Lietuvoje

2019.10.22 14:20

Seimo pirmininko postą išsaugojęs Pranckietis parėmė pirmalaikių parlamento rinkimų iniciatyvą

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.10.22 14:20

Antradienį Seime parlamento pirmininko postą išsaugojęs Viktoras Pranckietis teigė savo parašu parėmęs opozicijos iniciatyvą organizuoti pirmalaikius. Jis tvirtino nedžiūgaujantis, kad nebuvo atleistas iš Seimo pirmininko pareigų, tačiau pridūrė manantis, jog Seimas galės dirbti ramiau.

„Turbūt šioje vietoje džiugesio nėra. Mes tiesiog galėsime toliau ramiai dirbti. To norėjau ir anksčiau, bet nebuvo pavykę to padaryti. Dabar jau turbūt, kad pabaiga šiame etape“, – antradienį Seime po slapto balsavimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Slaptame balsavime antradienį parlamentarai nepritarė valdančiųjų iniciatyvai atstatydinti iš pareigų Seimo pirmininką V. Pranckietį.

„Pozityvi dauguma yra, negatyvios daugumos nėra“, – balsavimo rezultatus įvertino V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas nenorėjo spėlioti, kiek parlamentarų slaptame balsavime galėjo jį palaikyti, bet padėkojo jiems už tai, kad jie „nepakluso kažkokiam paliepimui, o balsavo savo galva ir savo jausmais“.

V. Pranckietis teigė parėmęs Seimo opozicijos iniciatyvą rengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

„Pasirašiau ant projekto, kadangi buvo toks reikalavimas kažkada pavasarį, kad, jeigu neatstatydins manęs, tai reikės organizuoti išankstinius rinkimus. Tai manau, kad tas pasiūlymas gali skintis kelią“, – tvirtino Seimo pirmininkas.

V. Pranckietis teigė nepamenantis, kada yra siūloma rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau tvirtino, kad greičiausiai bus siekiama, jog jie įvyktų kitų metų pavasarį.

Jis teigė, kad, kaip ir žadėjo, kreipsis į Konstitucinį Teismą, dėl Seimo procedūrų, keliant klausimą, ar galima pakartoti balsavimą dėl pareigūno atleidimo, ar šis sprendimas neprieštarauja normai, kuria numatyta, kad toje pačioje sesijoje Seimas negali antrąkart inicijuoti to paties pareigūno atleidimo. V. Pranckietis teigė, kad dėl šio kreipimosi tarsis su parlamento frakcijomis.

Dar vieną valdančiųjų išbandymą atlaikęs Pranckietis: nėra jokio džiugesio, tiesiog galėsime ramiai dirbti toliau

„Visos pusės būtų laimėtojos, jei kreiptumėmės į Konstitucinį Teismą. Tam, kad kitą kartą tiesiog nebūtų tokių neįgyvendinamų situacijų“, – tvirtino V. Pranckietis.

Slaptame balsavime dėl V. Pranckiečio atleidimo iš pareigų dalyvavo 79 Seimo nariai. „Už“ V. Pranckiečio atleidimą balsavo 63 Seimo nariai, „prieš“ buvo 5 parlamentarai, 11 biuletenių surasti sugadinti. Tai reiškia, kad valdančioji dauguma balsavo nevieningai, nes kitu atveju balsų jiems būtų užtekę. Tam, kad Seimo pirmininkas netektų posto, reikėjo 71 balso.

V. Pranckietis, paklaustas, kaip vertina balsavimo rezultatą, teigė, kad panašaus rezultato ir tikėjosi. Seimo pirmininkas nenorėjo atskleisti, ar apie iniciatyvą dėl jo atstatydinimo, jis kalbėjosi su atskirais parlamento nariais.

„Gal palikime ramybė tuos klausimus?“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas užsiminė, kad Seime gali formuoti nauja dauguma, tačiau tiksliai neįvardijo, ar pats ryžtųsi ją formuoti.

„Jei R. Karbauskis prisiims atsakomybę, tai manau, kad ta dauguma natūraliai formuosis. O, jeigu ne, reikės ją formuoti“, – svarstė V. Pranckietis.

Anot V. Pranckiečio, balsavimas dėl jo atstatydinimo parodė, kad „valstiečių“ frakcija nėra vieninga.

