Lietuvoje

2019.10.29 09:05

Veryga po gydytojo mirties prakalbo apie grįžimą prie vadovų kadencijų klausimo: jie neturi sėdėti 10–20 metų

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.29 09:05

„Šie dalykai egzistuoja ne tik gydymo įstaigose – jie egzistuoja visur. Tai nėra specifiška tik sveikatos sektoriui. Tyrimų apie mobingą, psichologinį spaudimą yra įvairių. Man ši situacija yra žinoma. “, – apie gydytojų patiriamą psichologinį spaudimą darbe LRT RADIJUI kalba sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

– Daug medikų pradėjo kalbėti apie hierarchinius santykius gydymo įstaigose. Ar Jūs anksčiau apie tokius dalykus žinojote?

– Šie dalykai egzistuoja ne tik gydymo įstaigose – jie egzistuoja visur. Tai nėra specifiška tik sveikatos sektoriui. Tyrimų apie mobingą, psichologinį spaudimą yra įvairių. Man ši situacija yra žinoma.

– Kas yra daroma, kad jos neliktų?

– Įstaigos priiminėja pačius įvairiausius sprendimus. Tai yra vadovo atsakomybė pasirūpinti vidurinės dalies vadovų kompetencija, kad tokių dalykų neliktų. Žinau įstaigų, kurios daro apklausas ar atlieka vadinamuosius psichologinio klimato tyrimus. Gaila, kad tai nėra rutina, nes ne visi mano, kad tai prasminga.

Šiuo metu su kolegomis sprendžiame, kaip padaryti, kad atitinkami tyrimai egzistuotų visose įstaigose, tačiau tai turi būti padaryta tinkamai. Jei bus baimė, kad nukentės anonimiškumas, niekas tokiomis istorijomis nesidalins. Kitą vertus, įstaigos jau dabar yra įdarbinusios psichologus darbuotojams.

– Vargu, ar psichologas gali padėti, jei viršininkas spaudžia iš sudaro visas sąlygas, kad būtų kuo blogiau?

– Gali padėti ir psichologas. Nuo kiekvieno žmogaus, kaip nuo darbuotojo, šis tas taip pat priklauso. Jei visi tyliai galvoja, kad yra negerai ir niekam to nesako, o pratrūksta tik nutikus nelaimei, tai rodo, kad egzistuoja tam tikros psichologinės baimės. Nereikėtų bijoti kalbėtis.

Dažnu atveju ir vadovai nėra mokęsi kokios nors vadybos, todėl reikėtų mokyti ir mokytis. Įstaigų vadovai dabar yra labiau motyvuoti, mokosi modernesnių vadybos metodų ir ne visose gydymo įstaigose yra tokia situacija. Manau, kad, girdėdami viešą diskusiją, vadovai į tai pažiūrės rimčiau. Mes pasistengsime surengti viešą konsultaciją, apklausti medikus, ko jiems reikia, bet supraskime, kad mes negalime kiekvieno skyriaus vadovui nurodyti, kaip jam dirbti – vis tik tai yra įstaigos vadovo atsakomybė.

– Anketavimas yra vienas dalykas, bet gydytojai prie ministerijos degė žvakutes. Tai reiškia, kad jie nori kokių nors priemonių, pavyzdžiui, įvesti kadencijų skaičių ir pan. Kalbėjimasis yra reikalingas, bet tai yra ilgalaikė priemonė, o problema yra akivaizdi jau dabar.

– Mes siūlėme kadencijas. Aš galiu parodyti medikų raštą, kur buvo parašyta, kad kadencijų nereikia, esą tai kels psichologinį netikrumą ir pan. Jei bendruomenė sako, kad reikia, mes prie to grįšime. Aš tikrai manau, kad vadovai neturi sėdėti po 10–20 metų. Stovinčiame vandenyje yra daug rizikų, todėl yra sveika rotuotis ir keistis. Mes esame tai siūlę, tačiau tai nebuvo priimta. Galbūt dabar reakcija bus kitokia.

– Alytaus meras šiandien prezidentūroje įvardys didžiausias gaisro nesuvaldymo problemas. Ar, Jūsų manymu, Sveikatos apsaugos ministerija viską padarė teisingai?

– Išties sudėtinga vertinti, ką atskira institucija galėtų padaryti geriau. Manau, kad galėtų būti geresnis koordinavimas. Ne kartą esu minėjęs, kad su komunikacija buvo problemų. Manau visi tai išmoks ir valdys informaciją iš vieno šaltinio.

Svarbu tai, kad besikreipusių į gydymo įstaigas gyventojų buvo vos aštuoni, o tai tikrai nedidelis skaičius. Sveikatos priežiūros sektorius gebėjo užtikrinti pagalbą, kurios reikėjo.

Kalbant apie ateitį, sunku pasakyti. Mes esame susiplanavę vadinamąjį biomonitoringą. Tyrinėsime, kokios medžiagos galėjo patekti į gyventojų organizmą, bet tam, kad galėtume tai padaryti, reikia duomenų apie dirvožemį, vandenį ir orą. Kai turėsime šias medžiagas, galėsime ištirti ir gyventojų organizmą.

– Kiek šis procesas gali užtrukti? Kiek žinau, nėra visų reikiamų priemonių.

– Sudėtinga pasakyti, kokių priemonių reikia. Kol nežinome, kokių medžiagų ieškoti, kol kas skaičiuojame teoriškai, kiek jų galėtų reikėti. Nemanau, kad tai ilgai užtruks, tačiau reikia suprasti, kad šių medžiagų tyrimai yra sudėtingi. Bet aš noriu nuraminti, kad jei nebuvo ūmių apsinuodijimų, dabar labai nugąstauti nereikėtų.

– Tačiau specialistai sako, kad pasekmės gali pasirodyti ir po kelerių metų.

– Taip, gali taip būti, bet tokiu atveju savaitėmis trunkantys tyrimai nelabai ką keičia. Tai nėra pusvalandžio klausimas, kad reikia tyrimą tuojau pat atlikti. Jie bus padaryti ir tada mokslininkams kils klausimas, ar reikia imtis kokių nors papildomų patikros programų, kad būtų stebimi gyventojai. Kaip bebūtų, tai bus galima padaryti tik po tyrimų.

– Ar žmonės nebuvo pavėluotai įspėti evakuotis? Gal reikėjo tai daryti priverstine tvarka?

– Būtų idealu, kad gaisras nebūtų įvykęs. Gyventojai buvo laiku informuoti žinutėmis ir kitais kanalais. Nemanau, kad buvo problemų, nes gyventojai negalėjo kur nors išvažiuoti – net ir tokiu atveju savivaldybės pasirūpina transportu. Problema ta, kad mes pripratome prie ramybės. Lietuva yra gana rami šalis ir čia tokie įvykiai gana reti. Žmonės net į gaisro signalizacijas reaguoja ramiai ir galvoja, kad tai tėra kokie nors bandymai. Reikėtų apie civilinę saugą pradėti galvoti rimčiau, kad ateityje nekiltų nesusipratimų.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt