Alytuje tebegesinamas gaisras padangų perdirbimo įmonėje. Aplinkosaugininkai skelbia, kad pavojaus oro tarša miesto ir rajono gyventojams nekelia. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika stebisi, kodėl apskritai tokiose apleistose įmonės patalpose yra laikomos pavojingos atliekos.
„Man keista, kad beveik Alytaus pašonėje, netoli gyvenamųjų namų, tokiose apleistose patalpose, vyksta pavojingų atliekų sandėliavimas ir tvarkymas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sakė K. Mažeika.
Maža to, anot K. Mažeikos, ugniagesių darbas buvo gerokai apsunkintas dėl sudėtingo patalpų išplanavimo – gelbėtojams buvo sunku patekti į vidų, kliudė įvairios pertvaros ir įėjimai. Ministras sako, kad atsakomybė dėl gaisro ir jo padarinių – žala gamtai esą gali siekti 5 milijonus eurų – tenka įmonės savininkui. O dėl padegimo versijos jau kreipėsi į prokuratūrą.
„Net neabejoju, kad ta versija bus patikrinta. Kreipėmės ne tik dėl galimo padegimo, bet, pirmiausia, dėl ypatingai didelės žalos žmonių sveikatai ir gamtai“, – sako ministras.
– Kuo grindžiate tyčinio padegimo versiją?
– Gavome nepagrįstų, nepatvirtintų duomenų, kuriuos reikia patikrinti, bet principas buvo dėl žmonių sveikatos ir didelės žalos aplinkai, gamtai. Skaičiuojama, mūsų specialistų duomenimis, žala gali viršyti net 5 milijonus. Parodys po to, kai bus visiškai užgesintas gaisras ir bus atliktas neplaninis patikrinimas, įvertintos pasekmės. Turime paskutinio tikrinimo duomenis, berods, prieš tris mėnesius įmonė buvo patikrinta, buvo konstatuota, kokie kiekiai atliekų yra. Bus nesunku sulyginti.
– „Ekologistika“ įmonės vadovas sako, kad jis irgi kreipėsi į policiją. Anot jo, gaisras greičiausiai kilo pagalbinėse patalpose, kur buvo sandėliuojamos padangos. Ar jūs pats buvote nuvykęs į įvykio vietą?
– Man keista, kad beveik Alytaus pašonėje, netoli gyvenamųjų namų, tokiose apleistose patalpose, vyksta pavojingų atliekų sandėliavimas ir tvarkymas. Kas apsunkina darbą, kaip kalbėjome su ugniagesiais gelbėtojais, kad iš viso 15 tūkst. kvadratų komplekse, 2 tūkst. kvadratinių metrų plote vyko gamyba, sandėliavimas. Tose patalpose buvo pristatyta įvairių pertvarų, įėjimų, taigi gaisro likvidavimas ir patekimas į patalpas buvo labai apsunkintas. Įgriuvus stogui vanduo buvo pilamas iš viršaus, per susidariusią ertmę.
– Kalbant apie nuostolius. Dabar teigiama, kad aplink esančios įmonės sustabdė savo veiklą dėl dūmų, dėl darbuotojų sveikatos. Skelbiama, kad nedirba ne šimtai, o tūkstančiai žmonių. Bus papildomi nuostoliai šioms įmonėms?
– Taip, tai pramoninė zona. Vakar prasidėjus gaisrui ekstremaliųjų situacijų štabas sureagavo ir pačiu laiku buvo evakuoti žmonės, kurie buvo gydymo įstaigose, ypač tie, kurie negali judėti. Tai tikrai buvo laiku priimti sprendimai. Taip pat informuotos aplinkinės įmonės.
Taip pat skaitykite
Aišku, šį rytą girdėjau nesusipratimų, kad vis dėlto kai kurios įmonės bandė tęsti darbą. Bet žinant poveikį degančių padangų, tai reikėjo ne prašyti, o tuos sprendimus priimti privalomai.
– Ši įmonė yra vienas didžiausių padangų perdirbimo cechų Baltijos šalyse. Padangų keitimo sezonas yra ant nosies ir tos padangos, kurios yra nenaudojamos, greičiausiai keliaudavo į įmonę Alytuje. Ar nebus kita problema – nebus kur siųsti dabar tų padangų?
– (...) Kalbame ir apie Akmenės cementą, kuri diegia naują liniją, kurioje deginamos smulkintos padangos. Yra ir kitos padangų perdirbimo įmonės, tačiau jos kur kas mažesnės. Svarbu, kad jos vykdytų veiklą atsakingai. Ir neturėtumėme tokio pavyzdžio, kurį turime dabar – bene skaudžiausią per pastaruosius metus.
Plačiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“:
