Lietuvoje

2019.10.28 22:16

Vilniaus susigrąžinimo 80-metis: kodėl tąsyk žmonių džiaugsmas maišėsi su baime?

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.28 22:16

Lietuvos nepriklausomybės kovos žymi laikotarpį, kai šalies gyventojai sugebėjo apginti valstybę ir vėl įtvirtino Lietuvos vardą. Vis dėl to, prarastas Vilniaus kraštas Lenkijai priklausęs daugiau nei dešimtmetį.

Lygiai prieš 80 metų Lietuvai pavyko susigrąžinti Vilnių. Istorikai sako, kad tąsyk džiaugsmas maišėsi su baime. Atidavę Lietuvai Vilnių, sovietai paklojo pamatus būsimai okupacijai.

Rasų kapinėse - rimtis ir ramybė. Čia palaidoti kariai, kurie prieš šimtą metų grumėsi tam, kad Lietuva būtų laisva.

Nepriklausomybės kovos pareikalavo maždaug 4 tūkstančių gyvybių ir Vilniaus krašto.

Jį atgauti pavyko tik po poros dešimtmečių. Susirinkusieji pagerbti nepriklausomybės kovų herojų sako, Vilniaus atgavimas - itin svarbi istorijos dalis.

„Vilnius jau tūkstantį metų yra Lietuvos sostinė ir gyvenama vieta. Jis tik 19 metų buvo atplėštas ir prieš 80 metų teisėtai ir džiaugsmingai grįžo Lietuvai. Ir suprantama, kad visa tauta džiaugėsi“, – sako „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva.

Istorikė Aušra Jurevičiūtė sako, kad Vilniuje tuo metu gyvenę lietuviai itin džiaugėsi, jog miestas vėl tampa Lietuvos dalimi, tačiau to meto duomenys rodo, kad Vilniaus krašte gyveno apie 128 tūkstančius lenkų.

„Žmonės, tauta jeigu taip galima sakyti, tikrai labai džiaugėsi. Kad Vilnius vėl grįžta pas mus, kad mes jau jo laukiame, bet valstybės vadovai, taip pat administracijos darbuotojai suvokė, kas bus, kaip reikės paimti tą Vilnių, nuplėštą, sudraskytą jau“, – sako VDU karo muziejaus istorikė.

Vilnius tada toli gražu nespindėjo grožiu. Į miestą įžengusi kariuomenė išvydo nemažai skurdo. Atsitraukiantys sovietų kariai plėšė viską, kas buvo po ranka, neatsiliko ir lenkai. Vilniaus Universiteto istorikas Algirdas Jakubčionis sako, kad lenkų valdžia vylėsi miestą atgauti pasibaigus antrajam pasauliniam karui.

„Į patį Vilniaus krašto perdavimą Lenkijos imigracinė Vyriausybė žiūrėjo gan taip ne itin skausmingai, sakyčiau reaguodama. Priežastis: geriau Vilnius mažos Lietuvos sudėtyje nei, kad užimtas Sovietų sąjungos. Maždaug pasibaigs II pasaulinis karas, ir tada mes jau žiūrėsim kaip tą Vilnių atsiimti iš Lietuvos“, – teigia istorikas.

Tačiau tąsyk žmonių džiaugsmas, kad Vilnius vėl tapo Lietuvos dalimi, maišėsi su mintimi: kokia to kaina? Žmonės kalbėjo paprastai, bet taikliai – „Vilnius mūsų, o mes rusų“.

Lietuvos vadovai pasirašydami savitarpio pagalbos sutartį su sovietais gavo ne tik Vilnių, bet ir 20 tūkstančių sovietų karių.

„Sovietų Sąjunga laimėjo du kartus grąžindama Vilniaus kraštą Lietuvai. Pirmiausiai sutartyje buvo užfiksuota, kad Sovietų Sąjunga įkurs karines bazes Lietuvos teritorijoje, o vėliau Stalinas netgi buvo pasakęs įdomią frazę. Mes paruošime tokias aplinkybes, kad Baltijos valstybės pačios įpultų į glėbį. Vadinasi mes jums atiduodame Vilnių, gauname bazes ir mes pasiruošiame neskubėdami sąlygas okupuoti Baltijos valstybes“, – sakė istorikas.

Tačiau Lietuva atlaikė okupaciją, atgavusi nepriklausomybę ir galėjo pamiršti tarpukario šūkį: „Be Vilniaus mes nenurimsim“.

Panorama. Grėsmė iš visų pusių: kol Lietuva negauna atsakymų dėl saugos iš Astravo, Nausėda gaisro padarinius Alytuje vadina apokaliptiniais
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.