Lietuvoje

2019.10.25 15:43

Labiausiai nukentėjęs Miklusėnų kaimas rūpesčio nesulaukė: graužė akis, skaudėjo galvą, o langus kamšė skudurais

Rūta Kupetytė, Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.25 15:43

Žmonėmis turėjo būti labiau pasirūpinta: reikėjo atvažiuoti anksčiau, perspėti gyventojus ir iškart matuoti oro taršą, LRT RADIJUI sako Alytaus rajono, Miklusėnų kaimo gyventoja. Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento, Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo, per ekstremalius įvykius daugiau dėmesio skiriama biurokratizmui nei operatyviam veikimui.

Alytaus gaisras supriešino centrinę valdžią ir Alytaus miestą. Kol džiaugiamasi Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio drąsa ir komunikacija, kritikos strėlės dėl pavėluotos reakcijos į šią nelaimę tenka centrinei valdžiai.

V. Mitrofanovas sako, kad priemonių tokiam įvykiui suvaldyti yra daug, tačiau dažniausia nėra apsisprendžiama, kieno tai atsakomybė.

„Prisiminkime įvykius Kėdainiuose dėl vaiko teisių, kai buvo stumdomasi ir ieškoma kaltų tarp ministerijos ir savivaldybės. [...] Mano manymu, mes jau turėjome ekstremalių situacijų, tokių kaip Neringos gaisrai, degančios padangos Akmenėje, smilkstantys durpynai, tačiau vis tiek nebuvome labai pasimokę“, – sako V. Mitrofanovas.

Pašnekovas pabrėžia, kad gaisras tėra pasekmė. Svarbiausia išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis kilo. Blogai ir tai, kad dalis rizikos židinių, galinčių virsti į tragediją, net nėra apskaitomi.

„Kur šiandien yra Aplinkos ministerija, kai tvarkant atliekas matoma visiška betvarkė. Klausimas, kiek Lietuvoje dar yra tokių židinių, galinčių užsidegti. Vėlgi, vieša paslaptis, kad pusė į Lietuvą atvežtų padangų yra neapskaitomos. Galų gale ne vien padangos gali degti – kiek dar įvairių plastikų ir kitų dalykų. Jų kiekiai yra milžiniški. Priešgaisrine prasme matoma visiška netvarka, kurios neturi būti“, – akcentuoja V. Mitrofanovas.

Mykolo Romerio universiteto lektorės Renatos Baniulienės aiškinimu, nors avarija Alytuje iš dalies yra savivaldybės atsakomybė, turėjo įsitraukti ir valstybė. Anot jos, centrinė valdžia privalėjo pasirūpinti koordinavimu ir technika, kurios neturėjo savivaldybės.

„Savivaldybei pavesta organizuoti civilinę saugą, tačiau pagrindinis darbas – apsaugoti gyventojus. Alytaus miesto savivaldybė padarė beveik viską, ką galėjo: ir informavo žmones, ir evakavo, ir pagalvojo apie galimą geriamojo vandens stygių. [...]

Nors pirmą dieną buvo sutelktos pajėgos iš daugelio savivaldybių, daugiau nieko nebuvo imtasi. Vėliau išgirdome, kad telkiama tarptautinė pagalba, bet valstybiniu lygiu jokio ryškesnio koordinavimo nesimatė“, – komentuoja ji.

Ekstremaliais atvejais, kuomet rizikuojama gyventojų sveikata, anot V. Mitrofanovo, turi būti operatyviai reaguojama, o ne susitelkiama į biurokratizmą.

„Turi būti greiti veiksmai, o ne prašoma raštų. Mes tapome biurokratais, kurie patikrins, ar tikrai buvo pateikti visi dokumentai. Tokiose situacijose mes negalime tapti biurokratais. Alytaus savivaldybė veikė, o ne stebėjo, kas kokius teisės aktus turi parašyti“, – pabrėžia V. Mitrofanovas.

Išvyko iš namų

LRT RADIJO kalbintų Miklusėnų kaimo gyventojų teigimu, užsiliepsnojus padangoms dangų nuklojo didelis dūmų debesis ir buvo jaučiamas stiprus kvapas.

„Viskas atrodė labai baisiai. Dūmai ėjo link čia. Pirma diena buvo baisiausia, paskui dūmų debesys šiek tiek apmažėjo. Šeštadienį ir sekmadienį nenakvojome namuose, buvome išvykę, o pirmadienį turėjome grįžti. Viskas skverbėsi net per langus ir duris. Kamšėmės šlapiais skudurais, bandėme kaip nors apsisaugoti. Galvą skauda kiekvieną dieną, o nuo ko – pasakyti negaliu, nes jokių tyrimų nesidarėme“, – sako Miklusėnų kaimo gyventoja.

Moters teigimu, iš pradžių žmonės apie įvykį nebuvo tinkamai informuojami.

„Iš pradžių informacijos tikrai neužteko. Tris ar keturias dienas niekas nieko normaliai nepasakė. [...] Vietinė valdžia – taip, o Vilniaus valdžia tikrai jokio rūpesčio nerodė. Žmonėmis turėjo būti labiau pasirūpinta: reikėjo atvažiuoti anksčiau, perspėti gyventojus ir iškart matuoti oro taršą“, – sako miklusėniškė.

Kitas Mikusėnų kaimo gyventojas teigia namie beveik nebuvęs, nes išeiti laukan buvo neįmanoma.

„Išvažiuodavome rytais iš namų pas pažįstamus ar grybauti, o vakare grįždavome pernakvoti. Sunki buvo savaitė. Dūmai graužė akis, skaudėjo galvą“, – sako vyras.

Miklusėnų kaimo gyventojas pritaria, kad trūko informacijos apie viršytas oro taršos normas: „Labai jautėsi, graužė akis ir gerklę. Nelabai tos normos ir žiūrėti reikėjo, nes pats negalėdavai iškęsti.“

Anot pašnekovo, dabar kaimas bando sugrįžti į įprastą ritmą – žmonės grėbia lapus ir plauna gatves.

„Jau dvi dienos, kaip esu namuose. Grėbiame lapus, gatves plovėme. Turbūt reikės dar paplauti, nes dar šiek tiek viskas jaučiasi“, – teigia vyras.

Dar viena LRT RADIJO kalbinta miklusėniškė ragina atkreipti dėmesį ir į kitų įmonių keliamą taršą.

„Tegul būna pamoka visiems, tegul pažiūri į kitas įmones, pavyzdžiui, „Traidenį“. Nuvažiuokite prie „Traidenio“ ir pakvėpuokite – grynas acetonas. Manot, kad nenuodija žmonių? Tegul visi pasimoko iš klaidų ir daro išvadas“, – atkreipia dėmesį moteris.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.