Lietuvoje

2019.10.29 16:36

Žmogaus teisių gynėjams Lietuvoje nerimą kelia antisemitizmo apraiškos bei ekstremalios dešinės šalininkai

esame vienintelė ES šalis, lyčių lygybės srityje nepadariusi jokio progreso
Indrė Kaminckaitė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2019.10.29 16:36

Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) mini 25-erių metų jubiliejų. Nors žmogaus teisių srityje nuveikta nemažai darbų, Lietuva šioje srityje vis dar autsaiderė Europos Sąjungos (ES) šeimoje. Žmogaus teisių problemų šiandieninėje Lietuvoje tikrai netrūksta. „Aš kaip LGBT žmogus, labai laukiu, kada Lietuvoje galėsiu susitvarkyti savo santykius, kada galėsiu juos įteisinti, kada nebebūsiu diskriminuojama, praktiškai, visose savo gyvenimo srityse“, – LRT KLASIKAI sako LŽTC komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.

Daugėja ekstremalios dešinės šalininkų

Kuomet Žmogaus teisių centras tik kūrėsi Lietuvoje, dar buvo kalbama apie mirties bausmę. Dabar, praėjus 25-eriems metams, apie tai jau nebediskutuojame, situacija pasikeitusi gerokai, tačiau pažeidžiamų bendruomenių ir jautrių klausimų dar yra labai daug.

Žmogaus teisių centro atstovė J. Juškaitė patvirtina, kad šiandien situacija yra gerokai pasikeitusi. „2019 metais mes jau nebekalbame apie mafijinių struktūrų siautėjimą gatvėse, nebekalbame apie verslininkus, kurie turi iššaudyti tam tikrus mafijozus ir pasiimti savo duokles. Iš tikrųjų tas kontekstas yra visiškai pasikeitęs ir tai yra labai smagu. Džiaugiuosi, kad tokie laikai jau yra praeitis, tačiau, keičiantis kontekstui, keičiasi problemos, o problemas vis tiek reikia spręsti“, – sako LŽTC komunikacijos vadovė.

J. Juškaitė sako esanti nustebusi, kad mūsų šalyje vėl pradėjo daugėti antisemitizmo bei ekstremalios dešinės šalininkų. „Ar ateinantys rinkimai ir ateinantis politinis sezonas 2020 metais šias jėgas kažkaip atves į politiką, ar vis dėl to jos liks paraštėse, kuriose kol kas yra? Čia yra labai svarbus ateities klausimas“, – įspėja žmogaus teisių gynėja.

Antisemitizmo banga

Pašnekovė prisiminė nugirstą pokalbį poliklinikoje, kuomet garbaus amžiaus moteris skleidė neapykantą apie žydus. „Buvo skleidžiamos iš konteksto ištrauktos stereotipinės nuostatos – neapykanta. Tai nebuvo kažkokių mokslininkų tyrimų išvados ar faktai. Ne. Tai buvo išankstinė susidaryta neigiama nuomonė. Ir tuomet niekada negali žinoti, kada ta neapykanta bus nukreipta ir į tave, – nerimauja J. Juškaitė. – Tai yra neapykantos nusikaltimai, ir tai yra svarbus dalykas net ne tom grupėm, prieš kurias nukreipta ta neapykanta, bet ir visai mūsų bendruomenei, kad mes jaustumėmės šalia kitų saugesni“.

Lietuvos žurnalistikos centro (LŽC) vadovė Džina Donauskaitė pritaria pašnekovei ir sako, kad antisemitizmo banga šalyje kilo su neseniai pertvarkytomis viešosiomis erdvėmis. „Žiniasklaida reflektuoja į lentelių nukėlimą ir gatvių pavadinimų keitimą, – teigia D. Donauskaitė. – Vis tik per 25 metus žiniasklaidos atstovų supratimas apie žmogaus teises pagerėjo, tačiau dar trūksta kritiškos savireflekcijos. Žmogaus teisės dažnai yra diskutuojamos ne kaip duotybė, o kaip nuomonė“.

Pasak jos, žiniasklaida dažnai įpila žibalo į ugnį nesuvokdama ir nesuprasdama tų žmogaus teisių kaip duotybių, kurios priklauso kiekvienam. „Pradedama abejoti, ar čia teisinga užtikrinti žmogaus teises kitų sąskaita ar neteisinga. Taip kuriamas dirbtinis konfliktas. Žurnalistus taip pat reikia šviesti“, – neabejoja LŽC vadovė.

Rezultatas šokiravo

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) ekspertas Donatas Paulauskas primena lyčių lygybės problematiką Lietuvoje. Pasak jo, lyčių lygybės indeksas rodo, kad mes vis dar trypčiojame vietoje, o naujausi duomenys kelia nerimą. „Paskutinių metų indeksas parodė, kad mes dabar esame vienintelė ES šalis, kuri smunka žemyn, tai gi, vienintelė šalis, kuri nepadarė jokio progreso. Tokį rezultatą pamatyti buvo šokas“, – konstatuoja D. Paulauskas.

Pašnekovo teigimu, dauguma žmonių lyčių lygybės nesupranta ir galvoja, kad šioje srityje mūsų šalyje yra viskas gerai. „Mes daug apie tai kalbame viešojoje erdvėje, diskutuojame, matome, kad ir politinėse viršūnėlėse atsiranda keletas moterų, juolab, kad ir prezidentę moterį turėjom, tačiau indeksas matuoja struktūrines problemas – kiek yra struktūrinių problemų, kurios trukdo moterims ir vyrams turėti lygias galimybes“, – teigia lyčių lygybės ekspertas.

Pasak jo, sunkiausiai tame indekse mums sekasi būtent su struktūrinėmis problemomis ekonomikos srityje. „Čia aš kalbu apie moteris aukščiausiuose postuose, tokiuose kaip centrinio banko ar biržinės įmonės pozicijos“, – sako D. Paulauskas.

Pašnekovas taip pat akcentuoja, kad Lietuva atsilieka nuo kitų ES šalių, kuomet yra kalbama apie atlyginimų atotrūkį ir atotrūkį, vedantį skurdo link. „Taip pat ir atlyginimų bei pensijų atotrūkis, moterų skurdas – tai vienos ryškiausių problemų šioje srityje“, – konstatuoja LGKT ekspertas.

Pokyčių laukia šeimos ir LGBT bendruomenė

Lygių galimybių specialistas neabejoja, kad efektyviai spręsti lyčių lygybės problemas galima tik valstybės vadovams, atsakingiems už šias problemas, susėdus prie bendro stalo. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už lyčių lygybės politiką Lietuvoje. Labai svarbu, kad už tai atsakingi asmenys susėstų už vieno stalo, sukurtų viziją ir politinę kryptį, kur link mes norime judėti, nes mes nejudam dėl to, kad mes net neįsivaizduojame apie ką ta lyčių lygybė yra. Kokią visuomenę mes norime matyti šiuo atžvilgiu?, – retoriškai klausia D. Paulauskas. – Tai (vizijos ir sprendimų turėjimas – LRT.lt) būtų stimulas, kuris mums galiausiai padėtų išsikrapštyti iš susidariusios situacijos“.

J. Juškaitė antrina lygių galimybių ekspertui ir sako, kad prioritetų, ką reiktų nuveikti žmogaus teisių srityje, yra labai daug. Žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė išskyrė LGBT bendruomenei svarbų klausimą. „Aš kaip LGBT žmogus, labai laukiu, kada Lietuvoje galėsiu susitvarkyti savo santykius, kada galėsiu juos įteisinti, kada nebebūsiu diskriminuojama praktiškai visose savo gyvenimo srityse. Viso šito aš labai laukiu“, – viltingai kalba Žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė.

Kitose srityse, pasak jos, taip pat reikia daug pokyčių. „Kad ir lygių galimybių įstatymas. Jame yra toks svarbus aspektas – šeiminės padėties įtraukimas kaip ne diskriminacijos pagrindas. Pavyzdžiui, atsiverti skelbimą ir matai, kad parašyta, jog buto nenuomosiu šeimai su 5 vaikais ar apskritai su vaikais. Tai būtų tokios diskriminacijos uždraudimas“, – viliasi J. Juškaitė.

Išsamiau – laidos „Ryto allegro“ įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius