Lietuvoje

2019.10.28 05:30

Andrius Kubilius: intelektas yra apleidęs Lietuvos politiką

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.10.28 05:30

„Priešlaikiniai rinkimai tokioje situacijoje būtų natūrali išeitis“, – sako neseniai į Europos Parlamento nario kėdę sėdęs Andrius Kubilius. Duodamas interviu portalui LRT.lt ilgametis politikas įvertino ne tik tai, kas pastaruoju metu vyksta Seime, bet ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vadovavimą partijai.

– Aistros dėl valdančiųjų nerimsta jau nuo prezidento rinkimų, pradedant grasinimu išeiti iš valdžios, einant link naujos koalicijos ir baigiant bandymais nuversti Viktorą Pranckietį. Kaip jūs matote visą šitą situaciją?

– Pasakysiu paprastai – būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Iš tikro, labiausiai nukenčia Seimas, kaip viena svarbiausių konstitucinių institucijų. Kartais pagalvoju, kad ką tikrai pavyko pasiekti Ramūnui Karbauskiui, tai ketverių metų laikotarpiui sunaikinti valstybinę politiką ir kartu svarbiausią demokratinę instituciją – Seimą – paversti pajuokos objektu.

Paralelės tokios labai jau rūsčios susiklosto galvoje. Jeigu kas bandytų Seimą sunaikinti ginklu, tai visi žinotume, kad tai yra perversmas. Jeigu kas nors bandytų Seimą perimti su dideliais pinigais, nupirkti visą Seimą, tai irgi traktuotume kaip didelį nusikaltimą. Bet kai Seimas, jo prestižas, autoritetas, konstitucinė reikšmė yra naikinami, atrodo, asmeninio keršto motyvais, pradedi galvoti, ar tikrai tai yra tik asmeninis kerštas. Gal čia yra koks nors planas, kurio mes nežinome, kad iš tikrųjų Lietuva būtų silpninama, o Seimas paliktas tuščia vieta.

– Bet opozicija paskutiniu metu iš to tikrai turėjo laimėjimų.

– Tokie tie ir laimėjimai. Jeigu iš tikrųjų valstybėje dėl kažkokių sunkiai suprantamų priežasčių yra naikinama Seimo institucija, tai čia laimėtojų nebėra. Tai, kad mes bandome grąžinti protą arba parodyti, kad tikrai nesitaikstome su tokia savivale Seime, kokią R. Karbauskis nori įgyvendinti su savo tokia ganėtinai akla dauguma, tai nereiškia, kad mes kažką laimime. Mes bandome pristabdyti aklą, įniršusią daugumą, bet tai negelbėja situacijos.

– Nerimstant visoms aistroms dėl V. Pranckiečio, pradėta kalbėti ir apie pirmalaikių rinkimų idėją. Kaip jums atrodo, ar tai įmanoma?

– Priešlaikiniai rinkimai tokioje situacijoje būtų natūrali išeitis, nes matosi, kad valdantieji nebesugeba valdyti. Ir jeigu pasitvirtina tai, kas skelbiama, kad jie turi priekaištų ir premjerui Sauliui Skverneliui, Vyriausybei, tai būtų metai visiško chaoso. Bet Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia nuostata, kad, siekiant neeilinių rinkimų, priešingai nei kai kuriose kitose Europos valstybėse, reikia 3/5 Seimo narių balsų. Natūralu, kad ne visiems norisi tų rinkimų, gali būti, kad net ir „valstiečiai“ nelabai nori tų rinkimų, nes jei jau matosi pabaiga, tai geriau, kad ta pabaiga būtų ne taip greitai.

– O jūsų partija būtų pasiruošusi pirmalaikiams rinkimams?

– Apklausos rodo, kad mes pirmaujame pakankamai solidžiai ir, galų gale, tas chaosas, kokį yra sukėlusi dabartinė valdžia, – būtų keista, jei mes nenorėtume išankstinių rinkimų. Tačiau realybė tokia, kad vien mūsų ar mūsų ir liberalų balsų tiems rinkimams tikrai neužteks.

– Seimas svarsto kitų metų valstybės biudžetą. Savo pasiūlymus teikė ir prezidentas. Ar tokie siūlymai įgyvendinami?

– Visi pasiūlymai yra įgyvendinami, tik klausimas yra, kokia kaina. Pačiame biudžete nieko ypatingo nematau, tik tiek, kad suprantu, jog pati Vyriausybė siūlo mokestinį kadrilį, mokesčių chaosą. Tai tik dar kartą parodo, kad mes praėjusiais metais perspėdami Vyriausybę, premjerą ir finansų ministrą, kad tuo metu jų įgyvendinta mokesčių reforma, kuria jie labai džiaugėsi, „milijardas milijonui“, buvome teisūs. Jau tada sakėme, kad tai turės labai prastas pasekmes, nes valstybės biudžete nebeliks pakankamai pajamų, kad būtų galima išlaikyti ir taip jau skurstantį viešąjį sektorių, o viešasis sektorius juk yra tie, kurie teikia pačias svarbiausias paslaugas, – švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos.

Dabar, svarstydami kitų metų biudžetą, valdantieji pamatė, kad mes buvome teisūs. Jie, aišku, to niekada nepasakys. Be to, artėja rinkimai, norisi kažką pamaloninti, o pinigų nėra, nes pinigus praeitais metais labai stipriai nupjovė. Tai dabar bando vieną ar kitą mokestėlį didinti.

Prezidentas išėjęs su iniciatyva „gerovės valstybė“. Tai gražiai skamba, bet jis taip pat pateikė tik kelis atskirus įstatymus, kelias pataisas. Ko labiausiai pradedu pasigesti, ką ne kartą sakiau, kad nebematau šioje valstybėje jokio strateginio ateities plano. Yra atsitiktinių trupinių, atsitiktinių veiksmų kratinys. Iš to kartais kas nors išeina ir visai neblogai, bet dažniausiai išeina visiškai prastai. Lietuvai jau pats metas dabar pradėti galvoti apie ambicingą strateginį planą ateinančiam dešimtmečiui, kuriame viešųjų finansų sutvarkymas, normalių, didesnių nei dabar, valstybės pajamų surinkimas į biudžetą. Tai būtų vienas iš svarbiausių uždavinių.

– Tai jau trečias „valstiečių“ teikiamas biudžetas, kuris orientuotas į socialinės atskirties mažinimą. Kaip manote – tos priemonės veikia?

– Jeigu pažiūrėsite visus nuo 2012-ųjų priimtus biudžetus, kiek atsimenu, visada buvo skelbiama, kad tai yra socialiai orientuoti biudžetai. Bet kad ir kiek skelbtų, kad tie biudžetai socialiai orientuoti, vėliau paaiškėja, kad atskirtis Lietuvoje tik auga. Tos retorikos esame prisiklausę, o ta retorika nekeičia turinio.

Jeigu nėra sisteminės politikos arba gebėjimai kurti tą sisteminę politiką yra labai smarkiai sumenkę, dėl tokių cirkų, kuriuos matome Seime, negali būti ta valstybės politika kiek nors labiau socialiai orientuota. Atskirų trupinių kratinys gali būti atsitiktinai labiau orientuotas, bet gali būti ir visiškai priešingas. Manau, kad tai, ką darė valdžia praėjusiais metais vykdydama mokesčių reformą, buvo žingsnis, priešingas gerovės valstybės kūrimui ir socialiai orientuotai politikai.

– Jūsų partija dažnai kaltinama linkimu į liberalizmą, konservatoriškų vertybių užmiršimą. Sutinkate su tokia kritika?

– Įveskite „Google“, pavyzdžiui, „A. Kubilius liberalėja“ ir pamatysite krūvą tekstų iš 2008–2012 metų, kad partija liberalėja. Dabar surinkite „G. Landsbergis liberalėja“ ir pamatysite tuos pačius kaltinimus. Neturiu ką daug pridurti. Mes esame stipri centro dešinioji partija, apimanti platų idėjų spektrą. Kalbant apie ekonomiką, esame pakankamai neblogi, sveikai mąstantys liberalai. Vertybėmis esame krikščioniški. Savo vertybėmis esame gilūs. Valstybės požiūriu esame sąjūdininkai, nuo Sąjūdžio laikų – už stiprią valstybę, už jos įsitvirtinimą.

Turiu pasakyti, kad, paėmus platesnį Centrinės Europos regioną, pažiūrėjus, kaip atrodo politiniai spektrai ir kaip atrodo partijos, panašios į mūsų, tai galiu pasakyti, kad mes esame viena iš stipresnių Centrinės Europos centro dešiniųjų partijų, kurios priklauso Europos liaudies partijų grupei. Nematau didelių problemų tokiam statusui išlaikyti.

– Dar po prezidento rinkimų jūsų partijos pirmininkas iškėlė idėją, kad partiją į rinkimus galėtų vesti Ingrida Šimonytė, o pergalės atveju ji galėtų būti ir premjere. Kaip jums tokia idėja?

– Man atrodo, kad tai labai gera idėja. Svarbu, kad pati Ingrida ją priimtų. Matau jos talentą, gebėjimus, labai gerai pasimatė ir prezidento rinkimuose jos gebėjimai formuluoti ilgalaikius matymus, strategijas, matyti žymiai giliau, ne tik paviršiuje esančius buhalterinius ir finansinius dalykus. Lietuvai ji yra didelė vertybė. Jei ji iš tikro imtųsi šios atsakomybės, matyčiau dideles galimybes rinkimuose jai siekti gerų rezultatų ir tokiu atveju būtų renkamasi, kas gali būti geriausiu premjeru. Matau Ingridos galimybes būti geriausia premjere.

– Gal tuomet prašytumėte jos tapti partijos nare?

– Čia yra formalūs dalykai. Būna, kad žmogus, kuris yra išbandytas bendru darbu, kurį tu matei iš arti, Vyriausybės darbe, politinėje veikloje, kiek žmogui teko asmeninės naštos ir t. t. Man ji didžiausia ir stipriausia politinė bendražygė, kad ir be bilieto. Kartais bilietas dar nereiškia, kad yra kažkokia ypatinga kokybė.

– O ar atsirastų jūsų partijos gretose vietos Rokui Masiuliui?

– Mes esame plati partija. R. Masiulį pažįstu seniai, nuo pat suskystintų dujų terminalo statybos, mes jį tuomet pakvietėme į darbus, pasimatė, kad jis tikrai toje srityje labai stiprus. Tikrai neturiu jokių žinių, koks yra jo tolesnis savo veiklos matymas, bet aš tikrai džiaugčiausi, jei jis apsispręstų tęsti darbus valstybės labui. Matau jį kaip stiprų potencialą.

– Kaip vertinate partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio laikyseną? Kur reikėtų pasitempti?

– Manau, kad dėl partijos viskas gerai. Taip pat ir dėl pirmininkavimo. Yra nauja karta, nauji žmonės ateina, yra tam tikri nauji požiūriai. Natūralu, jie turi skirtis ir nuo to, kaip man atrodydavo kai kurie dalykai. Tai manęs nestebina, kai kurie nauji dalykai mane džiugina.

Šitoje R. Karbauskio primestoje politinio chaoso situacijoje lauks labai sunkus uždavinys pabandyti dėti visas pastangas ir grąžinti Lietuvai galimybę turėti rimtą valstybinę politiką – ją svarstyti, analizuoti, patiems teikti siūlymus, sugebėti girdėti kitų siūlymus. Lietuva šitą gebėjimą yra labai stipriai praradusi.

Kai pasižiūriu nuo Sąjūdžio laikų į tai, kaip buvo konstruojama valstybės politika, tai tie gebėjimai visada eina vis žemyn, ypač paskutiniu laikotarpiu. Intelektas yra apleidęs politiką, valstybės gyvenimą, ir tai tampa didžiuliu iššūkiu. Gabrieliaus, o ir visos partijos, laukia nelengvi uždaviniai, bet ta atsakomybė yra suprantama ir tam yra ruošiamasi.

– Anksčiau ar vėliau vėl vyks TS-LKD pirmininko rinkimai. Paskutiniuose jūs jau nedalyvavote. Ar ketintumėte dalyvauti ateityje?

– Ko nebandysiu, tai tikrai nebandysiu (dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose – LRT.lt). Tai aišku. Matysime, tikiuosi partijai sėkmės. Aišku, visko būna. Bet partija yra stipri savo išsiaugintomis demokratinėmis tradicijomis. Tuo mes skiriamės nuo daugelio kitų partijų. Kas bebūtų, visiems pirmininkams ateina laikas keistis, bet partija dėl to neturės gilių krizių. Matau gerą potencialą ir Gabrieliaus, kuris daug dalykų mokėsi, suprato, brendo. Matau didelį potencialą vis daugiau atsakomybės už Lietuvos reikalus prisiimti ant savo pečių.