Lietuvoje

2019.10.29 11:23

Medikai primena: kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo meningokoko infekcijos

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.10.29 11:23

Kodėl Lietuva yra tarp meningokoko susirgimų atvejų lyderių, kol kas atsakyti negalime, LRT TELEVIZIJAI sako prof. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius. Specialistas pataria, kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo meningokoko infekcijos.

Pasak ULAC direktoriaus, dažniausiai meningokoku serga vaikai iki penkerių metų, bet iš esmės susirgti gali bet kas. Centro duomenimis, 2019 metais Lietuvoje užregistruoti 26 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų 4 – mirtys, 2018 m. užregistruota 40 meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų 5 – mirtys.

Šiuo metu daugiau laiko praleidžiame patalpose, o meningokoko infekcija plinta oro lašeliniu būdu tiesioginio kontakto metu, sako S. Čaplinskas.

„Taip pat padaugėjo peršalimo susirgimų atvejų – apie 200 skirtingų virusų gali sukelti ligas, vien gripo viruso žinoma per 100 skirtingų atmainų. Infekciją gali aktyvuoti kelios skirtingos priežastys – peršalimo susirgimai, taip pat pasikeitusios gyvenimo sąlygos (daugiau fizinio krūvio, daugiau streso ir kt.)“, – supažindina jis.

Anot profesoriaus, ši infekcija pasižymi labai neryškiais pirmaisiais simptomais: karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verksmas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas.

„Atsiradus specifiniams bėrimams, tai signalas, kad liga yra pažengusi, jau pažeista sergančio žmogaus kraujo sistema. Tokiu atveju reikia reaguoti labai staigiai, nes svarbi kiekviena valanda ar net minutė, ar suspės gydytojai suteikti pagalbą“, – pasakoja S. Čaplinskas.

ULAC medikai atkreipia dėmesį, kad artimą sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų grupei priklauso:

• šeimos nariai;

• asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.);

• kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t. y. gaivinimas, burna į burną“, intubacija ir kt.).

Artimai kontaktavusiems asmenims rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis profilaktiškai paskirtų vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Visi kolektyvo nariai turi stebėti savo sveikatą 10 dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Efektyviausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė – skiepai.

Skiepijimai nuo meningokokinės B infekcijos Lietuvoje pradėti 2014 m. ir tais metais paskiepyti 338 asmenys. Kiekvienais sekančiais metais pasiskiepijusių daugėjo: 2015 m. paskiepytų buvo trigubai daugiau nei 2014 m. – 1042, o nuo 2016-ųjų paskiepytųjų skaičius išaugo trylika kartų ir siekė – 13 604 paskiepytus asmenis, 2017 m. pasiskiepijusių dar daugiau 15 929 asmenys, o 2018 m. pasiskiepijusių asmenų skaičius padidėjo iki 28 389 asmenų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-955 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“ nuo B tipo meningokokinės infekcijos skiepijami 3 mėn., 5 mėn. ir 12–15 mėn. amžiaus vaikai. Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikia kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Taip pat reikėtų nepamiršti nespecifinių profilaktikos priemonių:

• reguliariai plauti rankas;

• laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);

• reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;

• svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt