Alytaus perdirbimo padangų įmonės gaisravietėje apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako pamatęs apokaliptinį vaizdą ir negailėjo kritikos, esą tarp valstybės institucijų ir savivaldybės trūko veiksmų koordinavimo.
Praėjusį pentadienį užgesinus gaisrą, ryškėja jo taršos pasekmės: Alytaus rajono ūkininkai, iš kurių nuo penktadienio nesuperkamas pienas, sako patiriantys nuostolių ir tikisi kompensacijų iš valdžios. Toliau tiriamas dirvožemis ir šulinių vanduo.
G. Nausėda – gaisravietėje
Prezidentas G. Nausėda sako į gaisravietę atvykęs padėkoti ugniagesiams. O kokia kiekvienos institucijos atsakomybė, pasak prezidento, bus aiškinamasi rytoj. Šalies vadovo teigimu, galbūt savivaldybė neturėjo būti palikta viena tvarkytis su ekologine nelaime.
Taip pat skaitykite
„Apokaliptinis vaizdelis. Sistema dirba blogai. Dabar svarbu sutvarkyti du dalykus – pirma, kad pasekmės gamtai neatsilieptų ir žmonių sveikatai. Antras klausimas – jeigu, neduok Dieve, kas nors tokio atsitiktų ateityje, ar būtų kitoks koordinavimas, ne atsakomybės stumdymas nuo vieno kitam“, – pareiškė prezidentas.
Ūkininkai nerimauja
Ūkininkams labiau kelia nerimą kas prisiims atsakomybę dėl patiriamų nuostolių, jie dar galėtų ruošti pašarus žiemai, ganyti karves lauke. Dabar nesuperka ir pieno.
Ekologinio pieno ūkio savininkas, laikantis per 70 karvių sako, kad ūkio ateitis – neaiški. Pieno tyrimai paimti penktadienį, atsakymai ar neužterštas dioksinu bus tik savaitės vidury. Dar sudėtingiau jo broliui – ūkyje daugiau nei pusšimtis mėsinių galvijų, kuriuos gali prireikti utilizuoti.
„Nėra aiškumo jokio, mažai tyrimų, kas vykdo, nėra ir žemės turėtų imti mėginius, informuoti kaip elgtis su ganykloms – ar jas arti, ar laikyti, kaip tie dioksidai sėda ar kyla, kad galėtume kokią veiklą vykdyti“, – pasakoja Alytaus rajono ūkininkas Dainius Makštutis.
Žemės ūkio ministras ramina, pasėlių ir pieno tyrimai bus atliekami ne tik Alytaus rajono užterštose teritorijose, bet ir Prienų. O patirta žala bus kompensuota. Ūkininkams nebus taikomos sankcijos už įsipareigojimų dėl Europos Sąjungos paramos nevykdymą.
Taip pat skaitykite
„Nustatyta žala, ji bus tikrai kompensuota, nes, iš kitos pusės, tuose gyvuliuose, kur buvo nustatyta, kad pieno tyrimai blogi, klausimas, ar tuos gyvulius bus galima auginti. Junginiai skyla labai ilgai. Išsigimimų labai didelė tikimybė“, – aiškina Žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Tiriami šachtiniai šuliniai, paimti grunto mėginiai
„Dirvožemyje dioksinai išsilaiko iki 20 metų, gyvame organizme – iki 6–8 metų. Sveikatai gyvuliams, gyvūnams ir žmogui – tai 10 procentų tų kenksmingų medžiagų patenka per orą, per plaučius, o 90 procentų – su maistu“, – sako Alytaus maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Černius Romas.
Tiriami šachtiniai šuliniai, paimti grunto mėginiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Dalytė Nekraševičienė sako, kad sunkieji metalai išsilaiko pakankamai ilgą laiką, tačiau viskas priklausys nuo to, kokie jų kiekiai bus rasti.
„Per tam tikrą laiką dirvožemis išsiplauna, nueina į gilesnius sluoksnius, mūsų tyrimai bus kartoti“, – patikina ji.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tyrė labiausiai dūmuose skendusių Miklusėnų gyvenamųjų patalpų orą. Aptiktos šešios padangų gaisro dūmams būdingos medžiagos, bet jos neviršijo normų.
Plačiau žiūrėkite reportaže:
