Lietuvoje

2019.10.26 21:42

Lietuvos žydus neramina antisemitizmo šešėlis: svarsto, ar nereikėtų keisti įstatymų, valdžia – nemato reikalo

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.26 21:42

Per maždaug mėnesį – penki vandalizmo atvejai Lietuvoje, kuriuos, spėjama, paskatino antisemitizmas. Žydų bendruomenės pirmininkė kelia klausimą, ar pakankamai daro valdžia, kad užkirstų kelią galbūt nebesuvaldomam antisemitizmui. Ji svarsto, ar nevertėtų keisti Baudžiamojo kodekso. Tačiau Vyriausybė ir įstatymų leidėjai tam reikalo nemato, o ekspertai pastebi, kad kovojant su antisemitizmu, yra ką keisti Lietuvos švietimo sistemoje.

Kūriniu Vilniuje gyvenusius žydus pagerbusi menininkė pati nuo jo valė ir antisemitinius simbolius.

„Va čia, va šitoje vietoje, čia kur matosi šviesus plotelis, nes teko nemažai dažų sunaudoti, kad užpurkštume“, – sako iniciatyvos „Sienos prisimena“ autorė.

Policija tyrimą pradėjo, bet apie įtariamuosius negirdėti. Menininkė kreipėsi pagalbos socialiniuose tinkluose: tikėjosi, galbūt atsiras liudininkų. Tačiau sulaukė piktų žinučių ir komentarų.

„Kad čia žydai tokie ir tokie, čia neverta kažką išvis daryti, taip jiems ir reikia, ir va tokių panašių“, – Lina Šlipavičiūtė – Černiauskienė.

„Mane labiausiai neramina klausimas, dėl ko tas vyksta, kas atsitiko?“, – retoriškai klausia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Žydų bendruomenės pirmininkė kalba apie šį ir dar 4 su antisemitizmu siejamus incidentus Lietuvoje per vos mėnesį.

Rugsėjį prie žydų bendruomenės namų Vilniuje iš žemių supilta svastika. Spalį sostinėje svastika išpurkšta ant pastato kitoje miesto dalyje, o šalia radus paketą su į sprogmenį panašiu daiktu, įvestas planas „Skydas“.

Šiauliuose išniekintas paminklas Chaimui Frenkeliui. Dar vienas incidentas užfiksuotas ir Akademijos miestelyje šalia Kauno.

Žydų bendruomenės pirmininkė kelia klausimą, ar teisėsauga ir valdžia daro pakankamai, kad užkirstų kelią tokiems protrūkiams. Galbūt Baudžiamajame kodekse, kuriame antisemitizmo sąvokos nėra, vertėtų atsakomybę už tokius nusikaltimus išskirti, svarsto ji.

„Jeigu nieko nebus daroma, aš manau, kad bus dar blogiau. Ne tik tas nebaudžiamumas, bet ir apskritai situacijos nevaldymas“, – sako F. Kukliansky.

Policijos, vidaus reikalų ir teisingumo ministerijų nuomonės sutampa: Baudžiamojo kodekso keisti nereikia. Tokį vieningą chorą dar papildo ir įstatymų leidėjai.

„Na, aš iš tikrųjų sunkiai įsivaizduoju kaip galėtume išskirti vieną tautybę ir nusikaltimus prieš ją nuo, tarkime, nusikaltimų romų bendruomenės atžvilgiu“, – sako Seimo narė Agnė Širinskienė.

Ekspertai pastebi: baudžiamoji teisė – esą prastas įrankis socialinėms problemoms spręsti.

„Žmonės nusikalsta, daro nusikaltimus nepaisant to, kad yra baudžiamoji atsakomybė, ir priešingai, nenusikalsta ne todėl, kad yra baudžiamasis kodeksas. Juos galiausiai visai kiti motyvai skatina elgtis vienaip arba kitaip“, – svarsto VU Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas.

Motyvų formavimas prasideda nuo švietimo sistemos. Čia esą yra ką tobulinti.

„Kiek vadovėlių mini žydus kitame kontekste nei tik Holokaustas? Ar minimi žydai kaip Lietuvos valstybės kūrėjai, prisidėję prie to kūrimo? Ar mes atpažįstame juos kaip savus?“, – svarsto Birutė Sabatauskaitė.

Žydų bendruomenės pirmininkė sako, kad Vilniuje žydų ir taip kone neliko. Per meno kūrinius ant senamiesčio sienų grįžo jų šešėliai. Bet kovojama ir su šiais – stebisi ji.

Panorama. Akciją prieš psichologinį smurtą surengę medikai atviri: kenčia net ir jauniausia gydytojų karta – rezidentai