Lietuvoje

2019.10.25 21:13

Žalimas apie absurdiškus įstatymus: kai kurių neįmanoma taikyti gyvenime taip, kad jie neprieštarautų Konstitucijai

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.10.25 21:13

Penktadienį Lietuvoje minima Konstitucijos diena. Šiemet ši šventė ypatinga ir tuo, kad nuo rugsėjo 1 d. kiekvienas asmuo, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones, gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pažeistų savo teisių. Tokių kreipimųsi jau kelios dešimtys. Kaip ten bebūtų, atrodo, teisinio raštingumo labiausiai trūksta politikams. Apie 80 proc. jų priimtų įstatymų po kreipimosi į Konstitucinį Teismą pripažįstami neatitinkantys Konstitucijos.

Kaip Lietuva laikosi pagrindinio šalies įstatymo? „Dienos temoje“ – Dainius Žalimas, Konstitucinio Teismo pirmininkas.

– Sveikinimai ir jums, turbūt ir visai šaliai su Konstitucijos diena. Jūs įgyvendinate pagrindinius Konstitucijos principus, ir, beje, ketvirtadienį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pirmąjį individualų konstitucinį skundą. Apie ką tas skundas?

– Pirmiausiai iš tiesų norėtųsi pasveikinti visus su Konstitucijos diena, nes daugelyje šalių, kol kas, deja, ne Lietuvoje, Konstitucijos diena yra antroji pagal reikšmę po Nepriklausomybės dienos. Jeigu nepriklausomybė valstybę įprasmina arba sukuria, tai Konstitucija yra kasdienė aukščiausioji teisė. Tai yra tos taisyklės, pagal kurias mes kasdien gyvename.

Kalbant apie jūsų klausimą, iš tiesų pirmasis skundas yra susijęs su Baudžiamuoju kodeksu arba, tiksliau, viena jo nuostata, kad bausmės vykdymo atidėjimas negalimas asmenims, kurie yra nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. Pareiškėjas, kuris kreipėsi, mano, kad šita nuostata yra neteisinga. Ji neleidžia jam individualizuoti jo konkrečios situacijos, individualiai parinkti jam poveikio priemonę, nes mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir kitaip. Tiesiog pakanka paties nuteisimo ir galbūt tos bausmės net neverta pradėti vykdyti. Žiūrėsime, kaip čia bus.

– Aišku, pasakyti, koks bus nutarimas, negalite, bet kaip keistųsi žmogaus gyvenimas, jeigu jis gautų teigiamą atsakymą – tokį, kokio jisai tikisi? Bausmių pakeisti jūs negalite iš esmės, bet kas gali pasikeisti?

– Tikrai nenorėčiau spekuliuoti, kaip čia būtų. Viena vertus, jeigu ta nuostata būtų pripažinta atitinkančia Konstituciją, tai iš tiesų niekas nesikeistų. Tas asmuo ir toliau atliktų bausmę, kurią šiuo metu atlieka. Na, o jeigu būtų pripažinta, kad prieštarauja Konstitucijai, tai jam turėtų būti atnaujinta byla, ir tada sprendžiamas tas klausimas, ar verta jam atidėti bausmės vykdymą, ar neverta.

Bet dar kartą pabrėžiu: tai teismas spręstų jau nebeturėdamas įstatymų kliūčių, ar šiuo konkrečiu atveju tikrai verta atidėti bausmės vykdymą, ir galbūt nuspręstų visiškai priešingai.

– Į Konstitucinį Teismą galima kreiptis panašiai kaip į Strasbūro teismą – praėjus visas teisines institucijas Lietuvoje. Kokių dar sąlygų reikia?

– Pirmiausiai tai yra, kada iš tiesų yra galutinis ir neskundžiamas sprendimas, kaip, beje, šiuo atveju buvo atsisakymas nagrinėti asmens kasacinį skundą – tikrai jau toliau asmuo nebeturi galimybių niekur čia daugiau skųstis. Tai reikia, kad nuo to sprendimo įsiteisėjimo pradžios praeitų ne daugiau kaip 4 mėnesiai. Tai yra pats svarbiausias dalykas.

Nekalbėsiu galbūt apie visus kitus dalykus, pabrėšiu tik vieną dalyką, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. šis institutas įsigaliojo. Taigi galima skųstis, tik kai asmens byloje yra galutinis ir neskundžiamas sprendimas, priimtas ne anksčiau kaip gegužės 1 dieną. Deja, kai kuriuos kitus pareiškimus, kuriuos nagrinėjo Konstitucinis Teismas, teko atsisakyti nagrinėti, kadangi buvo skundžiamasi dėl žymiai ankstesnių sprendimų.

