Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo tada, kai Alytaus įmonėje „Ekologistika“ įsiplieskė gaisras, dėl sveikatos sutrikimų į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kreipėsi 8 žmonės, 3-jų iš jų sveikata galimai pablogėjo dėl gaisro pasekmių. Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kanapicko, 4 ugniagesiai kreipėsi į medikus dėl sveikatos sutrikimų, 3 iš jų nustatytas pervargimas.
Ketvirtadienį Seime surengtas neeilinis Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdis, į kurį buvo sukviesti ministerijų, kitų institucijų atstovai. Komiteto posėdyje pateikta naujausia informacija apie gaisrą Alytuje ir jo padarinius.
Sveikatos reikalų viceministras Algirdas Šešelgis parlamentarus informavo gavęs duomenų iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės.
„Per gaisro laikotarpį į įstaigą dėl galimo poveikio dėl gaisro kreipėsi 8 žmonės, iš kurių 3 galimai galėtų būti susiję su oro tarša. Bet galutinio patvirtinimo nėra, užtikrinto konstatavimo, kad tai yra dėl gaisro padarinių, nėra“, – komentavo viceministras.
„Darytina išvada, kad žmonės laiku sureagavo“, – patikino A. Šešelgis.
Vis dėlto, anot A. Šešelgio, Sveikatos reikalų ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ir toliau stebi situaciją Alytuje, Alytaus rajone. Pasak sveikatos apsaugos viceministro, daugiausiai dūmų teko Alytaus rajono Miklusėnų gyvenvietei. Dalis Miklusėnų gyventojų, pasak A. Šešelgio, persikėlė laikinai gyventi į Druskininkų savivaldybę.
Ugniagesiai pervargę
SRK posėdyje dalyvavęs PAGD direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas tvirtino, kad, naujausiais duomenimis, atviras padangų degimas Alytuje sustabdytas.
„Atviro degimo tikrai nėra. Po truputį mes mažiname savo pajėgas įvykio vietoje“, – tvirtino PAGD atstovas.
Anot jo, per visą gaisro gesinimo laikotarpį į medikus kreipėsi 4 ugniagesiai gelbėtojai.
„Bendrai per visą šio įvykio likvidavimo laikotarpį, nuo spalio 16 dienos, kreipėsi 4 ugniagesiai gelbėtojai dėl sveikatos sutrikimų. Pirmasis kreipėsi spalio 19 dieną, jam buvo diagnozuotas pervargimas. Spalio 23 dieną du ugniagesiai kreipėsi dėl pervargimo, jiems išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki pirmadienio. Taip pat spalio 23 dieną vienas žmogus kreipėsi į gydymo įstaigą, nes gaisravietėje įsidrėskė koją. Jis buvo paskiepytas nuo stabligės ir grįžo į tarnybą“, – pasakojo M. Kanapickas.
Alytaus miesto mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė tvirtino, kad nors į Alytaus ligoninę kreipėsi 8 žmonės, tikėtina, kad gaisro pasekmes pajus gerokai daugiau žmonių.
„Padariniai sveikatai ir liekamieji reiškiniai, ko gero, tikrai mums pasireikš vėliau. Vienaip ar kitaip, kadangi buvo paliesta didelė teritorija, tai jei imtume miestą, tai kalbame apie 50 tūkstančių gyventojų, o jeigu imtume Alytaus rajoną, aplinkines teritorijas, [...] tai kalbame apie dar apie 50 tūkstančių žmonių. Tai yra virš 100 tūkstančių žmonių“, – dėstė J. Šukevičienė.
Ji teigė, kad žmonių sveikatos apsauga buvo pasirūpinta, tačiau nėra aišku, kaip bus tvarkomasi su gaisro padariniais.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė teigė, kad praėjusios paros taršos matavimai rodo, kad Alytuje oro taršos rodikliai neviršija normų.
Sveikatos centro atstovas neslėpė nuostabos
Komiteto posėdyje dalyvavęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorius Robertas Petraitis tvirtino, kad ekstremalių situacijų valdymas pratybose atrodo tinkamas, institucijos atlieka savo funkcijas nepriekaištingai, tačiau realiame gyvenime viskas vyksta kitaip. Tai, pasak R. Petraičio, įrodė ir gaisro Alytuje atvejis.
„Nors Civilinės saugos įstatymas labai aiškiai apibrėžia visų institucijų vaidmenį ekstremalių situacijų valdyme, taip pat įvairių pratybų metu, kai iš anksto žinomas scenarijus, kai žinomi institucijų veiksmai, tada tas ekstremalių situacijų valdymas atrodo labai gražiai, bet, deja, reali situacija parodė, kad gyvenime viskas vyksta kitaip“, – pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorius.
Jis teigė, kad komunikacija su Alytumi vyko nuo pat pirmųjų gaisro minučių, tačiau pripažino, jog ne viskas klojosi sklandžiai.
„Pati pirma diena, trečiadienis. 8 valandą ryto mes gavome žinutę iš Alytaus, kad dega padangos. Tai yra labai netipinė situacija. Niekas su tuo nesusidūrė, išskyrus vieną nedidelį gaisrą Trakų rajone anksčiau. Ieškojome pasaulinės, europinės, amerikiečių literatūros, kas vyksta, kai dega padangos, ką reikia daryti. Turėjome informaciją iš regiono, Vilniuje dirbome su užsienio literatūra, kalbą redagavome Panevėžyje ir apie 11 valandą pateikėme savivaldybėje rekomendacijas“, – pasakojo R. Petraitis.
