Lietuvoje

2019.10.29 11:53

Mokytojams ruošiantis streikui, prabilo ir apie ministro atsakomybę: jei nevykdo pažadų – turi trauktis

atnaujinta 12.54
Modesta Gaučaitė, LRT.lt, BNS2019.10.29 11:53

Dėl Vyriausybės nevykdomų įsipareigojimų pedagogai ruošiasi streikui. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ramina – pasirašyta kolektyvinė sutartis bus vykdoma. Visgi mokytojų atstovų skaičiavimais valstybės biudžete numatyta suma yra kone 60 mln. eurų mažesnė, nei buvo sutarta.

Kaip jau anksčiau rašė portalas LRT.lt, įvertinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠMPS) nutarė ruoštis streikui. Pasak profsąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, dar 2017-aisiais pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje numatyti Vyriausybės įpareigojimai turėtų atsieiti apie 118 mln. eurų. Visgi numatyta suma – gerokai mažesnė ir siekia 55 mln. eurų.

Antradienį ministrą, E. Milešiną ir kitai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) vadovaujantį A. Navicką į frakcijos posėdį pakvietęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pateiktą kitų metų valstybės biudžetą vadino netesybų biudžetu.

Po posėdžio su žurnalistais kalbėjęs E. Milešinas teigė, kad jo vadovaujamai profsąjungai ir, apskritai, mokytojams jau nebereikia pažadų, o reikia, kad būtų vykdomi Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai. Anot E. Milešino, jei po Seimo narių pasiūlymų grąžinus biudžetą į Vyriausybę bus matoma, kad įsipareigojimai yra vykdomi, tai yra skiriamos sutartos lėšos, streiko gali ir nebūti.

Paklaustas, ar realu, kad Vyriausybė ras trūkstamus beveik 60 mln. eurų, E. Milešinas sakė: „Paprastas dalykas – jei žinojo, kad tokius pinigus rasti nėra realu, tai kai tarėmės, reikėjo tai atvirai sakyti, ieškoti kompromiso. Kai vyko derybos, mes nusileidome <...>, kompromisų buvo ieškoma. Bet kai surandi kompromisą, nusileidi ir tada prašo dar kartą ieškoti kompromisų – tai nesąžininga ir turėtų prisiimti atsakomybę už savo žodžius.“

Jis teigė, kad profsąjunga ne vienerius metus teikė siūlymus politikams, tačiau jie nebuvo vykdomi.

Be to, E. Milešinas pabrėžė, kad nors ministras teigia, kad galiojanti kolektyvinė sutartis bus vykdoma, jau dabar matyti, kad tai nėra tiesa. Anot LŠMPS vadovo, sutartyje numatyta, kad BVP dalis, skiriama švietimui, kasmet turėtų augti ir 2030 metais pasiekti 6 proc.

„Kitų metų biudžete bendras švietimo finansavimas yra mažinamas. Tai nešnekant apie visus kitus punktus, jau šis nėra vykdomas. Taip pat nėra numatytos išeitinės išmokos, nėra numatyta papildomų pinigų švietimo pagalbos specialistams, ikimokykliniam ugdymui lėšų trūksta, koeficientai nėra didinami“, – kalbėjo 10 tūkst. narių vienijančios profesinės sąjungos pirmininkas.

Kiek anksčiau E. Milešinas yra sakęs, kad jo vadovaujamos profesinės sąjungos prioritetas – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, švietimo pagalbos specialistai, pedagogų atlyginimų didinimas.

Atlyginimai kyla ne tiek, kiek norėtų

Kritikos sulaukęs ministras A. Monkevičius teigė, kad pagrindinis dėmesys skiriamas pedagogų atlyginimų augimui. Tiesa, jis pripažino, kad numatytas pedagogų atlyginimų augimas nėra toks, koks tenkintų jį, kaip ministrą.

„Mes pateikėm tą projektą, kuriame mokytojų darbo užmokesčio augimas yra per devynis procentus, palyginti su praėjusiais metais, kas dabartinėj situacijoj manęs nelabai tenkina, bet negalėjau kažkokiu būdu generuoti pajamas“, – teigė ministras, pridurdamas, kad augimas nėra toks, kokio jis siektų, bet jis „nėra izoliuotas“ ir negali išteklių skirstyti savo nuožiūra.

Ministras teigė, kad didės baziniai atlyginimų dydžiai, todėl turėtų didėti ir kone visų pedagogų atlyginimai. Tačiau jis taip pat kalbėjo, kad norėtų, jog atlyginimai mokytojams didėtų ir per koeficientus. Anot jo, koeficientai nebuvo didinami 10 metų. Tam reikėtų 44 mln. eurų, tačiau į tai įskaičuojami ir aukštųjų mokyklų dėstytojai.

„Mano uždavinys yra, kad mokytojų atlyginimai didėtų ir tai nuolat sakiau. <...> Seime svarstydami į tai orientuosimės, kai grįš biudžeto projektas į Vyriausybę, labai rimtai dėl to diskutuosime. Darbo užmokesčio fondas kitais metais augs ne mažiau kaip 9 proc., bet ne per koeficientus“, – žurnalistams komentavo ministras.

Paklaustas, ar kilus streiktų jis prisiimtų atsakomybę, A. Monkevičius teigė, kad to nesibaido ir supranta, jog yra atsakingas už švietimo sritį. Visgi jis teigė, kad galiojanti kolektyvinė sutartis bus įvykdyta, nors sudėtinga vykdyti įsipareigojimą palaipsniui didinti BVP dalį skiriamą švietimo sričiai.

Nepasakė, ar švietimas yra prioritetas

Ministro konservatoriai taip pat klausė, ar, atsižvelgiant į biudžetą, galima teigti, kad švietimas yra valdžios prioritetas. „Ministras negali šiandien įvardinti, ar švietimas apskritai yra prioritetinė sritis, keista tai girdėti“, – sakė konservatorė Monika Navickienė.

Konservatorių lyderis G. Landsbergis po posėdžio žurnalistams sakė, kad ministras aiškiai įvardijo, jog jam nepavyksta įtikinti finansų ministro ir premjero imtis reikalingų pokyčių švietimo srityje: „Jeigu mūsų skaičiai yra teisingi, išlaidų eilutė kitų metų biudžete auga daugiau nei 900 mln. eurų, bet švietimas iš ten negauna nieko praktiškai.

Beklausant ministro yra ta pati mintis – ar tas ministras yra politikas, kuris atstovauja žmonėms, kurie jį rinko ar savo sektoriaus žmonėms. Politikas prisiima atsakomybę. Jei jis negali išpildyti duoto pažado per streikus ar numatyto Vyriausybės strategijoje, jis turi trauktis.“

Anot TS-LKD lyderio, lėšų švietimui būtų galima rasti lėtinant ar stabdant NPD didinimą.

Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, Vyriausybė siūlo jį kitąmet didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.

Pedagogai tikėjosi ne 55,5 mln. eurų, o beveik 118 mln. eurų augimo, kaip numato liepą pakoreguota 2017 metais pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis.

Vyriausybė laikosi pozicijos, jog suderėti sutarties pakeitimai negalioja, nes jiems dar turi pritarti Finansų ministerija ir visas ministrų kabinetas.

Spalio 1 dieną Švietimo ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų įgaliota pasirašyti atnaujintą kolektyvinę sutartį su naujais įsipareigojimais. Vyriausybėje šis projektas dar nebuvo svarstytas.

Apkaltinusi Vyriausybę nevykdant savo įsipareigojimų, Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga žada streikus lapkričio pabaigoje, jeigu švietimo biudžetas nebus pakoreguotas per svarstymus Seime.

Į profsąjungos pusę stojo ir Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, registravęs siūlymą kitų metų biudžete švietimui papildomai skirti 70 mln. eurų.

Populiariausi

Medikai

Lietuvoje

2021.01.22 09:32

Infekcija pasiglemžė nė 40-ies neturėjusio žmogaus gyvybę, su COVID-19 kovojo ilgiau nei mėnesį per parą – 1032 nauji atvejai, mirė 29 asmenys, 1453 pasveiko, atnaujinta 11.05

7
Gitanas Nausėda

Lietuvoje

2021.01.21 22:28

Nausėda: realu iki vasaros nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių ragino imtis veiksmų dėl Navalno; atnaujinta 01.05

5