– Jau, kaip minėjome, 80 proc. kreipimųsi pripažįstami neatitinkantys Konstitucijos. Čia jau kalbame apie įstatymus turbūt. Šiaip dažniausiai kreipdavosi politikai dėl įstatymų. Tai reiškia, kad politikai yra konstituciškai neraštingi?

– Tai tiesiog liudija prastėjančią teisėkūros būklę. Tikrai, nagrinėjant bylas, kelia nerimą kai kurios tendencijos, kaip, pavyzdžiui, pernai buvo priimtas įstatymas, kuris apskritai buvo neįmanomas įgyvendinti. Tiek prastai buvo parašytas ir dar prasčiau įgyvendintas, kad jo apskritai buvo neįmanoma taikyti gyvenime taip, kad jis neprieštarautų ir Konstitucijai, ir netgi jame parašytoms taisyklėms. Iš tiesų ką tai reiškia, čia reikėtų kalbėti apibendrintai.

– Tai reiškia, kad jeigu 80 proc., dėl kurių kreipiasi, yra neraštingi, tai kiek jų yra apskritai, dėl kurių nesikreipia?

– Šito Konstitucinis Teismas žinoti negali, nes Konstitucinis Teismas pats įstatymu savo iniciatyva netiria.

– Tai teisinė bazė, mūsų įstatymų bazė, yra tragiška – galima taip prognozuoti?

– Reikia tikėtis, kad ilgainiui tai bus suvokta. Beje, pats Konstitucinis Teismas šitoje vietoje nemažai prisideda, nes kuo Lietuva garsėjo iki šiol, tai tuo, kad Lietuvoje buvo priimamas bene vienas didžiausių įstatymų skaičius, aš turiu omeny – pirmavo...

– 600 įstatymų per sesiją.

– Pirmavo priimamais įstatymais. Ko gero, dar daugiau. Buvo ir taip, kad per vieną dieną kone 100 įstatymų būdavo priimama, kada tai būdavo paskutinę sesijos dieną. Bet iš tiesų kas svarbiausia, kad po Konstitucinio Teismo šiais metais balandžio mėnesį priimto nutarimo bent jau tas įstatymų konvejeris neturėtų taip suktis taip sparčiai, kadangi Konstitucinis Teismas užkirto kelią, ir ši Konstitucija, be abejo, užkerta kelią tokioms procedūroms, kuriose deramai nepaisoma nei demokratijos reikalavimų, nei paties svarstymo deramo esama. Turiu omeny skubos ir ypatingos skubos tvarka.

Buvo tokia situacija, kad iš tiesų, jeigu aš dabar gerai prisiminčiau, pastaraisiais metais 37 proc. visų įstatymų būdavo priimami taikant šitas ypatingas procedūras.

– Turbūt pirmą kartą istorijoje buvo atmestas prezidento kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Visai neseniai. Čia dėl ko?

– Negalėčiau patvirtinti, ar pirmą kartą, ar ne pirmą kartą, bet vieną dalyką pabrėžčiau: visi pareiškėjai Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui yra lygūs, visų visiems pareiškimams keliami vienodi kokybės reikalavimai. Na, o atsisakymas nagrinėti...

Žinote, yra tokie pasakymai, pavyzdžiui: „Trys teisininkai – penkios nuomonės“, ir panašiai. Iš tiesų galbūt kartais net nėra aišku, ar čia yra konstitucingumo problema, ar tai yra teisės taikymo problema. Tai kiek giliai tas Konstitucinio Teismo nutarimas, kurį buvo prašyta išaiškinti, yra susijęs su tais klausimais, kurių prašoma išaiškinti. Tačiau iš tiesų bene svarbiausia, kad Konstitucinio Teismo atsakymas suteikia galimybę toliau atitinkamai spręsti atitinkamus klausimus.

Vadinasi, konstitucingumo problemos nėra. O atsisakymas yra susijęs su kriterijais, taikytais kaip ir bet kuriems kitiems pareiškėjams. Turiu omeny, kad, pirma, Konstitucinis Teismas nenagrinėjo tų klausimų, kuriuos buvo prašoma išaiškinti, ir, antra, tai yra daugiau teisės taikymo, o ne konstitucingumo klausimai.

– Konstitucinis Teismas ne kartą buvo kaltinamas politikavimu, ypač Rolando Pakso apkaltos metu, o teisėjų pasisakymai Konstitucinio Teismo buvo vertinami kaip politikavimas, paskui svarstant pensijų nuosavybės klausimus. Kai kurie politikai netgi siūlė Konstituciniam Teismui apriboti galimybes dirbti su ekonominiais dalykais, ekonominėmis bylomis. Kaip jūs vertinate tokius ketinimus?

– Aš tokių politikavimo atvejų nežinau. Kitas dalykas yra tai, pabrėšiu, kad Lietuvos Respublika yra laisva šalis, ir joje net ir teisėjas turi teisę tam, kas vadinama saviraiška. Teisėjas turi teisę išsakyti savo nuomonę, jeigu tai neužkerta kelio jam nagrinėti jo turimas bylas arba būsimas bylas, negali sakyti apie tai, kaip byla bus sprendžiama. Bet manau, kad Lietuva, pagal Konstituciją, yra atvira pilietinė visuomenė.

Atviroje pilietinėje visuomenėje kiekvienas sprendimų priėmėjas – taip pat ir teisėjas – turi aiškinti savo sprendimo esmę ir turi aiškinti kartais žmonėms labiau suprantama kalba, negu sudėtinga teisine kalba. Aš visada pasisakysiu už tai. Tikrai kartais, kada politikai sako, kad teisėjai per daug čia pasako arba panašiai, tai yra daugiausia susiję su vienu dalyku – pagrįstų argumentų baime. Antras dalykas, gal yra noras viską absoliučiai kontroliuoti. Bet jeigu teismo sprendimai yra kritikuojami, manau, yra kiekvieno teisėjo pareiga tiesiog paaiškinti tikrąją esmę ir tam tikra prasme atsakyti į tą kritiką.

– Konstitucinis Teismas neseniai paskelbė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi užsieniečiui vyrui, kitoje valstybėje sudariusiam santuoką su tos pačios lyties lietuviu, nors Lietuva pati ir neleidžia homoseksualių santuokų. Ar čia kažkoks naujas poslinkis? Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko pasveikino šį teismo sprendimą. Ar tai rodo, kad mes turėtume peržiūrėti įstatymus, susijusius su šeima, su vienalytėmis santuokomis?

– Aš tikrai nepasisakysiu už įstatymų leidėją, ką reikėtų daryti. Bet vieną dalyką pabrėšiu: šita byla yra viena iš tų, kuri atskleidžia Konstitucijos esmę. Konstitucija yra antimažoritarinis aktas. Demokratinė šalis, kaip yra pasakyta pagal Konstitucinio Teismo nutarimus, yra ta, kuri gerbia kiekvieno žmogaus orumą, taigi Konstitucija taip pat ir gina kiekvieną žmogų prieš daugumos diktatą.

Iš tiesų yra klausimų, tokių kaip privataus gyvenimo, šeimos gyvenimo klausimai. Šiuo atveju tai buvo šeimos susijungimo klausimai, kuriems daugumos nuomonė apie tam tikros rūšies santykius negali diktuoti ir negali nulemti žeminančių to žmogaus orumą įstatymų arba žeminančio žmogaus orumą elgesio. Taigi tai yra tiesiog demonstracija to, kad Konstitucija gina kiekvieną žmogų, nepaisant jo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties, apskritai daugelio kitų kriterijų.

– Dar vienas dalykas, visai nauja aktualija. Advokatai sunerimę dėl telefoninių pasiklausymų. Kiek tai antikonstituciška?

– Matote, šito tikrai negalėčiau jums pasakyti. Faktas tas, kad tai yra įstatymo klausimas. Tas įstatymas galbūt vieną dieną gali atsidurti ant Konstitucinio Teismo stalo, na, ir negali žinoti, kaip tai reikėtų vertinti.

Aš tiktai galėčiau pasakyti, kad apskritai teismas šiais metais yra nagrinėjęs Kriminalinės žvalgybos įstatymą, bet kiek kitokiu aspektu: ar kriminalinės žvalgybos surinkta informacija gali būti panaudota, pavyzdžiui, valstybės tarnautojui atleisti. Teismas matė tokią galimybę, nes iš tiesų kitaip būtų nepateisinama, jeigu valstybė surenka tokią informaciją, dėl kurios asmuo negali būti tinkamas valstybės tarnybai, kad ji dar vis laikytų tą asmenį valstybės tarnyboje.

– Ir dar labai trumpai. Diskusijų bangą sukėlė jūsų pasisakymas apie rinkimų sistemą, kad mišri sistema gali būti tam tikra prasme irgi antikonstituciška. Ar reikėtų, jūsų nuomone, daugiau diskusijų apie mūsų rinkimus?

– Matote, vienas dalykas, aš niekada nesakiau, kad mišri sistema yra antikonstitucinė, ir pats Konstitucinis Teismas sakė, kad pagal Konstituciją gali būti įvairios sistemos. Klausimas yra: kuri rinkimų sistema geriau atitinka pliuralistinės demokratijos reikalavimus? Akivaizdu, kad tai yra proporcinė sistema, kuri garantuoja, kad Seimo narys geriau atliks visos tautos, ne apygardos, ne teritorinės bendruomenės, ne dar kokios nors grupės, būtent visos tautos atstovo funkcijas. Tai akivaizdu. Pasaulio patirtis rodo, kad proporcinė sistema šioje vietoje tinka geriausiai.