Lietuvoje

2019.10.28 13:33

Po Alytaus gaisro Rugsėjo 11-ąją prisiminęs parlamentaras: su padariniais bus dar sunkiau, gal šįkart Vyriausybė pasitemps?

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2019.10.28 13:33

Tai yra žmonių sveikata, jų nuosavybės vertė ir gyvenimo sąlygos, todėl padarinių likvidavimas bus dar sudėtingesnis etapas, LRT RADIJUI sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, sakyti, kad buvo paveiktos tik miesto ir rajono savivaldybės, būtų neteisinga.

Didžiulis gaisras Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16-osios naktį. Gaisras truko daugiau nei savaitę. Degė maždaug 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos, Marijampolės ir kitų miestų brigadų.

Dėl Alytuje vykusio gaisro daug šunų buvo sukarta ant vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės asmens – ministrė sulaukė kritikos dėl neveiklumo ir vėlyvos reakcijos.

Reaguodamas į Vidaus reikalų ministerijai išsakytą kritiką, viceministras Česlovas Mulma sako, kad ministerijai pavaldžios tarnybos į ekstremalią situaciją Alytuje sureagavo laiku, tačiau, anot jo, buvo padaryta sisteminių klaidų dėl tarpusavio susikalbėjimo.

„Kai kurie vadovai ateina į tam tikras pareigas ir nesusipažįsta su vienais ar kitais teisės aktais. [...] Pavyzdžiui, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) turėjo būti sukviečiama savivaldybės iniciatyva, tačiau galiausiai tai padarė vidaus reikalų ministrė. Peržiūrėjus situaciją paaiškėjo, kad ji neatitinka kriterijų, dėl kurių būtų galima skelbti valstybinio lygmens ekstremalią situaciją“, – teigia Č. Mulma.

Vertindamas susiklosčiusią situaciją, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad nors ir yra svarbu vadovautis įstatymais, visuomenei mažiausiai rūpi tai, kas parašyta po kablelio, – svarbiausia, ar su situacija yra tvarkomasi, ar ne.

„Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis ekstremalią situaciją galima skelbti valstybės lygiu, yra tai, ar padarinių išplėtimo ribos viršija trijų savivaldybių ribas. Sakyti, kad buvo paveiktos tik miesto ir rajono savivaldybės, būtų neteisinga“, – tikina L. Kasčiūnas.

Gaisro Alytuje susirinkusi aptarti valstybinė komisija vienbalsiai nutarė, kad tai – savivaldybės reikalas. L. Kasčiūno manymu, šiuo atveju nebuvo įvertintas visuomenės dėmesys ir sunkumai, su kuriais susidūrė Alytaus savivaldybė. Seimo narys akcentuoja – valstybė turėjo perimti situaciją į savo rankas.

Jis prisipažįsta buvęs ten šeštadienį ir sulaukęs daug gyventojų skambučių, žmonės klausė, ar oras užterštas, ar ne. „Nebuvo iškomunikuota, ar žmonėms išvažiuoti, ar likti. Mes turėjome vos vieną oro taršos stotelę, ji neparodė tikrojo paveikslo. [...]

Kai gaisro židinyje užgriuvo betoniniai luitai, mums reikėjo sunkiosios technikos, kuri padėtų juos atkelti. Pasirodo, kad ilgastrėliai griovimo ekskavatoriai Lietuvoje tėra du. Kyla klausimas, kur čia valstybės rezervas ir kiek čia yra savivaldybės reikalas turėti tokią techniką. Gerai, kad privatininkai ją paskolino, bet jei jie turėtų kokį projektą užsienyje, būtume laukę?“, – klausia L. Kasčiūnas.

Padarinių likvidavimas – dar sunkesnis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad Alytaus rajone teršalų paveiktoje teritorijoje paimto žaliavinio pieno mėginiuose rasta dioksinų, kurie viršija didžiausią leistiną koncentraciją.

Teritorijose, kuriose jautėsi smogo, degėsių kvapas, daržovės, vaisiai, uogos, mėsos, pieno produktai, kiaušiniai, pienas gali būti paveikti kenksmingų medžiagų, todėl, siekiant apsaugoti savo ir savo šeimos sveikatą, nereikėtų jų valgyti. Neatmetama galimybė, kad dalį gyvūnų gali tekti išskersti ir utilizuoti. Patariama nežvejoti Nemune ir kūdrose, kurios patenka į užterštą teritoriją.

L. Kasčiūno teigimu, neaišku, ar, tiriant dirvožemio ir vandens užterštumą, mėginiai bus imami tik Alytaus, ar ir kaimyniniuose regionuose.

„Šiuo atveju yra daug tarnybų ir jos turi tarpusavyje išsiaiškinti, kas ką daro. Klausimas, ar už tuos mėginius nereikės mokėti gyventojams. [...] Tai yra žmonių sveikata, jų nuosavybės vertė ir gyvenimo sąlygos, todėl padarinių likvidavimas bus dar sudėtingesnis etapas. Tikiuosi, kad šįkart Vyriausybė pasitemps“, – viliasi Seimo narys.

Mokslininkai įspėja, kad šio gaisro metu išsiskyrė didžiuliai kiekiai nuodingų medžiagų, o jo padariniai sveikatai gali būti jaučiami dešimtmečiais.

„Iš atliktų pieno tyrimų matome, kad kai kuriuose Alytaus rajono pieno ūkiuose dioksinų kiekis viršijamas aštuonis kartus. Prienų savivaldybė – už 20 kilometrų, Birštonas – už 25 kilometrų, Lazdijai – už 20 kilometrų. Jei atlikus tyrimus paaiškės, kad ten dioksinų kiekis viršijamas dirvožemyje ir vandenyje, matysime, kad padariniai buvo išsiplėtę trijose savivaldybėse“, – paaiškina Seimo narys.

Gaisravietėje praleisdavo visą parą

Žvelgdamas į situaciją ugniagesių gelbėtojų akimis, profsąjungos pirmininkas Saulius Džiautas tikina, kad ugniagesių saugos priemonėmis pasirūpinta nebuvo, o darbo krūviai – viršyti.

„Jie praleisdavo pusę valandos gaisro židinyje, kur buvo tūkstančius kartų viršijamos užterštumo normos. Prisikvėpavę ir prisigėrę kancerogeninių medžiagų, jie išeidavo iš židinio ir valgydavo toje pačioje vietoje. Jie iš teritorijos neišeidavo 24 valandas. Per aštuonias dienas kiekvienas iš jų ten išbuvo po dvi paras. [...]

Reikėjo leisti nors keturias valandas per parą pabūti tuščioje gaisrinėje, nusiprausti po dušu, o ugniagesiai prausdavosi apsipildami kibiru ar ežero vandeniu, kuris taip pat buvo siurbiamas ir siurblinės“, – pasakoja ugniagesių profsąjungos pirmininkas.

S. Džiauto teigimu, dėl perdėto didvyriškumo ir adrenalino ugniagesiai gelbėtojai neretai persistengia. „Negalima leisti žmogui išreikšti didvyriškumo savo gyvybės sąskaita“, – akcentuoja ugniagesių profsąjungos pirmininkas.

L. Kasčiūnas ugniagesių situaciją Alytuje palygino su Rugsėjo 11-osios įvykiais, kai žmonės, gesindami ugnį, bėgo tiesiai mirčiai į glėbį.

„Nuo tos dienos ugniagesių statusas Amerikoje labai pakilo. Manau, kad Lietuvoje turėsime tokį patį reiškinį, tačiau svarbu, kad šis statusas augtų ne tik visuomenėje, bet ir valstybėje. Dabar vidutinis ugniagesių atlygis – 630 eurų. Manau, kad „Programa 1000“ įgaus didesnį pagreitį“, – sako Seimo narys.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Populiariausi