„Turbūt galėtume sakyti, kad ir dabar buvo parodyta, kad ji nėra vieninga ir kad buvo sutelkta visa vadinamoji dauguma, ir iš jų nebalsavo tiek daug žmonių. Tai rodo, kad frakcija nėra vieninga, o, jei nėra vieninga, reiškia, kad ji yra suskilusi“, – dėstė Seimo pirmininkas.

Jis kartojo, kad ir toliau balsuosiantis kartu su valdančiąja dauguma, remsiantis Vyriausybės programą.

Seimas pakartoti slaptą balsavimą dėl V. Pranckiečio atleidimo nusprendė praėjusią savaitę, kai to paprašė parlamentarė Agnė Širinskienė, „valstiečių“ frakcijos vardu. Šio sprendimo pagrindas – „valstiečių“ iškeltas klausimas dėl nepasitikėjimo balsų skaičiavimo grupe, skaičiavusia praėjusios savaitės antradienį vykusio slapto balsavimo dėl V. Pranckiečio atleidimo rezultatus. Šiame slaptame balsavime V. Pranckietis išsaugojo savo postą, mat jame dalyvavo tik 11 parlamentarų, tačiau „valstiečiai“ pastebėjo, kad balsų skaičiavimo grupės nariai buvo pakeisti kitais Seimo nariais. Seimas, išreiškęs nepasitikėjimą minėta balsų skaičiavimo grupe, praėjusią savaitę nutarė, kad slaptas balsavimas dėl V. Pranckiečio turėtų įvykti dar kartą.

Tą patį ketvirtadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nutarė, kad dėl susiklosčiusios situacijos reikalingas Teisės departamento išaiškinimas.

LRT.lt primena, kad praėjusios savaitės antradienį valdantieji Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai Rimai Baškienei įteikė Seimo nutarimą dėl parlamento vadovo V. Pranckiečio atstatydinimo iš pareigų. Valdantieji planavo dėl V. Pranckiečio atleidimo balsuoti ketvirtadienį, tačiau pats V. Pranckietis Seimo paprašė nedelsti ir dėl jo likimo balsuoti tą pačią dieną, antradienį. Tądien jo iniciatyva buvo surengtas Seimo valdybos posėdis, kuriame nuspręsta tos pačios dienos vakarą surengti nenumatytą Seimo plenarinį posėdį.

Valdantieji balsavimą dėl V. Pranckiečio atleidimo planavo ketvirtadienį, o ne antradienį, tad suskubo atsiimti savo parašus nuo dokumento, kuriuo siūlyta atstatydinti Seimo pirmininką. Tačiau Seimo pirmininko atleidimo iš pareigų iniciatyvą savo parašais parėmė opozicijos atstovai.

Nenumatyto posėdžio metu, antradienį, klausimas dėl V. Pranckiečio atstatydinimo buvo apsvarstytas, tačiau slaptas balsavimas dėl parlamento vadovo atleidimo, kaip jau buvo minėta anksčiau, žlugo, mat jame dalyvavo vos 11-ka Seimo narių. V. Pranckietis savo postą išsaugojo.

„Valstiečiai“ ginčija Seimo valdybos posėdžio, vykusio praėjusį antradienį, teisėtumą, nes jis vyko plenarinio posėdžio metu ir valdybos posėdyje negalėjo dalyvauti plenariniam posėdžiui tuo metu pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Tuo metu opozicija skundžia ketvirtadienio plenarinio posėdžio metu priimtus Seimo sprendimus, tarp kurių – sprendimą dar kartą balsuoti dėl V. Pranckiečio atleidimo iš pareigų.

Perleido postą koalicijos partneriams

Šiemet performavus valdančiąją koaliciją, Seimo pirmininko postas, kaip numatyta koalicijos sutartyje, buvo perleistas „socialdarbiečiams“. Nepaisant to, dabartinis Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo noru iš pareigų nesitraukia.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R. Karbauskis ne kartą minėjo, kad V. Pranckietis turi trauktis ir vykdyti koalicinius susitarimus. V. Pranckietis, jam grasinant pašalinimu iš partijos dėl to, kad šis nesitraukia iš Seimo pirmininko pareigų, pats pasitraukė iš LVŽS gretų.

R. Karbauskis teigė, kad „valstiečiai“ turi sulaukti, kol visi koalicijos partnerių atstovai Seime sugrįš iš komandiruočių – tam, kad valdantiesiems užtektų balsų parlamento vadovo nuvertimui. Pats V. Pranckietis tai vadina šantažu ir asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis.