Pirmąkart, kai buvo balsuojama dėl jo išlikimo Seimo pirmininko poste, Viktoras Pranckietis prilygino save Amerikos prezidentui Johnui F. Kennedy, citavo jo žodžius. Laukdamas antrojo balsavimo, buvo santūresnis – „žmogiškai jaudinuosi“, sakė. Abu balsavimai jam buvo sėkmingi, bet... Liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė: „Bijau, kad V. Pranckietis pasijaus esąs mums priimtinas ir mūsų vertinamas“.
Ir patikslino, kad nelaiko jo rimtu Seimo pirmininku, todėl balsavo ne už jį, o prieš Ramūną Karbauskį.
Taigi, opozicijos akimis, šis Seimo pirmininkas nėra geriausias pasirinkimas. O juk rietenos dėl šito posto vyko kone pusmetį. Ir tai ne pirmas kartas, kai dėl Seimo pirmininko kėdės kyla aistros. Viešųjų ryšių specialistai ir politologai teigia, kad postą sumenkino patys politikai, kai į jį ėmė skirti ne partijų lyderius, o savo „vasalus“, „klapčiukus“ ar „marionetes“.
„Aš esu jūsų kolega, bet nebe Arūnas Valinskas. Aš esu vienas iš trijų valstybės pareigūnų. Mielieji, turėkit tai omeny“, – 2008 m. lapkričio 24 dieną teigė A. Valinskas, buvęs Seimo pirmininku 2008–2009 m.
Prieš dešimtmetį ištarti tokie „šoumeno“, tapusio Seimo pirmininku, A. Valinsko žodžiai ir vėl aktualūs. Pagal Konstituciją, Seimo pirmininkas ir yra vienas iš trijų. Turi privilegijų: didesnį nei kiti kabinetą, apsaugą, uždirba maždaug tūkstančiu eurų daugiau nei eilinis Seimo narys. Dar daugiau turi pareigų.
Ilgametė Seimo narė Irena Degutienė, kuri Seimo pirmininko vairą ir perėmė nušalinus A. Valinską, vardija, kad Seimo pirmininkas siūlo Konstitucinio Teismo pirmininką, Seimo kontrolierių, jis vadovauja Seimo darbui, bet vienas mažai ką gali.
„Vienvaldiškų sprendimų, ką gali – sušaukti neeilinį valdybos posėdį. Klaidingas požiūris, kad jis – vyresnysis Seimo narys ar, kaip sakoma, mokyklos direktorius, ar klasės vadovas. Jis, pirmiausia, Seimo narys, kuris turi teises ir pareigas“, – atskleidžia I. Degutienė, buvusi Seimo pirmininke 2009–2012 m.
Ko gero, didžiausią Seimo pirmininko galią – prireikus perimti prezidento pareigas – teko išbandyti Artūrui Paulauskui. Jis sako, kad vadovauti Seimo darbui sunkiau, nes tenka nešti kone didžiausią atsakomybę prieš visuomenę, o galių – ne daugiau kaip eilinio Seimo nario, balsas irgi ne svarbesnis
„Jo darbas sunkus, neturi valdingų įgaliojimų, bet turi atsakomybę. Tau sako: „Seimas blogai dirba, neina į posėdžius Seimo nariai“. Aš atsimenu, aiškindavau susitikęs, kad aš nesu Seimo direktorius, negaliu Seimo nario nei atleisti, nei nubausti, galiu tik morališkai pasmerkti“, – pasakoja A. Paulauskas, buvęs Seimo pirmininku 2000–2004 m., 2004–2006 m.
Vis dėlto, anot ekspertų, pastaruoju metu dažnai Seimas valdomas nuo galinės sėdynės. Po to, kai 2006 m. parlamentas pareiškė nepasitikėjimą A. Paulausku, pirmininku tapo tuomet „darbietis“ Viktoras Muntianas. Čia, anot politologo Vytauto Dumbliausko, prasidėjo Seimo pirmininko posto nuvertinimo lūžis, nes sėsti į pirmininko kėdę partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pats nenorėjo.
„Man atrodo, problemos prasidėjo tada, kai Seimo pirmininkais tapo ne partijų lyderiai, bet antrieji–tretieji partijos asmenys. Kai nuėmė A. Paulauską, prasidėjo tokia tradicija, išskyrus A. Valinską, bet jis trumpai pabuvo“, – prisimena MRU politologas.
Po šešerių metų V. Uspaskichas pasielgė taip pat, deleguodamas pareigas Vydui Gedvilui.
„Daugiau tolerancijos, supratimo, meilės“, – 2012-aisiais sakė Seimo pirmininkas V. Gedvilas.
Tačiau, panašu, V. Gedvilas V. Uspaskichui neįtiko. Vos prasidėjus politikų nesutarimams, V. Gedvilas postą paliko, neva dėl asmeninių priežasčių.
„Aš parašiau pareiškimą savarankiškai ir man niekas jokio spaudimo nedarė“, – aiškina V. Gevilas, buvęs Seimo pirmininku 2012–2013 m.
Ir į Seimo pirmininko postą sėdo lojalesne V. Uspaskichui laikyta Loreta Graužinienė.
„Esu išdidi, bet ne arogantiška, esu ori, bet „onorava“, kaip sako aukštaičiai – esu šeimos žmogus, esu mylinti ir mylima, kartais moteriškai paslaptinga“, – 2013-aisiais sakė L. Graužinienė.
Istorija kartojasi – 2016 metais rinkimus laimėjus „valstiečiams“ Ramūnas Karbauskis pats nesvarstė tapti Seimo pirmininku. Į postą sėdo V. Pranckietis.
„Ir V. Pranckiečio atveju partijos lyderis nusprendė vietoj savęs paskirti lojalų, patikimą profesorių. Ir tada profesorius pasirodė netoks“, – teigia politologas V. Dumbliauskas.
Šią savaitę jau antrą kartą bandyta V. Pranckietį iš posto pašalinti. Priežastis esą koalicijos sutartis, bet tai mažai ką įtikina.
Pasak viešųjų ryšių specialisto Arijaus Katausko, niekas neabejoja buvusių Seimo pirmininkų Česlovo Juršėno, Algirdo Brazausko, Vytauto Landsbergio ar I. Degutienės kompetencija, tačiau į postus dabar siūlomi žmonės, kurie akivaizdžiai neatitinka net mažiausių reikalavimų.
Anot A. Katausko, tai logiška, nes visuomenės akyse Seimas yra vertinamas labai blogai, ir nors Seimo vadovo reitingai kartais neblogi, bet jis neturi jokios galios.
„Tiek V. Uspaskicho atveju, tiek dabar postas nuvertinamas pačių politikų, pasakant, kad aš pats to neatliksiu, bus mano kažkoks tai tarsi vasalas, kuris atliks pareigas. Automatiškai taip susiklosto pareigybės reputacija: taip, tai Seimo pirmininkas, iš tikrųjų galingas, įtakingas žmogus, bet jis sukonstruotas taip, kad, kaip nuspręs partijos pirmininkas, taip ir bus – pasitrauks, kada norime, tokiais būdais, kaip norime“, – mano A. Katauskas.
Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad siūlytų milijonierių–verslininkų neleisti prie valdžios, jie neturėtų būti renkami, nes politikoje visai neteisingai taiko verslo principus.
„Tiek V. Uspaskichas, tiek R. Karbauskis yra verslininkai, ir labai stambaus masto verslininkai. Jų mąstymas ne politinis: paskirti tarsi klapčiuką, kuris vykdys pavedimą ir žiūrės, o ką gi pasakys mano vadovas ir kaip aš jam turėčiau įtikti. Tai buvo stilius, kuris būdingas ateiviams iš verslo“, – dėsto ji.
Pasak viešųjų ryšių specialisto Aido Puklevičiaus, Seimo pirmininkas išties gali būti vienas iš trijų svarbiausių ne tik popieriuje, bet ir faktiškai, tačiau tam reikia, kad į šią kėdę sėstų autoritetą turintis politikas.
„Jei Seimo pirmininkas yra asmenybė, kuri remiasi ne tik savo autoritetu, bet akumuliuotu daugumos autoritetu, tai gali labai daug nuveikti. Jei tai yra tiesiog žmogus, kuris netyčia pateko į postą, tai taip ir gaunasi, kad jo darbą gali atlikti bet kuri sekretorė“, – aiškina viešųjų ryšių specialistas.
Nors V. Pranckietis kėdę išlaikė ir toliau vadovaus Seimui, kol kas jis yra kovos su R. Karbauskiu simbolis ir dėl to augina reitingus, tačiau ilgainiui, pasak ekspertų, vargu, ar jis bus tas, kuris pakels Seimo prestižą.
„Kiekvieną proga sakau , ir jam, nuėjęs į kabinetą, taip pat pasakiau: „Viktorai, mes nelaikome paties rimtu Seimo Pirmininku ir balsuojame ne už tamstą, bet prieš R. Karbauskį“, – pasakoja E. Gentvilas.
Plačiau – nuo 09.27 min.:
