Archeologai, tiriantys Našlaičių kapines, galimai aptiko dar poros partizanų palaikus. Tačiau ar tai iš tikrųjų partizanai, atskleis genetiniai tyrimai. Ekspertai laboratorijose šiuo metu dirba ir sako, kad atsakymai gali paaiškėti netrukus. Archeologas Gintautas Vėlius pabrėžia, kad atradus Adolfo Ramanausko–Vanago ir Antano Kraujelio–Siaubūno palaikus, Našlaičių kapinėse dar yra neįmintų mįslių, todėl tyrimai – tikrai nebaigti.
Archeologas G. Vėlius su komanda šį rudenį nemažai laiko praleido Našlaičių kapinėse. Neatmeta, kad tęsti tyrimus gali tekti dar šįmet. Ypač jeigu pasitvirtintų nauji faktai. Praėjusią savaitę pagal tam tikrą surinktą informaciją archeologai Našlaičių kapinėse ieškojo palaikų. Kol kas nesiryžta spėti, kas buvo užkasti, bet užsimena – galimai partizanai.
„Įtariame, kad aptikome dar poros partizanų palaikus, bet kol neatliktas tyrimas, aš negaliu atskleisti nei vardų, nei pavardžių. Tiesiog reikia luktelėti porą dienų. O asmenybių palaikų, kurias tikrai reikia aptikti kapinėse, tikrai dar yra“, – teigia G. Vėlius.
Archeologai po labai ilgų tyrimų pirmiausiai Našlaičių kapinėse pernai aptiko A. Ramanausko–Vanago palaikus. Tai buvo proveržis. Politinių kalinių kūnai buvo slepiami juos įterpiant tarp kitų kapų. Maždaug už 38 metrų nuo tos vietos, kur buvo surasti A. Ramanausko–Vanago palaikai, šių metų birželį aptikti ir dar vieno partizano – A. Kraujelio–Siaubūno palaikai. Archeologai ne sykį pabrėžė – Našlaičių kapinėse gali būti palaidota ir daugiau partizanų.
Ekspertai bando nustatyti tapatybes
Versiją, ką pavyko surasti Našlaičių kapinėse praėjusią savaitę, archeologas G. Vėlius turi. Tačiau pirmiausia reikia įrodymų. Palaikus šiuo metu tiria Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai ir Vilniaus Universiteto antropologai. Imtasi genetinių tyrimų, kurie tiksliai padeda nustatyti kam iš tikrųjų priklauso palaikai. Šis metodas padėjo atskleisti ne tik A. Ramanausko–Vanago ir A. Kraujelio–Siaubūno, bet ir Gedimo kalne rastų 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių tapatybes.
„Gedimino kalno palaikų identifikavimas tuo yra sudėtingesnis, kad nėra jau gyvų giminaičių, su kuo galima būtų lyginti. Jeigu žiūrint, sakysim, šitų partizanų atvejį, tai yra dar vis vien likę giminaičių, yra paimamos lyginamųjų seilių pavyzdžiai ir mes tada galim identifikuoti“, – pasakoja teismo medicinos ekspertė Jūratė Jankauskienė.
Ilgai ieškoti partizanai?
Vilniaus Universitete atliekama antropologinė analizė. Mokslininkė Justina Kozakaitė atskleidė, kad atvežti palaikai buvo itin drėgni, todėl juos teko iki šios savaitės pradžios džiovinti. Kaulai galiausiai buvo nuvalyti ir pradėtas tyrimas. Antropologai nustato ne tik asmenų ūgį, lytį, bet ir sužalojimus bei ligas, kuriomis galėjo sirgti asmuo. Antropologė J. Kozakaitė sako, kad galutinį tašką turi padėti tyrimai. Tądien, kai buvo rasti palaikai, susidarė įspūdis, kad tai buvo užkasti partizanai.
„Buvo atidengta viena kapo duobė ir ten buvo du vyrai, vidutinio amžiaus. Buvo kilusi tokia mintis, ir pagal paskaičiavimus G. Vėliaus, kad galėtų palaikai priklausyti partizanams. Atitiko ir pagal jo paskaičiavimus ta vieta, kur jie buvo rasti. Svarbiausia – kai įvykio vietoje pasakėme lytį, amžių, visi tie pliusiukai gražiai į tas grafas susidėliojo“, – sako antropologė J. Kozakaitė.
Archeologas G. Vėlius užsimena, kad Našlaičių kapinėse ieškoma partizano Pranciškaus Prūsaičio–Lapės – paskutiniojo partizano sušaudyto KGB rūmų rūsiuose. Taip pat – Juozapo Streikaus–Stumbro daugiausiai žinomo dėl patriotinės kalbos išgirdus mirties nuosprendį. Ar rasti palaikai išties priklauso šiems partizanams, tyrėjai žada atsakyti netrukus.
