Lietuvoje

2019.10.27 20:10

Įstatymo pataisos, griežtinančios padangų saugojimą, stringa, nes gali trukdyti kiaulėms

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.10.27 20:10

Gaisras Alytuje, šėlęs 10 dienų, pagaliau užgesintas. Laukia ne mažiau sunkus metas, kai teks išvežti iš gaisravietės visus degėsius. Neabejotinai bus ieškoma priežasčių, kodėl gaisras kilo, kas išdavė leidimus saugoti padangas, kas neprižiūrėjo, kaip saugoma, kaip buvo pasirengta ekstremaliajai situacijai, kuri ir ištiko. Aiškėja, kad nuo tada, kai panašus, bet mažesnis gaisras įvyko Trakuose, netvarkos beveik nesumažėjo.

Savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, pats pasitvirtinęs ekstremaliosios situacijos planą, nežino, nei kas degė, nei kiek degė. Vos antrą mėnesį dirbanti vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė prisipažįsta, kad jos vadovaujama ministerija turėjo kontroliuoti savivaldybių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, bet planai – tik popieriuose: pasenę, net kai kurie kontaktai toli nuo tikrovės.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įstatymuose tiek spragų, jog neaišku, ką ministrai veikė 10 metų. Kažkodėl jis neprisimena, kad pats pustrečių metų vadovavo Aplinkos apsaugos komitetui Seime, įstatymus taisyti laiko tarsi buvo. O tuo metu leidimus gavę padangų saugotojai nelabai kontroliuojami. Įstatymų projektai, kurie užkirstų kelią netvarkai, pasirodo, yra, bet neišvysta dienos šviesos, nes liečia labai daug interesų.

Prieš 17 metų – 2002-aisiais – Trakų rajono Žaizdrių kaime taip pat vyko gaisras, degė per 7 tūkst. naudotų padangų, didžiulis aitrių dūmų stulpas buvo matyti net nuo Vilniaus. Gaisras užgesintas po 1,5 paros. Teismas priteisė maždaug 290 tūkst. eurų. baudos įmonei „Egapris“, ji bankrutavo.

Panašus likimas greičiausiai laukia ir padangų perdirbimo bendrovės „Ekologistika“ Alytuje. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje 439 įmonės gali vykdyti naudotų padangų apdorojimo veiklą.

Iš jų oficialiai tik 6 vykdo veiklą, tarp jų ir Alytaus „Ekologistika“.

Padangų gamintojų ir importuotojų atstovė Lietuvoje Danguolė Butkienė tikina, kad naudotų padangų tvarkymo versle daug netvarkos, nelegalios veiklos. D. Butkienė sako ne kartą pateikusi aplinkosaugininkams antstolių užfiksuotų įrodymų, nuotraukų kuriose – kalnai netvarkingai saugomų naudotų padangų įvairiose Lietuvos vietovėse, nemaži kiekiai – įvežami iš užsienio, dalis jų – ir nelegaliai.

„Žinokit, kaip į sieną žirniai būdavo. [... ] Gal atkreips dėmesį į tas sankaupas ir Zarasų krašte, ir nelegalias Vilkaviškio rajone, ir Jonavoje. Labai madinga čia tvarkytojams dirbti taip, kad susivežu padangas, susirenku pinigus ir aš jų neperdirbu. Ir tai yra vieša paslaptis“, – supažindina D. Butkienė.

Padangas perdirbanti įmonė turi gauti taršos leidimą. Gavusi leidimą, įmonė gali daryti nusižengimus nelabai baimindamasi jį prarasti. Aplinkos ministerijos duomenimis, iš 6 padangas perdirbančių įmonių, kai kuriose net po 12 kartų nustatyti pažeidimai.

Ką tik degusi „Ekologistika“ per pastaruosius 5 metus tikrinta 9 kartus, 4 kartus nustatyta pažeidimų. Paskutinį kartą – spalio 3-ją, prieš pat gaisrą. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad būdamas ministru parengė įstatymo pataisas, tačiau jos užstrigusios Seime, nes paliestų visas taršias bendroves, tarp jų ir žemės ūkio.

„Jeigu įmonei norima atimti taršos leidimą ar integruotos taršos leidimą, turi įrodyti, aplinkos apsaugos institucijos turi įrodyti didelę žalą gamtai. [...] Ir kiek buvo bylų, jos visos nebuvo sėkmingos. Dėl to buvo tas įstatymo pakeitimas ir, mano žiniomis, įstatymas yra Seimo Kaimo reikalų komitete užstrigęs ir, matyt, vėl eilinį kartą bijoma, kad kiaulės Lietuvoje pradės gyventi pagal europinius standartus“, – aiškina 2016–2018 m. buvęs aplinkos ministras.

Negana to, aplinkosaugininkai gali kontroliuoti tik neperdirbtų sandėliuojamų padangų kiekius, visa kita – verslininkų valioje.

„Atliekos, šituo atveju konkrečiai – padangos, bet kai padangos yra sumalamos, jos tampa produktu. [...] Pats leidimas nereglamentuoja, kiek ir kokius produkcijos kiekius tu gali laikyti. Ir šioje vietoje ką aš matau iš reportažų, tai ten greičiausiai degė ne padangos, o degė produkcija“, – mano K. Navickas.

Taigi, verslininkai sandėliuose gali kaupti milžiniškus kiekius produkcijos ir tam nereikia leidimų. Perpjauta padanga – jau tampa produkcija.

Alytaus miesto meras tikina nežinąs, kokias chemines medžiagas išnešiojo tiršti dūmai, nors savivaldybė, rengdama ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, turėjo surinkti informaciją apie taršias Alytaus įmones. Paskutinį kartą toks planas Alytuje tikslintas šių metų liepą, jau miesto vadovavimą perėmus merui N. Cesiuliui.

„Nežinau, kas ten dega, kaip ten dega, kas čia yra ore ir kiek čia visi vyrai to prisiuostę, bet, manau, galbūt kokie chemikai pasakys, ką mes čia uostėme“, – mano N. Cesiulis.

Buvęs aplinkos ministras K. Navickas sako, kad šitie planai ir yra skirti tam, jog kilus ekstremaliajai situacijai atsakingi pareigūnai žinotų, kas dega ir kokius pavojus kelia gaisras, o ne susirinkę spręstų, kur ieškoti būtinų priemonių situacijai suvaldyti.

„Kokios cheminės medžiagos, koks cheminių medžiagų poveikis gali būti, kur yra tie vadinamieji „karštieji“ taškai, kurioms situacijoms atsitikus pirmiausiai turi būti sutelktas dėmesys arba pirmiausiai kreipiamas dėmesys gyventojams. [...] Ugniagesiai žino, kokias medžiagas kokiomis priemonėmis gesinti, bet kiekiai, pristatymai, jeigu baigiasi tos medžiagos – ką daryti, iš kur paimti – visą tai turi numatyti tie planai“, – teigia K. Navickas.

Vidaus reikalų ministerija privalo rūpintis, kad savivaldybės būtų pasirengusios ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Ministrė R. Tamašunienė pripažįsta, kad tie planai – tik popieriuje.

„Tai iš tiesų tie planai yra, bet dažniausiai jie būna pasenę, dažniausiai būna sąrašai įmonių, kurios gali sutelkti techniką, taip pat jau negaliojantys net kontaktai“, – supažindina ministrė.

K. Navickas sako, kad į regioną turėjo būti siunčiami ekspertai, Vyriausybė taip pat turėjo imtis lyderystės, nepaisyti formalumų, daryti viską, siekiant apsaugoti žmones.

„Kurį laiką iš viso nebuvo kalbama apie gyventojus ir, man atrodo, labai svarbu pasiimti kraujo tyrimus, sulyginti su medžiagomis, kurios išėjo (į aplinką – LRT.lt) ir įsivertinti tuos pavojus, nes ne malkos degė, degė daug cheminių medžiagų, kurios gali daryti ir daro poveikį sveikatai“, – atkerta buvęs aplinkos ministras.

Šią savaitę net du Seimo komitetai kvietė atsakingų institucijų ir nukentėjusių savivaldybių vadovus pasiaiškinti. Ir čia visus kalbėtojus pralenkė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Roberto Petraičio pasakojimas, kaip jo pavaldiniai ieškojo, redagavo ir rengė informaciją alytiškiams.

„Labai netipinė situacija, dega padangos. Niekas su tuo nesusidūręs, išskyrus vieną nedidelį gaisrą Trakų rajone anksčiau. Ieškojome literatūros – pasaulinės, europinės, amerikiečių, kas vyksta, kai dega padangos, koks poveikis sveikatai ir ką reikia daryti. Taigi, mes turėjome informacijos iš regiono, Vilniuje dirbome su užsienio literatūra, kalbą redagavo Panevėžyje“, – tuomet kalbėjo NVSC direktorius.

LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“ prašė patikslinti detaliau, kur NVSC valdininkai rado reikalingos informacijos, bet ponas R. Petraitis per savo atstovę pranešė esąs labai užsiėmęs ir iki pat antradienio, todėl komentarams laiko neturės.

Sutramdyta 10 dienų šėliojusi Alytaus liepsna: užtruks ir išsikuopti, ir išsiaiškinti, kas kaltas
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Tomas Vytautas Raskevičius
Išskirtinis interviu 11