Lietuvoje

2019.10.28 21:15

Seimas prieš Vyriausybę: kitų metų biudžeto sėkmė – „10-ties eurų klausimas“?

svarstomas stambios prekybos mokestis galėtų paliesti 27 įmones
Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.10.28 21:15

Kur Finansų ministerija padėjo lėšas, numatytas vaiko pinigams? Toks klausimas kilo valdančiosios koalicijos Socialdemokratų darbo partijai. Koalicijos sutartyje įrašyta siekti, kad vaiko pinigai nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų 70 eurų. Vyriausybė kitų metų biudžete skyrė 10 eurų mažiau. Ir tai, toli gražu, ne vieninteliai pinigai ar mokesčiai, dėl kurių nėra sutarimo tarp valdančiųjų, o tai reiškia – ir pritarimo biudžetui. Tiesa, finansų ministras deklaruoja optimizmą ir, sako, biudžetui bus pritarta po to, kai Seimo komitetai ir frakcijos dėl jo padiskutuos. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – Socialdemokratų darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Rimantas Sinkevičius ir Seimo LVŽS frakcijos narys Tomas Tomilinas.

– Pone Sinkevičiau, jeigu vis dėlto finansų ministras, kad ir kaip būtų keista, jūsų neišgirstų ir nesurastų tų pinigų, kaip reaguosite? Užsispirsite ir nepritarsite biudžetui?

R. Sinkevičius: Galvosime, ką reikia daryti, bet sutartys pasirašomos tam, kad jas vykdytume, o ne tam, kad nevykdytume. Taigi turime didžiulę viltį ir valdančiojoje koalicijoje esame aptarę, kad ieškosime būdų, kaip įvykdyti koalicinę sutartį, nes to skaičiaus, apie kurį jūs sakote, reikalauja 2 koalicijos partneriai.

– Jūs ir Lenkų rinkimų akcija, taip?

R. Sinkevičius: Visiškai teisingai.

– Pone Tomilinai, ar jūs žinote, ar galite gal kolegai pasakyti, kur Finansų ministerija padėjo tuos pinigus, kurie buvo skirti vaikams?

T. Tomilinas: Matot, tegul Vyriausybė ir atsako, kur padėjo, bet iš principo aš irgi laikausi tos pačios pozicijos, kad sutartis reikia vykdyti ir manau, kad po to, kai Seimas sudalyvaus biudžeto svarstyme, tie skaičiai gali pasikeisti.

– Tai jūs palaikote frakciją?

T. Tomilinas: Aš palaikau principą laikytis susitarimo ir reikia labai svarių argumentų, kad ką nors koreguotume. Bet esmė yra tokia – matau, kad vis tiek mes vaiko pinigus didiname. Iki 100 eurų gaus gausios šeimos ir mažiau pasiturintys. Tai yra faktas. Jau 100 proc. Ir noriu pasakyti, kad šis biudžetas suformuotas taip, kad esminiai trys banginiai vis dėlto lieka. Tai yra pensijų didinimas – ir mažų, ir apskritai visų pensijų. Tai yra liūto dalis. Vaiko pinigai reikšmingai didėja, palyginus su infliacijos didėjimu visoms kitoms išmokoms ir atlyginimų dalis viešajam sektoriui taip pat auga gan sparčiai.

– Pone Tomilinai, bet jūs sakote – nepasiturinčioms šeimoms iki 100 eurų...

T. Tomilinas: Dėl to diskusijos nėra.

– Bet jeigu biudžete įrašyta 30 ir 60, tai 90 eurų. Nėra 100. Nes ne 70 gauna, o po 60.

T. Tomilinas: Po 60 ir 40.

– Bet aš mačiau 30 biudžete įrašyta.

