Lietuvoje

2019.10.23 15:46

Skvernelis apie valdančiųjų fiasko dėl Pranckiečio: to reikėjo tikėtis

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.10.23 15:46

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad buvo galima iš anksto numatyti, jog antradienio balsavimas dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu pasibaigs valdančiųjų fiasko. Visgi premjeras tikisi, kad Vyriausybei pavyks sutelkti ne tik valdančiuosius, bet ir opozicijos narius ateinančių metų biudžetui patvirtinti.

Antradienį vykusiame balsavime dėl pasitikėjimo V. Pranckiečiu S. Skvernelis dėl ligos dalyvauti negalėjo – pastaruoju metu dėl galimo neigiamo poveikio imuninei sistemai premjeras Seime nesilanko.

Visgi nesugebėjus valdantiesiems išversti Seimo pirmininko iš posto S. Skvernelis siūlo per likusius metus prie to nebegrįžti ir nebediskredituoti Seimo.

„Jeigu norime bent kažkiek sugebėti per paskutinius metus nebežlugdyti Seimo institucijos autoriteto, galbūt užtenka kaltų ieškoti. Situacija buvo prognozuotina, kad gali taip baigtis. Reikia dabar susikoncentruoti į priekį, į darbus reikalingus ir aš tą siūlau daryti. Seimo pirmininko pozicija yra tokia, kokia yra. Irgi faktas, kad jeigu yra valdančioji dauguma, tai Seimo pirmininkas jai neatstovauja, opozicijai irgi sako, kad neatstovauja, tai aš tikrai džiaugiuosi, kad Seimo pirmininkas bent jau remia Vyriausybę, jos programą ir tai yra dar vienas balsas balsuojant svarbiausiais valstybės klausimais“, – sakė S. Skvernelis.

Laukia opozicijos alternatyvaus biudžeto projekto

Beje, pastarasis balsavimas atskleidė, kad „valstiečiai“ Seime stiprios daugumos neturi. Nerimą kelia ir tai, kad trečiadienį Seimo valdantieji nutarė nutraukti koalicinę sutartį su partija „Tvarka ir teisingumas“. Nelikus valdančiosios daugumos gali ore pakibti ir visi su kitų metų biudžetu susiję įstatymų projektai. S. Skvernelis patikino, kad tvirtinant biudžetą sieks visų frakcijų, tarp jų ir opozicinių, paramos.

Nemažai vilčių premjeras deda į Seimo Mišrią frakciją, kuri, anot jo žodžių, tampa viena iš didžiausių parlamente. Taip pat jis žada ieškoti paramos ir tarpe tų Seimo narių, kurie kažkada buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos frakcijos nariais.

Antradienį biudžeto svarstymas neapsiėjo be nesklandumų. Nekilnojamojo turto mokestis jau buvo grąžintas tobulinti, taip pat nesutariama dėl taršos mokesčio, o Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas apskritai išbrauktas kaip prieštaraujantis Konstitucijai.

„Ta emocija, kuri pastaruosius mėnesius vyrauja Seime, ir tas emocijos pakilimas, kuris vyravo balsuojant dėl Seimo pirmininko, natūraliai persidavė ir į konstruktyvų darbą arba nedarbą. Vyriausybė vertina konstruktyviai. Pateikti biudžeto projektai subalansuoti, laikantis fiskalinės drausmės įstatymo, teik ir laikantis pagrindinių principų, kad visuomenės grupių pajamos turi augti kuo daugiau, o išlaidos turi būti pagrįstos pajamomis. Vakar Seimas tiesiog sumažino valstybės biudžeto ar biudžetų pajamų dalį, dabar reikės sumažinti išlaidų dalį“, – sakė S. Skvernelis.

Kokias išlaidas mažins – premjeras kol kas atsakyti negalėjo. Mat artimiausias dvi savaites biudžeto įstatymų projektai bus svarstomi Seimo komitetuose. Po šių svarstymų projektai grįš tolesniam svarstymui į Vyriausybę. Pagal tai, kokie bus Seimo pasiūlymai – bus koreguojami įstatymų projektai. Premjeras tikisi, kad grąžinę koreguoti įstatymo projektus Seimo nariai turi pasiūlymų, kaip būtų galima tinkamai subalansuoti biudžetą. Taip pat premjeras laukia ir opozicijos alternatyvaus biudžeto projekto, ne vien kritikos.

„Tikrai šita vyriausybė nedarys to, ką padarė Gedimino Kirkilo vyriausybė ir nepaliks valstybės finansinėje katastrofoje, kaip buvo padaryta 1998 m.“, – sakė premjeras.

Jis taip pat priminė, kad tokie mokesčiai, susiję su aplinkos tarša yra neišvengiami. Jeigu taršos mokesčio nepatvirtins Seimas dabar, kita vyriausybės turės galvoti, kaip išvengti didžiulių finansinių sankcijų, jeigu Lietuvai nepavyks įgyvendinti savo įsipareigojimų – sumažinti bet 9 proc. CO2 emisijos.

LRT.lt primena, kad Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė 2020 metų biudžeto projektui.

Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc. iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc. iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc. iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc. iki 339 mln. eurų.