Lietuvoje

2019.10.28 11:38

Kaune, įtariama, nuo meningokoko mirė devyniolikmetė mergina

atnaujinta 12.12
LRT.lt, LRT RADIJAS 2019.10.28 11:38

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Kaune, įtariama, nuo meningokoko savaitgalį mirė devyniolikos metų mergina.

Tai LRT.lt patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Rašimaitė. Centras taip pat patvirtina, kad tai Kauno kolegijos studentė.

Pasak NVSC atstovės, žinią apie studentę spalio 27 dieną pranešė Kauno klinikinė ligoninė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad šiuo metu atliekama židinio epidemiologinė diagnostika, sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama stebėti savo sveikatą.

Kauno kolegijos administracija praneša, kad studentė paskaitose buvo penktadienį, tačiau, pasijutusi blogai, kreipėsi į gydytojus. Šeštadienį kolegija informuota, kad mergina mirė. Ugdymo įstaigai rekomenduotos aplinkos profilaktikos priemonės.

„Dar diagnozė nėra galutinė, dar viskas šiuo metu yra tiriama. Epidemiologinės priemonės židinyje yra atliekamos, artimą sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama profilaktika – antibiotikai, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Visiems kitiems, kurie turėjo sąlytį su šia mergina, rekomenduojame 10 dienų stebėti savo sveikatą, jeigu atsiranda panašių į meningokokinę infekciją ar peršalimą simptomų, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – LRT RADIJUI sako Kristina Rudžinskaitė iš Visuomenės sveikatos centro.

Ši infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų. Lietuvoje vidutiniškai per metus registruojama 70–80 meningokokinės infekcijos atvejų.

Meningokokinė infekcijai būdinga: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verksmas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas.

Mirtimi baigiasi apie 5–15 proc. ligos atvejų. Tačiau apie 15 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, apkursta, juos ištinka paralyžius, psichikos sutrikimai, jiems tenka amputuoti galūnes.

ULAC atkreipia dėmesį, kad artimą sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų grupei priklauso: šeimos nariai; asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.); kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t. y. gaivinimas „burna į burną“, intubacija ir kt.).

Artimai kontaktavusiems asmenims rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis profilaktiškai paskirtų vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Visi kolektyvo nariai turi stebėti savo sveikatą 10 dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Efektyviausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo meningokokinės B infekcijos pradėti skiepijimai komercine vakcina 2014 m. ir tuomet paskiepyti 338 asmenys, 2015 m. – 1042, 2016 m. – 13 604, 2017 m. – 15 929. 2018 m., kai kūdikiai pradėti skiepyti valstybės lėšomis, iš viso paskiepyti 28 389 asmenys.

Taip pat reikėtų nepamiršti nespecifinių profilaktikos priemonių:

reguliariai plauti rankas;

laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);

reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;

svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

Daugiau apie meningokokinę infekciją skaitykite čia.