T. Tomilinas: Bet kokiu atveju negalėtų... Ne, ne, 40. 100 eurų. Nėra jokio 30. Yra 100 eurų nepasiturintiesiems. Tas 100 nėra, nėra jokio 30 ir 100 eurų nepasiturintiems, bet mes turime kalbėti ir apie tuos 70. Yra argumentų, prasideda ekspertų diskusija, kad tie 70 eurų galbūt reikšmingai nepakeis skurdo santykio, o tas 100 eurų turi didesnį poveikį, bet sutartis yra sutartis ir ją reikia vykdyti. Ir ką mes padarėme, bent jau iš Seimo pusės, tikrai neatėjom tuščiomis rankomis į biudžeto derybas, pasiūlėme tam tikrus šaltinius. Mes galime diskutuoti, galbūt juos koreguoti, eiti link geresnių, tačiau Seimas šį kartą nėra tiktai stebėtojas ir mes ne tik reikalaujame didinti išmokas ir didinti išlaidas, bet siūlome konkrečius šaltinius.

– Socialdemokratų darbo frakcija taip pat siūlo.

R. Sinkevičius: Aš tik norėčiau priminti, kad biudžeto įstatymą priima ne Vyriausybė, o Seimas, tai jeigu Seime bus reikalinga dauguma, 71, tai netgi Vyriausybei prieštaraujant toks skaičius galėtų būti įteisintas.

– Kitaip sakant, jūs manote, kad bus pasiekti tie 70 eurų?

R. Sinkevičius: Tikiu, kad tas bus pasiekta ne konfliktinėje situacijoje, o derybų būdu.

– Po pateikimo R. Karbauskis pasakė, kad toks prekybos tinklų mokestis, koks yra pateiktas, nebus priimtas, kaip ir visas biudžetas nebus priimtas toks, koks dabar yra pateiktas. Tai su šituo prekybos mokesčiu taip, švelniai tariant, mėginot mus apdumti, nes sakėte, kad prekybos mokestis, iš tiesų, pasirodo, ne tik prekybos tinklų. O ten patenka ir daugiau įvairių institucijų, kurių apyvarta per mėnesį peršoka 2 mln. eurų.

T. Tomilinas: Iš viso 27 įmonės, iš jų 13, kurios absoliučią daugumą, beveik 98 proc. apytiksliai skaičiuojant, sumokės. Ir absoliuti dauguma yra prekybos tinklai. Jeigu kalbame apie vieną baldų parduotuvę ar vieną elektros prekių parduotuvę, tik tiek ir kalbame. Jokių ten nėra nei vaistinių, nei degalinių, nieko kito. Nieko mes čia nebandome apgauti. Einame lygiai taip pat, kaip lenkai darė 2016 m., nes jie laimėjo bylą Europos Teisme.

– Bet jie neįgyvendino, jie tik laimėjo bylą...

T. Tomilinas: Laimėjo bylą ir tai yra pagrindas mums pradėti diskusijas. Byla yra laimėta ir apskųsta, bet faktas, kad Teisingumo Teismas priėmė sprendimą ir mes turime galimybę pradėti diskusiją Lietuvoje ir, aišku, jeigu Europos Komisija mums signalizuos, kad „mes ir su jumis eisime į kovą teisminę“, kurią jau pralaimėjo prieš Lenkiją, tai žinote. Bet aš kažkodėl nujaučiu, kad taip nebus ir mes neturime gaišti brangaus laiko ir pradėti diskusijas tam, kad esant geroms aplinkybėms sausio 1 d. galėtume startuoti.

– Tai jūs sakote, kad yra tik 13 įmonių?

T. Tomilinas: Mes taip tardamiesi su Finansų ministerija identifikavome, kad apytiksliai tiek bus tų įmonių, nekalbame apie vidutinį verslą, todėl paneigsiu visus mitus, kad kas nors nori apmokestinti vidutines parduotuves, nėra tokio noro.

– Nori apmokestinti tuos, kurių prekyba per mėnesį viršija 2 mln. eurų.

T. Tomilinas: Mes turėjome lentelę, kiek kokios kategorijos... Konkrečių įmonių mes nežinome ir nesidomime, bet kalbame apie kategorijas. Tose kategorijos yra 13 įmonių ir dar po vieną kitą iš, pavyzdžiui, stambių kokių nors detalių prekiautojų.

