Lietuvoje

2019.10.21 18:31

Teisininkų išvados dėl Pranckiečio atleidimo: reikia vadovautis protingumo principais

LRT.lt2019.10.21 18:31

Seimo Teisės departamento išvadoje dėl Seimo statuto normų, kuriomis vadovaujantis, siekiama pakartoti balsavimą dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimo, teigiama, kad kartoti balsavimą galima, tačiau pasiūlymas atleisti parlamento vadovą turi būti motyvuotas, o Seimas tos pačios sesijos metu negali pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną. Teisininkai Seimą perspėjo apie teisės normų koliziją.

„Teisės normos turi būti taikomos sistemiškai, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais“, – pabrėžiama teisininkų išvadoje.

Pasak Seimo Teisės departamento, „pažodinis Statyto 119 straipsnio 7 ir 8 dalių taikymas leistų, pareiškus nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe ir Seimui pritarus tam, pakartoti balsavimą dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku. Tačiau Statuto 217 straipsnio 1 dalis nuamto, kad pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas [...] turi būti svarstomas, kai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, o šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną“.

Seimo teisininkai perspėja, kad Seimo statuto normų, susijusių su pareigūno atleidimu, aiškinimas kartu gali sukelti teisės akto normų koliziją.

„Seimo statuto 119 ir 217 straipsnių nuostatų taikymas kartu, neįvertinant Seimo statuto 119 straipsnio 7 ir 8 dalių taikumo terminų, galimai sukeltų šių teisės normų nevienareikšmį aiškinimą ar koliziją“, – pažymima išvadoje.

Taip pat skaitykite

Seimas pakartoti slaptą balsavimą dėl V. Pranckiečio atleidimo nusprendė praėjusią savaitę, kai to paprašė parlamentarė Agnė Širinskienė, „valstiečių“ frakcijos vardu. Šio sprendimo pagrindas – „valstiečių“ iškeltas klausimas dėl nepasitikėjimo balsų skaičiavimo grupe, skaičiavusia praėjusios savaitės antradienį vykusio slapto balsavimo dėl V. Pranckiečio atleidimo rezultatus. Šiame slaptame balsavime V. Pranckietis išsaugojo savo postą, mat jame dalyvavo tik 11 parlamentarų, tačiau „valstiečiai“ pastebėjo, kad balsų skaičiavimo grupės nariai buvo pakeisti kitais Seimo nariais. Seimas, išreiškęs nepasitikėjimą minėta balsų skaičiavimo grupe, praėjusią savaitę nutarė, kad slaptas balsavimas dėl V. Pranckiečio turėtų įvykti dar kartą.

Tą patį ketvirtadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nutarė, kad dėl susiklosčiusios situacijos reikalingas Teisės departamento išaiškinimas.

Slaptas balsavimas žlugo

Taip pat skaitykite

LRT.lt primena, kad praėjusios savaitės antradienį valdantieji Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai Rimai Baškienei įteikė Seimo nutarimą dėl parlamento vadovo V. Pranckiečio atstatydinimo iš pareigų. Valdantieji planavo dėl V. Pranckiečio atleidimo balsuoti ketvirtadienį, tačiau pats V. Pranckietis Seimo paprašė nedelsti ir dėl jo likimo balsuoti tą pačią dieną, antradienį. Tądien jo iniciatyva buvo surengtas Seimo valdybos posėdis, kuriame nuspręsta tos pačios dienos vakarą surengti nenumatytą Seimo plenarinį posėdį.

Valdantieji balsavimą dėl V. Pranckiečio atleidimo planavo ketvirtadienį, o ne antradienį, tad suskubo atsiimti savo parašus nuo dokumento, kuriuo siūlyta atstatydinti Seimo pirmininką. Tačiau Seimo pirmininko atleidimo iš pareigų iniciatyvą savo parašais parėmė opozicijos atstovai.

Nenumatyto posėdžio metu, antradienį, klausimas dėl V. Pranckiečio atstatydinimo buvo apsvarstytas, tačiau slaptas balsavimas dėl parlamento vadovo atleidimo, kaip jau buvo minėta anksčiau, žlugo, mat jame dalyvavo vos 11-ka Seimo narių. V. Pranckietis savo postą išsaugojo.

„Valstiečiai“ ginčija Seimo valdybos posėdžio, vykusio praėjusį antradienį, teisėtumą, nes jis vyko plenarinio posėdžio metu ir valdybos posėdyje negalėjo dalyvauti plenariniam posėdžiui tuo metu pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Tuo metu opozicija skundžia ketvirtadienio plenarinio posėdžio metu priimtus Seimo sprendimus, tarp kurių – sprendimą dar kartą balsuoti dėl V. Pranckiečio atleidimo iš pareigų.

Šiemet performavus valdančiąją koaliciją, Seimo pirmininko postas, kaip numatyta koalicijos sutartyje, buvo perleistas „socialdarbiečiams“. Nepaisant to, dabartinis Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo noru iš pareigų nesitraukia.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R. Karbauskis ne kartą minėjo, kad V. Pranckietis turi trauktis ir vykdyti koalicinius susitarimus. V. Pranckietis, jam grasinant pašalinimu iš partijos dėl to, kad šis nesitraukia iš Seimo pirmininko pareigų, pats pasitraukė iš LVŽS gretų.

R. Karbauskis teigė, kad „valstiečiai“ turi sulaukti, kol visi koalicijos partnerių atstovai Seime sugrįš iš komandiruočių – tam, kad valdantiesiems užtektų balsų parlamento vadovo nuvertimui. Pats V. Pranckietis tai vadina šantažu ir asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis.

LRT.lt kviečia susipažinti su dokumentu: