybėms, siekiant padėti joms pasiruošti ekstremalioms situacijoms.

Situacija primena ugnikalnį

Prezidento patarėjas J. V. Žukas tikino, kad reikia išsamiai patikrinti Lietuvoje veikiančias su padangų tvarkymu susijusias įmones.

„Tos padangos yra išmėtytos per visą Lietuvą, kaupiamos kažkokiose konkrečiose vietose ir nebūtinai įmonės turi leidimus juos kaupti. Tai visų pirma reikia patikrinti, kokią mes turime situaciją Lietuvoje, kas jas sandėliuoja, kas jas perdirba, kas jas superka, kas gauna Europos Sąjungos išmokas už tai ir nevykdo savo įsipareigojimų“, – dėstė jis.

„Premjeras šiandien apie tai kalbėjo, kad tai iš tikrųjų yra kažkoks ugnikalnis, kuris bet kada gali išsiveržti“, – pridūrė J. V. Žukas.

G. Nausėdos patarėjas atviravo, kad susitikimo prezidentūroje dalyviai posėdžio metu visi diskutavo apie tai, ar teisinga buvo pozicija, kad gaisras Alytuje tėra savivaldybės, o ne nacionalinio masto problema. J. V. Žukas tvirtino, kad kone didžiausia problema buvo ta, kad labai skyrėsi apie gaisrą gaunama informacija.

„Iš pradžių atrodė, kad situacija yra vietinio pobūdžio, po to ji peraugo į respublikinio pobūdžio. [...] Ji pasiliko regioninio masto. Merui buvo galima suteikti daugiau specialistų pagalbos, pasitelkiant pajėgas arba pasitelkiant specialistus, kurie žino, kokias pajėgas Lietuvoje galima pasitelkti – kariuomenės dalinius, inžinerinį batalioną, kokie yra valstybės rezervai, respiratorių, dujokaukių“, – kalbėjo V. J. Žukas.

Anot jo, tokiose ekstremaliose situacijose informacijos srautą pavyktų suvaldyti bendro štabo pagalba.

„Mes sutikome, kad darysime išvadas ir keisime atsakomybės lygį, priklausomai nuo besivystančios padėties. Pradžioje, trečią dieną, buvo sakyta, kad gaisras lokalizuotas, šeštadienį vėl viskas prasidėjo iš naujo. Sunku buvo suvaldyti informacijos srautus“, – tvirtino J. V. Žukas.

Prezidento veiksmų komentuoti nepanoro, bet pabrėžė – informacija buvo prieštaringa

J. V. Žukas, paklaustas, kodėl G. Nausėda gaisro metu neatšaukė savo planuoto vizito į Japoniją, patikino prezidento veiksmų jis komentuoti nenorėtų. Be to, jis užsiminė, kad informacija apie gaisrą buvo prieštaringa.

„Prezidento veiksmų aš nenoriu vertinti. Nėra čia tokių labai didelių tragiškų pasekmių. Be to informacija buvo labai prieštaringa. Kaip jau minėjau, trečią (gaisro – LRT.lt) parą prezidentas dar buvo Lietuvoje. Buvo pasakyta, kad gaisras lokalizuotas, ir jis išvažiavo (į Europos Vadovų Tarybą – LRT.lt). Šeštadienį-sekmadienį prasidėjo smilkimo procesas, (tapo aišku – LRT.lt), kad gyventojai neturi informacijos. Tas įvyko, jau jam (G. Nausėdai – LRT.lt) būnant išvažiavus.

Ta informacija vėlgi buvo labai prieštaringa: vieni kalbėjo, kad situacija eskaluojasi, kiti – kad rimsta. Buvo sunku apsispręsti, žmonių aukų nebuvo, prezidentas tęsė savo vizitą. Nemanau, kad nutraukęs savo vizitą ir atvažiavęs jis galėjo kaip nors įtakoti situaciją“, – kalbėjo V. J. Žukas.

J. V. Žukas neslėpė manantis, kad gaisro Alytuje metu paaiškėjo, kad silpniausia institucijų grandis yra komunikacija.

„Aš turiu asmeninę patirtį – reikia kalbėti kažkam, informuoti gyventojus, žiniasklaidą, kad visi būtų viename informacijos lauke. Kai prasideda krizė, visi pradeda skambinti, žurnalistai – kalbinti, iš Seimo skambina, klausinėja, informacijos šaltinių – labai daug, neaišku, kas čia kalba tiesą, kieno informacija yra paskutinė. Šitoje vietoje, aš manau, buvo didžiausia problema“, – sakė V. J. Žukas.

Prezidento patarėjas ugniagesiai priekaištų neturėjo.

„Taktinė grandis dirbo 24 valandas be poilsio, darė viską, kas įmanoma. Galėjo būti geresnė koordinacija arba bendras specialistų štabas, kuris galėjo efektyviau padėti savivaldybei“, – kalbėjo V. J. Žukas.

Su ugnimi kovojo ilgiau nei savaitę

Gaisras Alytuje įsikūrusios įmonės „Ekologistika“ naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 d., o jo gesinimo darbai baigti praėjusį penktadienį, tai yra spalio 25 d.

Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis, dėl oro taršos sukeltų sveikatos problemų į medikus kreipėsi aštuoni žmonės. Mokslininkai įspėja, kad šio gaisro metu išsiskyrė didžiuliai kiekiai nuodingų medžiagų, o jo padariniai sveikatai gali būti jaučiami dešimtmečiais. Maisto ir veterinarijos tarnyba penktadienį pranešė, kad gaisro paveiktose teritorijose užterštas pienas ir uždraudė ūkininkams iš paveiktų teritorijų jį parduoti ar naudoti žmonių ar gyvulių maistui.

Alytaus mieste ir rajone paskelbtos ekstremalios situacijos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas gaisro priežastims nustatyti.