Spalio 24-ąją, „Alytaus naujienų“ redakciją pasiekė žinia, kad bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ administraciniame pastate Pramonės gatvėje gyvena ten įsikūrusioje siuvykloje dirbantys vietnamiečiai. Alytiškiams iškilo klausimas, ar jie iš šių patalpų buvo iškeldinti, ar bent pasiūlyta palikti gyvenamąją vietą dėl netoliese kilusio gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“. Apsilankius buvusios tekstilininkų bendrovės administraciniame pastate, iš tiesų teko pamatyti užsieniečių gyvenamąsias patalpas. Netrukus čia veikiančioje siuvykloje ir užsieniečiams gyventi skirtame viename šio pastato aukštų apsilankė Valstybinės darbo inspekcijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.
Užsieniečiai gyvena buvusios tekstilininkų valdžios aukšte
Bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ vienuolikos aukštų administracinis pastatas parduotas prieš devynerius metus net septintajame aukcione ir už pradinę kainą – 210 tūkst. litų. Jį įsigijo du fiziniai asmenys, kurių vienas – alytiškis.
Šiuo metu dalies pastato savininkai pasikeitę. Antras, trečias ir ketvirtas aukštai priklauso minėto pastato adresu registruotai mažajai bendrijai „Ageros grupė“.
Dviejuose aukštuose – antrame ir trečiame veikia siuvykla, siuvanti trikotažinius sportinius drabužius, ketvirtame, kuriame „Alytaus tekstilės“ veiklos laikais dirbo šios bendrovės vadovai, apgyvendinti siuvykloje dirbantys vietnamiečiai.
Būtent dėl jų ir sunerimo alytiškiai, kreipėsi į „Alytaus naujienų“ redakciją, prašė pasidomėti gyvenimo sąlygomis, ar jų iškeldinimu buvo pasirūpinta, kai netoliese liepsnojo padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“ patalpos, kuriose anksčiau veikė bankrutavusios tekstilininkų bendrovės taurinimo fabrikas.
Nustebino, kad į buvusį tekstilininkų administracinį pastatą galima laisvai patekti pro pagrindines duris ir apžiūrėti visą vienuolikos aukštų statinį.
Šį ketvirtadienį, spalio 24-ąją, kai lankėmės minėtame pastate, siuvykloje kai kas dirbo, o tuo metu užsieniečiai jau ėmė rinktis į jiems skirtas apgyvendinimo patalpas ir rengėsi pietauti. Kai kurie dėvėjo apsaugines kaukes. Kadangi jie kalba tik savo kalba, susikalbėti nepavyko.
Jiems buvusios „Alytaus tekstilės“ valdžios kabinetuose pastatytos lovos, kai kur – dviaukštės, nupirkta virtuvės įranga, įrengti dušai, tualetai, pastatyta skalbyklė, drabužių džiovyklos. Akivaizdu, kad tai yra gyvenamosios patalpos.
Iškilo klausimas, ar gali gyventi žmonės oficialiai neregistruotose gyvenamosiose patalpose, ar siuvykloje, kurioje dirba užsieniečiai, yra saugios darbo sąlygos dėl gaisro mieste esant ekstremaliai padėčiai?
Padėti išsiaiškinti šiuos klausimus kreipėmės į Valstybinę darbo inspekciją ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus.
Specialistų vizitas į „Ageros grupę“
Šį ketvirtadienį mažosios bendrijos „Ageros grupė“ patalpose apsilankė Darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjas Vytautas Gegužis ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Virginija Štramaitienė.
„Siuvykloje patikrinimo metu dirbo apie penkiasdešimt žmonių, iš jų – septyniolika iš Vietnamo Liaudies Respublikos, kurie priimti dirbti įmonėje trejų metų laikotarpiui iki leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje galiojimo pabaigos. Jie kalba tik savo kalba, norint su jais susikalbėti kviečiamas vertėjas, kuris siuvykloje būna ne kiekvieną dieną. Kasdienis bendravimas tarp darbdavių ir darbuotojų vyksta bendraujant su viena darbuotoja, kuri kalba anglų kalba ir perduoda informaciją jiems suprantama kalba. Taip teigė direktorė. Užsieniečiai yra gavę Migracijos departamento vizas darbui.
„Ageros grupės“ direktorė Kristina Baronienė ir apklausti darbuotojai mus patikino, kad nuo praėjusio ketvirtadienio iki šio trečiadienio siuvykla dėl kilusio gaisro nedirbo. Darbuotojai turi kvėpavimo takus apsaugančias priemones, o jas dėvėti yra kiekvieno apsisprendimas. Paaiškinome, kad darbdavio pareiga – saugių ir sveikų darbo sąlygų darbo vietoje užtikrinimas ir čia negali būti jokių interpretacijų. Direktorė sakė, kad gaisro įkarščio metu vietnamiečiams buvo pasiūlyta palikti gyvenamąsias patalpas, tačiau jose liko gyventi šeši, kiti turėdami laisvadienius išvyko pasižvalgyti po Lietuvą. Patikrinimo metu rekomenduota palaikyti švarą ir tvarką įmonės buitinėse patalpose“, – po apsilankymo „Ageros grupėje“ sakė Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjas V. Gegužis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės V. Štramaitienės teigimu, vietnamiečių gyvenamosiose patalpose yra vandens, matėsi ir geriamojo vandens plastikiniuose buteliuose, kurio, kaip sakė direktorė, pristatė pati įmonė, tikrai gerai įrengta virtuvė, dušai, tualeto patalpos: „Jei čia veiktų viešbutis, motelis, svečių namai, tam reiktų gauti mūsų išduodamą higienos pasą ir būtų vykdoma kontrolė. Dabar gyvenamosios patalpos įrengtos įmonės patalpose ir mes jų kontroliuoti negalime.“
V. Štramaitienė negalėjo atsakyti į klausimą, ar dirbantys užsieniečiai gali būti apgyvendinti oficialiai neregistruotose gyvenamosiose patalpose.
To paties pasiteiravome Migracijos departamento. Šis atsakė, kad, gavus informaciją apie užsieniečių darbą minėtoje įmonėje, bus atliktas jos patikrinimas, taip pat ir užsieniečių gyvenimo sąlygų.
Vietnamiečiai pasikviesti trūkstant kvalifikuotų siuvėjų
„Ageros grupės“ direktorė K. Baronienė tvirtino, kad iš tiesų gaisro įkarščio metu vietnamiečiams pasiūlyta palikti prie darbovietės esančias patalpas, apsigyventi kitų mūsų darbuotojų namuose, tačiau daugelis jų buvo išvykę pas draugus į Vilnių, Uteną, buvo likę tik šeši.
Direktorė sakė, jog vietnamiečiai pasikviesti trūkstant kvalifikuotų siuvėjų, o jie čia dirba apie pusmetį, tam leidimą Migracijos departamentas suteikęs metams, dabar jie tvarkosi dokumentus dėl nuolatinio gyvenimo Lietuvoje.
K. Baronienės teigimu, Migracijos departamentas žino apie pas mus dirbančių vietnamiečių gyvenamąją vietą ir jokių priekaištų tam neturėjo.
Direktorės pasiteiravus, ar dėl įmonės darbuotojų saugumo, ypač dėl čia gyvenančiųjų, negalvojama apie pašalinių asmenų patekimo apribojimą į buvusį tekstilininkų administracinį pastatą, K. Baronienė atsakė: „Nakčiai ir pagrindinės pastato durys, ir durys į siuvyklą, gyvenamąjį aukštą užrakinamos. Tikrai galvojame įrengti įėjimą su kortelėmis pagrindinėse duryse, nes dabar iš tikrųjų dieną į šį pastatą gali ateiti bet kas.“
Patenkantys pašaliniai gali turėti ir blogų kėslų
Kadangi į buvusį tekstilininkų administracinį pastatą pro pagrindines duris patekome laisvai, apžiūrėjome, kaip atrodo patalpos ir kituose jo aukštuose iki pat vienuoliktojo.
O čia tvarka – tikrai prasta, lyg būtų po karo, čia dirbę medvilniečiai tikriausiai netektų žado. Kabinetuose išlaužyti baldai, išmėtyti dokumentai, kuriuose galima rasti ir buvusių darbuotojų asmeninių duomenų.
Nostalgiškai atrodo spintose surikiuotos verpalų ritės, čia veikusių fabrikų pristatymo nuotraukos, ant stalų yra likusių ir buvusių darbuotojų nuotraukų, ant grindų mėtosi fotojuostos, dar likusios čia gamintų audinių atraižos, kai kurie siuviniai, vazonuose nuvytusios gėlės.
Tai jau veikusio medvilnės kombinato praeitis, iš kurios likę suniokoti ir iki šiol nepašalinti daiktai. Pro buvusio tekstilininkų administracinio pastato vienuoliktojo aukšto langus ketvirtadienį akivaizdžiai matėsi dar rūkstantys dūmai iš medvilniečiams priklausiusio pastato.
Kadangi į buvusį „Alytaus tekstilės“ administracinį pastatą bent dienomis galima laisvai patekti, gali atsirasti ir norinčiųjų čia paviešėti su blogais kėslais. Neduokdie, kad dar čia užsiliepsnotų gaisras ar ištiktų kitokia nelaimė.
