Lietuvoje

2019.10.27 23:04

Pagalbai stringant laukiančiųjų eilėse, steigiami grupiniai gyvenimo namai

Savivaldybės baiminasi, kad tai ilgainiui taps finansine našta
Dovilė Lisauskaitė , LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.27 23:04

Senstant visuomenei ir kasmet didėjant socialinių paslaugų poreikiui, steigiami grupiniai gyvenimo namai, kuriuose gyventų dar galintys savimi pasirūpinti senjorai ar protinę negalią turintys darbingo amžiaus asmenys. Taip siekiama atlaisvinti globos namus nuolatinės slaugos reikalaujantiems asmenims. Savivaldybių, kurioms ir bus perduota grupinių gyvenimo namų priežiūra, atstovai sako, kad pertvarka pačiu laiku, bet ateityje tai gali tapti sunkia finansine našta.

Laukti pagalbos – tokia Nijolės kasdienybė. Senjorei paskirta socialinė globa namuose ir sunkiai bevaikščiojančios vilnietės buitį kasdien turėtų palengvinti socialinis darbuotojas, tačiau jo ji sulaukianti retai.

„Stoviu eilėje jau dvejus metus ir jokios prošvaistės turbūt jau ir nebesulauksiu. Tad samdau žmogų, kuris mane apvalo, grindis išplauna, tai jam ir sumoku. (...) Socialiniai darbuotojai man nieko (nepadeda – LRT.lt), išskyrus į parduotuvę ir už butą sumokėti“, – pasakoja Nijolė.

Neretai socialinės pagalbos laukiantiems žmonėms vienintelė viltis tokios organizacijos kaip Maltos ordinas. Vien Vilniuje šios organizacijos darbuotojai ir 100 savanorių kasdien lanko beveik 300 žmonių, kuriems padeda susitvarkyti buitį, bando sumažinti vienatvės naštą tiesiog bendraudami.

„Skaudžiausia, kai skambini ir tau neatidaro (durų – LRT.lt). Esame radę insulto ištiktus, pasiklydusius, esame radę nuskendusią vonioje. (...) Jei mes kalbame apie rimtą pagalbą ar stacionarią pagalbą ligoninėse, integralią pagalbą namuose, tai pagalbos reikia laukti labai ilgai. Dažnas iš jų tiesiog nesulaukia“, – apie liūdną statistiką pasakoja Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovė Gražina Semėnienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad metų pradžioje apsigyventi globos namuose laukė 1140 žmonių, iš jų beveik tūkstantis – senyvo amžiaus, kiti – asmenys su negalia. Siekiant sumažinti laukiančiųjų eiles, kuriami grupiniai gyvenimo namai.

„Atsilaisvinusi infrastruktūra, kur dabar žmonės gyvena po 300–400, yra geros būkles ir lygiagrečiai kuriami grupiniai gyvenimo namai, kur žmonės gali gyventi bendruomenėje. Tai automatiškai atsilaisvins ir įvykdžius tą pertvarką, tuos pastatus ir ketinama išnaudoti senų žmonių infrastruktūrai“, – supažindina socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Ateityje globos poreikis senstant visuomenei, ypač didmiesčiuose, augs. Taigi šalia jau veikiančių 36 Valstybės globos įstaigų steigiama 130 grupinio gyvenimo namų, jų priežiūrą patikint savivaldybėms.

„Kol kas tos naujai perduotos įstaigos yra iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, todėl savivaldybės atsakingai planuoja, nes vienkartinė parama dar nieko nereiškia. Paslauga yra brangi, net iki 1000 eurų, jei gyvena vos 5 neįgalieji. Tai labai „sveriame“, kiek kainuoja ta paslauga ir planuojame tas lėšas,. Todėl savivaldybės nori tokios pertvarkos, kad nebūtų paskui, kad pastatai, o nėra lėšų išlaikyti“, – sako Savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė.

Lietuvoje jau veikia 26 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena apie 200 asmenų.