Lietuvoje

2019.10.23 08:53

PAGD atstovas: gaisro Alytuje gesinimo procesas negalėjo būti greitesnis

viceministrė: taršos normos šįryt neviršytos; atnaujinta 10.46
Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.10.23 08:53

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) trečiadienį aiškinosi padangų gaisro Alytuje gesinimo aplinkybes. Komiteto posėdyje dalyvavusi aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė teigė, kad, trečiadienio ryto duomenimis, Alytuje taršos rodikliai nebuvo viršijami. Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas pabrėžė, kad gaisrui gesinti pajėgų buvo nusiųsta pakankamai.

Į Seimo AAK posėdį buvo kviečiama ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Nors dar išvakarėse ir šį rytą jos darbotvarkėje buvo nurodyta, kad ministrė Alytaus gaisro aptarime AAK dalyvaus, komiteto posėdyje ji nepasirodė.

LRT.lt susisiekus su VRM atstove viešiesiems ryšiams Božena Zaborovska-Zdanovič, ši teigė, kad pasikeitė ministrės planai, todėl į posėdį neatvyko. Tiesa, VRM atstovės teigimu, ją posėdyje tinkamai ir kompetentingai pakeis viceministrė ir PAGD atstovas, kurie taip pat susipažinę su visa aktualia informacija.

Pastaruoju metu ministrė sulaukė nemažai kritikos dėl požiūrio į incidentą Alytuje. Miesto vadovas Nerijus Cesiulis kritikavo kai kuriuos ministerijos veiksmus bei pareiškimus viešojoje erdvėje, o internete net pasirodė peticija, raginanti traukti VRM vadovę R. Tamašunienę iš pareigų. Vos per parą tokią peticiją pasirašė daugiau nei 25 tūkst. žmonių.

Taršos normos nėra viršytos

Gaisras padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ Alytuje kilo praėjusio trečiadienio naktį. Penktadienį gaisras lokalizuotas, tačiau ugniagesiai įvykio vietoje dirba ir toliau, nes padangos gaisravietėje dar smilksta. Vėjo nešami teršalų debesys yra pavojingi žmonių sveikatai ir gamtai. Ekstremali situacija paskelbta Alytaus mieste ir Alytaus rajone.

AAK posėdyje dalyvavusi aplinkos viceministrė J. Grigaravičienė parlamentarus informavo, kad trečiadienį ryte Alytuje taršos normos nebuvo viršytos.

„Šio ryto 7 valandos duomenimis, taršos rodikliai neviršija normos“, – tvirtino aplinkos viceministrė.

Į AAK posėdį iškviestas PAGD direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas aiškino, kad sustiprintos ugniagesių pajėgos į Alytų buvo pasiųstos nuo „pirmųjų gaisro minučių“.

„Pasikeitus vėjo krypčiai, taršos rodikliai tai vienoje, tai kitoje teritorijoje buvo padidėję. Bet nėra dabar nėra ekstremalių taršos reiškinių“, – tvirtino ugniagesių atstovas.

M. Kanapickas, komentuodamas gaisro Alytuje gesinimo aplinkybes, tikino, kad gaisro epicentre taip pat darbavosi ir sunkioji technika, tai yra ekskavatorius.

„Gaisro epicentre pilnai, mano duomenimis, technika suvažiavo pirmadienį“, – aiškino PAGD direktoriaus pavaduotojas.

AAK narys, konservatorius Paulius Saudargas klausė, ar gaisras Alytuje galėjo būti užgesintas greičiau, turint omenyje, kad buvo pasitelktos gausios ugniagesių pajėgos.

„Pajėgumų buvo daugiau negu reikia. [...] Pats gesinimo procesas negalėjo būti greitesnis, nepaisant to, kiek yra pajėgų“, – replikavo PAGD atstovas.

Jis aiškino, kad nuo spalio 16 d. dalis pastato, kuriame įsiplieskė gaisras, stogo konstrukcijų sukrito.

„Dėl to sunkioji technika negalėjo pasiekti gaisro epicentro. [...] Kalbant apie gaisro gesinimą iš oro, tai galiu pasakyti, tai yra didžiulė rizika, nes sraigtasparnis gali nepataikyti į epicentrą ir gali būti sugriautos pastato konstrukcijos“, – tvirtino M. Kanapickas.

PAGD atstovas, parlamentarų paklaustas apie ugniagesių aprūpinimą maistu, pažymėjo, kad tuo rūpinosi Alytaus miesto savivaldybė.

„Miesto administracija tą pareigą atliko nuo pat pirmųjų minučių su kaupu“, – tikino M. Kanapickas.

Savivaldybės atstovas: išvežtos medžiagos pradeda rusenti kitoje vietoje

Į AAK posėdį atvykęs Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Alytaus ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Rolandas Juonys tikino, kad sunkioji technika prie gaisro epicentro privažiavo tada, kada tai buvo įmanoma padaryti.

„Techniką vairuoja ne statutiniai pareigūnai, o įmonės darbuotojai, kurie nėra apmokyti dirbti tokiomis sąlygomis“, – atkreipė dėmesį R. Juonys.

Jis dėkojo ugniagesiams už darbą gaisravietėje ir teigė neturintis jiems jokių priekaištų.

R. Juonys pasakojo, kad šiuo metu gaisro gesinimo procesas nėra lengvas, mat pastate, kuriame kilęs gaisras, tebėra daug dūmų, ugniagesiai gali dirbti tik šviesiu paros metu, mat tamsiuoju yra labai pavojinga.

„Nuo šeštadienio pradėjome išvežinėti degiąsias medžiagas į kitą vietą. [...] Nuvežame tas medžiagas į kitą vietą, bet jos ten pradeda rusenti, tad ir vėl reikia gesinti“, – pasakojo R. Juonys.

Anot jo, gaisras gesinamas tiek vandeniu, tiek specialiomis putomis. Vis dėlto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pripažino, kad alytiškiai toliau skundžiasi dėl dūmų kvapo mieste.

„Žmonės jaučia dūmų kvapą, diskomfortą“, – tikino R. Juonys.

Jis atkreipė dėmesį, kad vienas iš kranų, kuris buvo pasitelktas gaisro gesinimo darbams, yra tik vienas toks iš dviejų Lietuvoje.

„Visa sunkioji technika buvo privati. Įmonės rizikuoja savo technika, padedami valstybei“, – pažymėjo R. Juonys.

A. Vrubliauskas: reikia specialistų pagalbos

Komiteto posėdyje taip pat dalyvavęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas teigė, kad nuo gaisro kilę dūmai užtvindė kone visą rajoną.

„Gyventojai duso nuo dūmų, o (taršos normų matavimo – LRT.lt) stotelė rodė, kad viskas yra gerai. [...] Speciali informacija, pranešimai gyventojams mus pasiekė labai vėlai“, – tvirtino A. Vrubliauskas.

Meras neslėpė nuostabos, kad įmonėje „Ekologistika“, kurioje kilo gaisras, galėjo vykdyti savo veiklą.

„Man kyla abejonių, kaip tokiose sąlygose galėjo veikti tokia gamykla“, – tvirtino A. Vrubliauskas.

Jis pasakojo, kad šiuo metu rajono savivaldybėje šluojamos ir valomos gatvės specialiomis šluotomis, gatvės taip pat barstomos druskingu mišiniu. Vis dėlto A. Vrubliauskas tikino, kad tam tikra prasme, kovojant su gaisro pasekmėmis, vyks improvizacija.

„Tiesiog improvizuojame. Visokie veikėjai, apologetai komentuoja, deda nuotraukas neaišku, iš kur. [...] Savivaldybė tiria dirvožemį, daržoves, bet reikia specialistų informacijos, specialistų pagalbos“, – aiškino A. Vrubliauskas.

Įmonė neatitiko tam tikrų kriterijų

AAK narys, socdemų frakcijos atstovas Linas Balsys klausė, kokia situacija Lietuvoje susiklostė dėl taršos ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų išdavimo įmonėms.

„Kokios yra reguliavimo spragos – o jų tikrai yra – kurias mes turime skubiau uždangstyti?“, – klausė L. Balsys.

Aplinkos viceministrė J. Grigaravičienė tvirtino įmonė „Ekologistika“, kurioje įsiplieskė gaisras, turi taršos leidimą, bet neturi TIPK leidimo.

„Šiuo atveju įmonė turėjo taršos leidimus, kadangi dėl TIPK leidimų ji neatitiko tam tikrų kriterijų. TIPK leidimus gauna tam tikras sąrašas įmonių ir tai yra reguliuojama Europos Sąjungos direktyva. Įmonė turėjo taršos leidimą, kuriame nurodomas didžiausias saugotinas, laikomas padangų kiekis, kaip jos turi būti perdirbamos“, – dėstė viceminsitrė.

„Įmonė nepateko į tą sąrašą įmonių, kuri turėtų turėti ekstremalių situacijų valdymo planą“, – aiškino J. Grigaravičienė.

Ji pridūrė, kad šiuo klausimu, tai yra dėl įmonių priešgaisrinės apsaugos planų, Lietuvoje kontrolė galėtų būti sustiprinta.

Ragino neužsiimti raganų medžiokle

Viešojoje erdvėje jau pasigirdo raginimų vidaus reikalų ministrei R. Tamašunienei trauktis iš pareigų, prisiimant atsakomybę dėl nesuvaldyto gaisro Alytuje.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius R. Juonys, po AKK posėdžio žurnalistų paklaustas apie tai, ar reikėtų kažkam prisiimti atsakomybę, paragino neužsiimti raganų medžiokle.

„Gal nemedžiokime raganų, o geriau leiskime įstatymus, kurie veiktų efektyviai ir visiems būtų žymiai geriau ir lengviau dirbti ir gyventi“, – tikino R. Juonys.

Jis nesutiko su Alytaus rajono savivaldybės mero A. Vrubliausko pozicija, kad vietiniai gyventojai apie gaisrą ir jo pavojų vietiniai informuoti pavėluotai.

„Savo miesto ir rajono gyventojus mes tikrai nuolatos informuodavome visomis informavimo priemonėmis, kurios veikė toje teritorijoje. Informacijos buvo nuolatos atnaujinama. Tikrai nebuvo jokių nuslėpimų, žmonės žinojo. Mes buvome pasiruošę visiems blogiausiems scenarijams“, – komentavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

R. Juonys tvirtino, kad vietiniai gyventojai buvo nuolat perspėjami dėl dūmų pavojaus. Tiesa, jis pripažino, kad šį pavojų įvertinti yra sunku.

„Jeigu mes užduodame klausimą Nacionalinio sveikatos centro darbuotojams, koks pavojus yra, jeigu būni dūmuose, kiek valandų, minučių dūmuose būtų, tai jie sako: „pasakyti negalime“. Poveikis yra ilgalaikis, reiškia, cheminės medžiagos kaupiasi viduje. Nėra taip, kaip yra su radiacija, kai gavai kažkokią dozę ir viskas. Čia poveikis gali būti ilgalaikis. Žinome tik tai, kad žmonės, kurie turi kvėpavimo takų susirgimus, astmas [...], jie labai jautriai reaguoja į šituos dūmus. Vienas vaikutis kreipėsi į medikus būtent dėl apsinuodijimo šiais dūmais“, – dėstė R. Juonys.