– Bet jie visi, pradedant kompiuterių, telefonų prekeiviais, bilietų pardavėjais, visi sako, kad juos tai palies ir kad tai bus vos ne dar vienas „plius“ prie PVM. Jūs palaikysite šitą mokestį?

R. Sinkevičius: Svarstysime Lenkijos patirtį. Ten šiek tiek tas įstatymas buvo priimtas apmokestinant ne nuo apyvartos, o nuo prekybinio ploto. Tai paskaitysime visą teismų išvadą. Galvoju, kad reikalinga gauti ir Europos Komisijos nuomonę. Ir svarstysime, kokios prekybos įmonių kategorijos patenka į šitą siūlymą.

– Tai jūs dar šią minutę nesate įsitikinę?

R. Sinkevičius: Nesu tikras, nes mes to dalyko frakcijoje nesvarstėme.

– Pone Tomilinai, bet kaip gali atsitikti, kad tuo metu, kai po iškilmingų pareiškimų, kad mokesčiai nesikeis, kaip sakė premjeras, kad mokestinė našta nedidės, po to, kai buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas, jūs Seime svarstote iš viso tokį įstatymą kaip atlyginimų politikams, ministrams ir teisėjams didinimas?

T. Tomilinas: Mes Seime atmetėme šį įstatymą.

– Bet kaip jis išvis galėjo ateiti?

T. Tomilinas: Tai klauskite Vyriausybės. Šitas pasiūlymas niekaip nebuvo derintas su frakcija ir atitinkamai rezultatas. Tiesą sakant, kadangi keitėsi kiti įstatymai, biudžetiniai ir atlyginimų įstatymai, šitie įstatymai politikų niekada nebuvo keisti, dėl to galbūt Vyriausybė pagalvojo, kad sistemiška būtų ir korekcijas atlikti, bet tikrai ne dabar. Mes to nedarysime.

– Neneigiate ir jūs, ir premjero patarėjas, kad Vyriausybė atnešė nederinusi, kad yra kažkokių nepasitenkinimų frakcijoje pačia Vyriausybe. Kiek yra rimtas šis nepasitenkinimas, kad Vyriausybė gali būti nuimta, jei ji nevykdo savo įsipareigojimų, jeigu ji nederina su jumis veiksmų?

T. Tomilinas: Jeigu mes lygintume situaciją, ar Vyriausybė derino labiau šiais metais negu anksčiau, tai pasakyčiau, kad taip. Ir dėl visų prieš tai minėtų prekybos tinklų mes tikrai buvom pasitarę ir nėra taip, kad su mumis nėra kalbamasi. Todėl žiūrint, ką mes lyginame. Taip, yra natūrali, nevadinsiu konfrontacija, bet šiokia tokia konkurencija tarp įstatymų leidžiamosios valdžios ir vykdomosios prieš bet kokį biudžetą. Tai visada visose valstybėse būna. Ir derybos todėl ir vadinamos derybomis: viena pozicija vyriausybės, kita gali būti Seimo ir galiausiai kažkokia diskusija pagimdys optimalų sprendimą.

– Tai jūs prieš savo Vyriausybę eisite, ar ne?

T. Tomilinas: Neinam prieš savo Vyriausybę. Mes bandome išsiderėti geriausią biudžetą visuomenei, nes mūsų tikslai yra labai ambicingi, todėl, kaip minėjau, ateinam ne tik su siūlymais didinti kažkam finansavimą, kaip minėjau, atlyginimai, pensijos, vaiko pinigai, bet taip pat ir siūlome šaltinius. Nes mano visus siūlymus taip pat ne tik frakcija kolegų gerbiamų, bet ir pati Vyriausybė dar svarstys. Ir ji priims galutinį sprendimą, atsakomybę už tą įstatymą.

– Pone Sinkevičiau, kaip jūs vertinate Vyriausybės pastangas subalansuoti biudžetą?

R. Sinkevičius: Pastangos subalansuoti biudžetą yra sveikintinos, visada biudžetas turėtų būti perteklinis arba bent jau subalansuotas. Tiktai klausimas, kokiomis formomis. Ar tie finansavimo šaltiniai, pajamų šaltiniai į biudžetą yra motyvuoti ir ekonomiškai pagrįsti. Vyriausybė pasiūlė savo šaltinius, prezidentas pasiūlė savo šaltinius, mes taip pat turime savo nuomonę ir kai ką taip pat siūlome, pavyzdžiui, sumokėti valstybės įmonėms didesnius dividendus į valstybės biudžetą. Tokių įmonių mes turime, kurios nesugebėjo įvykdyti planuotų investicinių projektų. Liko kofinansavimo pinigai. Kodėl jie turėtų likti tose įmonėse? Aš turiu galvoje „Lietuvos geležinkelius“, energetikos įmones, yra ir daugiau įmonių, kurios dirba nustatytais reikalavimais, uždirba pelną. Kodėl tuo pelnu neturėtų pasinaudoti ir valstybės iždas?

– Bet ministras sako, kad viena iš priežasčių, kodėl jiems sunkiai sekasi subalansuoti biudžetą ir kodėl jie priversti kelti mokesčius, yra būtent jūsų, Seimo narių, užkelti dideli lūkesčiai ir pažadai prieš rinkimus. Jie turi į tai atsižvelgti ir ministerija reaguoja.

R. Sinkevičius: Suprantama, kad jie turi atsižvelgti į politikų matymą.

– Bet jūs turite sveiko proto ribose tą daryti.

R. Sinkevičius: Bet mes ir darome sveiko proto ribose. Jeigu šiandien sudėtume visus ir visų siūlymus biudžeto pajamoms gauti, tai mes gautume labai perteklinį biudžetą ir būtų patenkintos visos socialinės reikmės ir socialinės sąlygos. Tai klausimas pasirinkimo. Iš tų visų perteklinių faktorių, kurie leidžia gauti į biudžetą pajamų, reikia atsirinkti mažiausiai skausmingus ir mažiausiai neigiamą įtaką darančius ekonomikai.

T. Tomilinas: Tai mes turime nekartoti žmonėms, kad yra keliami mokesčiai. Mokesčiai mažėja. Kitais metais dar sumažės gyventojų pajamų mokestis. Vadinasi kišenėje žmogus pajus dar daugiau pinigų, reikia pirmiausia tai pasakyti.

– Bet jeigu pakils kainos, jie viską išleis.

T. Tomilinas: Jokių kainų kilimo negali būti.

– Bet tie, kuriuos palies tai, ką siūlote jūs, pavyzdžiui, tas vadinamasis prekybos tinklų mokestis, jie sako – kils.

T. Tomilinas: Paklauskite jūs šiandien. Šiandien jau pakeitė plokštelę. Konkurencija yra galinga jėga ir konkurencijos priežiūra, kolega neleis pameluoti, yra labai galinga jėga. Ir konkurencija mažesnių darinių, vidutinių įmonių... Jie taip ir laukia, kad kas nors sukluptų iš jų didelių konkurentų, todėl mes nekalbėkim apie tą pasiūlymą, galbūt jis ir nebus priimtas. Tikrai biudžete yra pakankamai pinigų, mūsų valstybės finansai yra geros būklės, mūsų skola mažėja, todėl čia nereikėtų sėti panikos apie tai, kad nesugebam biudžeto sureguliuoti. Mes diskutuojam, diskutuojam su Vyriausybe. Vyriausybė teikia savo siūlymus. Beje, prezidento siūlymai yra labai konceptualūs, jie irgi atneša šaltinius labai reikalingus ir mes turime juos labai rimtai svarstyti. Tai viskas yra gerai.

– Apie tą pakeistą plokštelę tai gal tik jūs girdėjote. Aš girdėjau priešingai, bet tebūnie. Laiko dar yra ir žiūrėkime, kaip jums seksis susitarti dėl biudžeto.

Dienos tema. Rimantas Sinkevičius apie 70 eurų vaiko pinigų ribą: tikiu, kad tas bus pasiekta ne konfliktinėje situacijoje