Lietuvoje

2019.10.21 12:41

Robertas Povilaitis skundžiasi, kad nukentėjusieji buvo neinformuoti apie Sausio 13-osios bylą

atnaujinta 14.29
Saulius Jakučionis, BNS2019.10.21 12:41

Per 1991 metų sausio įvykius tėvo netekęs Robertas Povilaitis skundžiasi generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, kad jo pavaldiniai neinformavo nukentėjusiųjų apie keturis sprendimus stabdyti vieną iš Sausio 13-osios bylos tyrimų.

„Generalinės prokuratūros prokurorai, vykdydami ikiteisminį tyrimą, sistemingai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą“, – Vilniuje per spaudos konferenciją pirmadienį pareiškė R. Povilaitis.

Bylos nukentėjusysis teigė surinkęs duomenų, kad prokuratūra vieną iš Sausio 13-osios ikiteisminių tyrimų sustabdė 2017 metais, du kartus 2018 metais ir 2019 metų pavasarį, o po to jį vis atnaujindavo.

Anot R. Povilaičio, apie šiuos sprendimus nebuvo informuoti maždaug pusė tūkstančio bylos nukentėjusiųjų.

„Nukentėjusiajam yra svarbu žinoti, kad Generalinė prokuratūra sustabdo tyrimą ir nebeieško atsakymų“, – sakė R. Povilaitis.

„Man labai svarbu tą žinoti. Aš tikslingai domiuosi šita byla, keliu klausimus ir nežinoti, kad prokuratūra sustabdo tyrimą, sužinoti tą atsitiktinai po dviejų metų man atrodo labai blogai“, – teigė jis.

R. Povilaitis kalbėjo apie nuo pagrindinės bylos prieš penkerius metus atskirtą ikiteisminį tyrimą dėl Sausio 13-osios sovietų agresijos. Pagrindinėje byloje pirmos instancijos teismas jau yra paskelbęs nuosprendį.

Jis kreipėsi į generalinį prokurorą E. Pašilį, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą, peržiūrėti visų tyrimo prokurorų nutarčių atitikimą Baudžiamojo proceso kodeksui bei paaiškinti, kodėl nukentėjusieji nebuvo informuojami apie bylos stabdymus.

Nukentėjusysis taip pat paprašė peržiūrėti, ar pagrįsti buvo visi prokurorų nutarimai, priimti dėl jo prašymų nuo 2015 metų.

R. Povilaitis sakė, kad apie keturis kartus sustabdytą bylą sužinojo atsitiktinai, ginčydamas prokurorų veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Jis taip pat pranešė, kad prokurorai atsisakė apklausti Norvegijos žurnalistą Hansą Wilhelmą Steinfeldą ir buvusį JAV ambasadorių Sovietų Sąjungoje Jacką Matlocką, nors jie galbūt turi informacijos apie buvusio SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo vaidmenį Sausio 13-osios įvykiuose.

Nukentėjusysis kritikavo prokuratūrą ir dėl to, kad ši neatlieka tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, detalizuojantį netinkamą vado pareigų atlikimą. Pasak jo, tai įrodo, kad prokurorai nesiekia gilintis į M. Gorbačiovo vaidmenį.

Prokuratūra atsakymus žada vėliau

Generalinė prokuratūra sako, kad išnagrinės R. Povilaičio kreipimąsi dėl stabdytų ikiteisminių tyrimų, tačiau kol kas jo plačiau nekomentuoja.

„Kai kreipimasis bus gautas, jis bus išnagrinėtas nustatyta tvarka. Jeigu pasitvirtins, kad ten buvo pažeidimai, jie bus atitinkamai ir įvertinti“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Ji pabrėžė, kad apie naujausią tyrimo stabdymą 2019 metų pavasarį prokuratūra buvo patvirtinusi viešai, o pranešimas visiems nukentėjusiesiems nebuvo išsiųstas, nes sprendimą dar nagrinėjo aukštesnysis prokuroras, galiausiai nusprendęs bylos nagrinėjimą tęsti.

„Būtumėme žmones informavę apie tai, kas yra panaikinta“, – kalbėjo E. Martinonienė.

Komentuodama prokurorų sprendimą neapklausti H. W. Steinfeldo ir J. Matlocko ji teigė, kad šie asmenys nebūtų galėję pateikti jokio reikšmingo liudijimo: „Tai, ką apklausos metu galėtų pasakyti nurodyti asmenys, ta informacija jau yra, ji yra žinoma“.

„Kaip ir minėjo gerbiamas pareiškėjas, jam buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, jis ja pasinaudojo ir būtent šiuos prokuroro sprendimus atsisakyti apklausti asmenis įvertins teismas“, – pridūrė prokuratūros atstovė spaudai.

Atskirtame tyrime – septyni įtariamieji

Ikiteisminis tyrimas dėl 1991 metų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuo bylos, kuri buvo perduota teismui ir šiuo metu yra išnagrinėta pirmoje instancijoje, atskirtas 2014 metais.

Pagal naujausią viešai prieinamą informaciją, atskirtame tyrime nagrinėti galimi septynių įtariamųjų nusikaltimai.

Vilniaus apygardos teismas kovo mėnesį buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.

Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai siūlė jį ir dar penkis kaltinamuosius bausti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Buvusį sovietų armijos Vilniaus karinės įgulos vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti M. Gorbačiovą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.