Lietuvoje

2019.10.25 12:03

Jastramskis: žiniasklaidos politika Lietuvoje chaotiška ir nesistemiška, bandoma spausti LRT

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.10.25 12:03

Ketvirtadienį buvo pristatyta nauja Deimanto Jastramskio monografija „Žiniasklaidos politika Lietuvoje“. Diskusijos metu buvo kalbėta ir apie LRT finansavimą, bandymus kištis į visuomeninio transliuotojo veiklą, kai spaudžiamas ne tik LRT, bet ir tie, kurie apie visuomeninį transliuotoją pasisako teigiamai.

Doc. dr. D. Jastramskis – buvęs Lietuvos žurnalistikos centro vadovas, šiuo metu Vilniaus universiteto dėstytojas, monografijos autorius.

Monografijoje nagrinėjama, kaip žiniasklaidos politikos buvo formuojamos 1990–2016 m. Lietuvoje ir kokie svarbiausi veikėjai (politikos verslininkai) tam turėjo įtakos. Autorius išnarplioja komplikuotus žiniasklaidos privatizavimo procesus, kaip sovietinės cenzūros įstaiga Glavlitas buvo transformuota į Spaudos kontrolės valdybą, kurią įsteigė paskutines dienas prieš Nepriklausomybės paskelbimą gyvavusi LTSR Ministrų taryba. Knygoje taip pat pristatoma ir viena populiariausių žiniasklaidos politikos temų – LRT reguliavimas.

Žiniasklaidos politika chaotiška, nenuosekli

D. Jastramskis pasakoja, kad žiniasklaidos politikos dalis yra be jokių vertybių – ji chaotiška, nenuosekli, o žiniasklaidos atstovai į ją įtraukiami visai ne savo noru. Anot monografijos autoriaus, dabar situacija atrodo taip, tarsi „kažkas pasakė, kad galima pareguliuoti LRT, ir vis tuo užsiimame“.

„Ar jūs neturit, ką veikti, kad eitumėte į institucijas, rinktumėte parašus, aiškintumėtės? Žinoma, kad turite. Tą dabar turi daryti ir LRT“, – apgailestauja D. Jastramskis.

Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas teigia, kad monografijoje išsakoma kritika yra pamatuota ir profesionali. Jis išskiria, kad monografijoje ypač pabrėžiama žiniasklaidos politikos fragmentacija ir nenuoseklumas.

„Tai parodo, kad žiniasklaidos politika yra chaotiška, nesistemiška, nepakankamai vieša. O tai yra pirmoji klaida, bandant šią sritį suvokti kaip politiką. Jeigu į tai atsižvelgtume, daugelį dalykų būtų galima pataisyti“, – sako D. Velkas.

Pasak Kultūros ministerijos atstovo, šiuo metu ministerijos rolė žiniasklaidos politikoje nėra visiškai teisinga, todėl yra svarstymų šią rolę įtvirtinti įstatymiškai, kad šis procesas būtų labiau viešas.

Kaip sako D. Jastramskis, Lietuvos žiniasklaidos politikoje dar reikėtų iškristalizuoti, kas ką daro, nes dabar dar nevyksta sklandus procesas. Jis svarsto, kad dabar Kultūros ministerija yra atsakinga už tai, kas ne visada dera su jos vaidmeniu.

Neturime žiniasklaidos teisės strategijos

Knygos recenzentas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas ironizuoja, kad žiniasklaidos teisė visgi turi ideologiją, tačiau ji turėtų būti vadinama taktine politika.

„Nėra strategijos, yra tik trumpalaikė taktika. Tai matau ir švietimo politikoje, ir žiniasklaidos politikoje“, – sako A. Lašas.

Knygos recenzentas pabrėžia, kad šiuo metu egzistuoja „beribė masė taktikų“, situacinių žaidimų, kurie naudojami savų interesų prastūmimui. Kai matai viziją, nėra didesnio plano, tikina jis. Pasak A. Lašo, būtų įdomu paklausti Kultūros komiteto pirmininko (Ramūno Karbauskio – LRT.lt), kaip jis įsivaizduoja, kur link judame ir kaip ši politika turėtų atrodyti po penkerių metų.

„Tai – viena mūsų politikos rykščių“, – tvirtina A. Lašas.

Kalbėdamas D. Jastramskis mini ir visuomeninio transliuotojo finansavimą. Anot jo, dabar LRT finansuojama pagal pažangų modelį, kadangi turi nepriklausomą finansavimą. D. Jastramskis primena, kad nors Konstitucinis Teismas išaiškino, kad LRT gali dalyvauti reklamos rinkoje, komercinės žiniasklaidos priemonės visuomeninį transliuotoją iš reklamos rinkos stengėsi eliminuoti.

„Paprastas žiūrovas, kuris mato rezultatą, nemato proceso. O tai susiję“, – akcentuoja D. Jastramskis.

Valdantieji spaudžia ir tuos, kurie palaiko LRT

Knygos autorius teigia, kad visuomeninio transliuotojo finansavimo esmė – nepriklausomumas. O ar toks finansavimas užtikrinamas remiantis mokesčiais nuo akcizų, ar nuo kažko kito, svarsto jis, nėra taip svarbu. D. Jastramskis taip pat kalba, kad iš politikų visada sulauksime finansavimo kvestionavimo ir siekių jį pakeisti, tačiau, pabrėžia jis, pakeitus finansavimą galima prieiti iki to, kad įstaigos vadovas kiekvienais metais turėtų eiti pas finansų ministrą, derėtis ir rodyti palankumą, kad gautų tinkamą finansavimą.

„Kas nori dabar kvestionuoti LRT finansavimo modelį, tas nori išmušti tą nepriklausomumo aspektą iš pagrindų“, – sako D. Jastramskis.

A. Lašas priduria, kad, pakeitus finansavimą, Seimo nariai galėtų skambinti LRT vadovams ir aiškinti, ką žiniasklaidos priemonė darė blogai, kodėl nereklamavo kurios nors partijos ar prieš ją pasisakė, ir dėl to neskirti finansavimo.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad šiuo metu Seimo valdantieji spaudžia ne tik LRT, bet ir tuos, kurie apie visuomeninį transliuotoją pasisako teigiamai, palaiko.

„Mūsų finansavimo modelis yra puikus, jo mums pavydi ne tik kaimyninės valstybės, bet ir kitos Europos šalys. Jūs tikriausiai įsivaizduojate, kaip atrodytų mūsų biudžetas, jei eičiau pas Karbauskį ir prašyčiau finansavimo su visu mūsų tyrimų skyriumi ir naujienų tarnyba“, – svarsto M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT generalinė direktorė taip pat neigia mitus, kad LRT skiriamas „milžiniškas biudžetas“. Jos teigimu, šį mitą ypač skatina komercinės žiniasklaidos priemonės bei kai kurie Seimo nariai.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad vykdome misiją, o ji ganėtinai plati, turime daug įsipareigojimų tiek tautinėms mažumoms, tiek pasaulio lietuviams... O apie 7 mln. eurų nuo mūsų grįžta atgal į biudžetą kartu su mokesčiais. Trumpai tariant, ne toks ir milžiniškas biudžetas“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Draudimų – daugiau nei reikia

Anot D. Jastramskio, žiniasklaidos priežiūra yra labai biurokratizuota: „Kai buvo priimtas visuomenės informavimo įstatymas, buvo daug džiugesio, kad jis bus labai demokratiškas, bet gavome Seimo paskirtą žiniasklaidos etikos inspektorių. <...> Tai panaudojama ne vien atsakingumui, o ir tų žmonių, kurie turi pinigų, išmano teisę, gėriui. Vietoj to, kad dirbtų savo darbą, žurnalistai turi rašyti įvairius raštus, teisintis“, – piktinasi D. Jastramskis.

Knygos autorius pateikia pavyzdį, kaip LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai dėl vieno tyrimo apie jūrų uosto vadovą gavo virš 20 skundų ir įvairių raštų. Tačiau D. Jastramskis sako kartais iš žiniasklaidos atstovų pasigendantis tvirtumo bei kritiško požiūrio į sistemą.

Su tokiu požiūriu sutinka ir A. Lašas, jis apgailestauja, kad tarp žiniasklaidos atstovų dar yra daug „vergiško nusiteikimo“, kai prisitaikoma prie situacijos.

„Džiaugiuosi, kad Monika (LRT generalinė direktorė – LRT.lt) turi jėgų už save pastovėti ilgiau. Turime išmokti tai padaryti“, – kalba A. Lašas.

D. Velkas sutinka, kad trijų atskirų žiniasklaidos priežiūros institucijų galbūt ir yra per daug, kadangi yra tokių atvejų, kai į šias institucijas kreipiamasi neproporcingai, kai žiniasklaidos priemonė užverčiama skundais. Vis dėlto, svarsto jis, kartais yra ir geroji pusė, kai žiniasklaidos priežiūros institucijų verdiktas būna žiniasklaidos naudai. Anot Kultūros ministerijos atstovo, tai būna gana dažnai, o tokiu būdu galima apginti ir žiniasklaidos interesą.

Diskusijos metu buvo aptartas ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Anot D. Jastramskio, šis įstatymas reikalingas, kadangi jo tikslas – apsaugoti jaunų žmonių teises. Vis dėlto, pripažįsta monografijos autorius, diskusijų dėl šio įstatymo dar reikėtų.

„Draudimų yra daugiau nei reikia, o prižiūrėtojų taip pat yra daugiau nei reikia“, – sako D. Jastramskis.

Populiariausi

Petras Gražulis
5

Lietuvoje

2021.04.12 16:02

Akibrokštas Klaipėdoje: miesto centre – Gražulio šokiai skambant prieš homoseksualius asmenis nukreiptam kūriniui

įvykiu susidomėjo pareigūnai, situaciją žada įvertinti ir Seimo etikos sargai
5
Remigijus Šimašius
9

Lietuvoje

2021.04.12 14:13

Šimašius: Vilniaus klinikinėje ligoninėje liko 8 laisvos koronaviruso pacientams skirtos lovos

penktadienį sostinėje bus pradėti skiepyti vyresni negu 55 metų asmenys; atnaujinta 15.12
9
Gaisras Vilniuje
41

Lietuvoje

2021.04.12 14:59

Po kilusio gaisro transformatorinėje lankytojams atvertas sostinės prekybos centras „Europa“

laikinai buvo užtvertos dvi gatvės; atnaujinta 18.35
41