Lietuvoje

2019.10.25 15:11

Seime – siūlymas slėpti informaciją apie politikų interesus: ekspertai vertina kaip nesusipratimą

„norima sulyginti ėjimą į politiką su apsipirkimu parduotuvėje“
Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.10.25 15:11

Apie vieną po kito Seime siūlomus pakeitimus, leidžiančius politikams nedeklaruoti sandorių, susitikimų su lobistais ar viešųjų ir privačiųjų interesų, šiuo metu kalbama gerokai mažiau. LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ pašnekovų teigimu, tokie svarstymai kelia pavojų demokratijai, objektyviems rinkimams ir visuomenės teisei žinoti.

Anot šių siūlymų iniciatorių, politikai gali patys nuspręsti, ką visuomenė turi žinoti, o ko ne. „Tikime žmonių sąmoningumu“, – sako Seimo narė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.

Kyla klausimas, ar tokiu būdu yra saugomas viešųjų asmenų privatumas, ar po asmens duomenų skraiste slapstomi neskaidrūs politikų interesai.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, minėti siūlymai yra pavojingi demokratijai ir teisei į objektyvius rinkimus.

„Mes turime žinoti šią informaciją ir po vienų, ir po penkerių metų. Net ir jeigu politikas kur nors pasiilsės ir po dešimties metų vėl kandidatuos, mes vis tiek turime žinoti, ką jis veikė“, – sako LŽS pirmininkas.

Pašnekovo manymu, atitinkami siūlymai suteiktų politikams teisę ištrinti šalies istoriją.

„Reikėtų ištrinti informaciją apie kunigaikštį Jogailą ar Joną Basanavičių, kokie buvo jų interesai, jau nekalbu apie jų šeimos padėtį, nes mūsų politikai pateikė labai panašius siūlymus.

Kažkodėl kalbama, kad žmonės, norintys spręsti kitų likimus, turi mistinę teisę būti pamiršti, jei jiems kas nors nepavyktų. Šis politikų siūlymas yra gana gudrus, esą duomenų neištrinsime, tik jie nebus viešai prieinami“, – komentuoja D. Radzevičius.

„Transparency International“ atstovė Ingrida Kalinauskienė minėtus siūlymus apibūdina kaip nesusipratimą. Ji teigia tikinti, kad Seimo nariai į tai atkreips dėmesį ir galiausiai savo nuomonę pakeis.

„Labai dažnai yra prisidengiama Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, kuris šiuo atveju neturėtų būti taikomas, nes yra kalbama apie viešąjį interesą, kuriam šie duomenys yra ypač svarbūs“, – pabrėžia I. Kalinauskienė.

Pašnekovės aiškinimu, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas skirtas tam, kad apsaugotų piliečių duomenis nuo verslo interesų.

„Jis skirtas tam, kad, apsipirkus internetinėje parduotuvėje, nebūtų renkami ir perparduodami duomenys apie kiekvieną mūsų apsipirkimą. Dabar norima sulyginti ėjimą į politiką su apsipirkimu parduotuvėje, kas, iš principo, yra nesusipratimas, nes šis reglamentas buvo skirtas ne tam“, – atkreipia dėmesį I. Kalinauskienė.

Pakeitimai rengiami nesąžiningai?

G. Burokienės teigimu, viešas asmens duomenų skelbimas laikomas viena iš labiausiai asmens privatumą ir duomenų apsaugą ribojančių priemonių.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuva bus vienintelė iš Europos Sąjungos šalių, ilgiausiai teikiančių viešus duomenis. [...] Mes labai dažnai kvestionuojame klausimą, ar žmogus turi teisę būti pamirštas, nes VRK yra skelbiami ne tik politikų, bet ir komisijos narių, kurie tik kartą sudalyvavo rinkimuose ir jų daugiau niekas nematė, duomenys“, – teigia G. Burokienė.

Kaip bebūtų, pristatinėdama šį įstatymo projektą, G. Burokienė sakė, kad jo tikslas – atskirti valstybės teisę žinoti nuo paprasto smalsumo.

„Aš tikiu visais žmonėmis ir, jei mes jais netikime, kodėl mes juos renkame?“ – atkerta G. Burokienė.

Vien šį rudenį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė ne vieną pažeidimą, susijusį su netinkamai deklaruotais sandoriais. Tarp jų – Seimo nariai Dainius Kepenis, Remigijus Žemaitaitis ir Mantas Adomėnas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o kiek anksčiau – švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

D. Radzevičius sako, jog tokie pakeitimai yra rengiami nesąžiningai.

„Dėl tokių svarbių klausimų, kaip visuomenės teisė žinoti, neturėtų būti kabutėse apsisprendžiama užsidarius kelioms institucijoms ir Seimo komitetui. [...] Galbūt pirmiausia reikėtų pasitarti su visuomene ir ekspertais, o ne kaitalioti įstatymą. Padorioje valstybėje teisėkūra vykdoma ne taip“, – pabrėžia Žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt