Lietuvoje

2019.10.18 15:47

Gydytojas šiemet prognozuoja „piktesnį“ gripą: reikėtų skiepyti ir vaikus

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.10.18 15:47

Prasidėjęs gripo sezonas gali Lietuvai smogti staigiai, kaip tai nutiko Australijoje. Tarp pažeidžiamiausių grupių yra ir mažamečiai vaikai, kuriuos rekomenduojama skiepyti jau dabar. Tiesa, skirtingai nei Latvijoje, kur patys mažiausieji skiepijami valstybės sąskaita, už vaikų skiepus Lietuvoje turi mokėti tėvai iš savo kišenės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja, kad sergamumas gripu šalyje pamažu kyla. Spalio 7–13 d. bendras Lietuvos sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis užkrečiamomis ligomis rodiklis siekė 61,7 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Didžiausi sergamumo rodikliai yra Kauno administracinėje teritorijoje, mažiausi – Telšių.

Nors sergamumo rodikliai yra panašūs į praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, specialistai įspėja, kad Lietuvoje gali pasikartoti staigus sergamumo šuolis anksčiau nei tikimasi, ir skiepytis reikėtų jau dabar.

„Dalis šeimos pirminės sveikatos priežiūros įstaigų jau turi keturvalentę gripo vakciną, kuri apima daugiau įvairių gripo modifikacijų. Praktiškai tai yra pati efektyviausia priemonė nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Saugi, efektyvi vakcina, kuri, jeigu neklystu, pasaulyje jau apie 50–60 metų yra naudojama. Taigi skiepytis reikia jau spalio gale, praktiškai šiuo laikotarpiu, nes per 2–4 savaites susiformuoja imuninis atsakas ir jis išlieka apie metus“, – sakė Sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.

ULAC direktorius prof. Saulius Čaplinskas teigia, kad paprastai Lietuvoje sergamumas gripu piką pasiekia sausio–vasario mėnesiais. Visgi sergamumas gripu kyla jau dabar, o kada bus pikas – niekas negali pasakyti.

Pasak jo, Ah3N2 padermės sukelta liga yra kiek piktesnė. „Simptomai yra tie patys, tik jie yra ryškesni. Joks medikas, kuris bent kiek plačiau įsigilinęs į peršalimo ligas, į gripą, ką jis daro organizmui, joks medikas neneigs, kad, deja, mes turėsime hospitalizacijos, deja, mes turėsime žmonių reanimacijoje, deja, mes turėsime mirčių nuo gripo. Ir, deja, mes tikrai turėsime mirčių nuo komplikacijų po gripo, kurios net ir nepapuls į statistiką.

Galbūt žmogus, persirgęs gripu, po savaitės pasveiks, bet jis gali susirgti plaučių uždegimu arba mirti nuo infarkto ar nuo insulto, gali pablogėti sveikata dėl inkstų pažeidimo, dėl diabeto paūmėjimo, o tai bus gripo komplikacijos pasekmė, bet paprastai tokie dalykai į statistiką nepatenka dėl mirčių nuo gripo“, – sakė prof. S. Čaplinskas.

Latviai vaikus skiepija nemokamai, Lietuva - ne

Spalio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad Lietuvą jau pasiekė pirmosios 50 tūkstančių keturvalentės gripo vakcinos dozių, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės. Valstybės lėšomis skiepijami 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Be to, ligonių kasų kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad į rizikos grupę turėtų būti skiriami ir valstybės lėšomis vakcinuojami ir vaikai iki 6 metų. Prof. R. Kėvalas teigia, kad vaikai iki 5 metų amžiaus priklauso rizikos grupei kaip ir suaugusieji, vyresni nei 65 metų. Jie greičiau užsikrečia šia virusine liga ir sunkiau ja perserga. Pasaulinė sveikatos organizacija 0,5–5 metų amžiaus vaikus taip pat priskiria rizikos grupei, kuriai vakcina nuo gripo yra primygtinai rekomenduojama.

Tačiau pagal patvirtintą vaikų imunoprofilaktikos programą skiepai nuo gripo valstybės sąskaita jiems nenumatyti. Tad šiandien tėvams, nusprendusiems paskiepyti vaiką nuo gripo, teks pakloti 10–20 eurų už vieną skiepą. Skiepijant 6–23 mėnesių kūdikį vakcinos nuo gripo dozė turi būti dviguba, nes vaikų imuninė sistema dar nėra susiformavusi.

„Gripas yra kaip chameleonas, jis kiekvienais metais keičia savo antigeninę struktūrą. Prognozuojama, kad šiais metais gripas turėtų būti žymiai piktesnis, žymiai rimtesnė banga negu praeitais metais, todėl skiepytis reikia kasmet. Greičiausiai vakcinos kaina priklauso nuo pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų politikos. Pavyzdžiui, Kauno šeimos klinikoje vienos vakcinos kaina siekia apie 9 eurus. Aš norėsiu skiepyti savo šeimos narius, tai ten mums viena vakcina kainuos 19 eurų. Ta pati vakcina“, – sakė prof. R. Kėvalas.

ULAC vadovas atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Latvijoje veikia lanksti skiepų kompensavimo sistema. Šiemet šioje šalyje 6–23 mėnesių vaikai valstybės lėšomis skiepijami 2 kartus. Praėjusiais metais vaikams valstybė dengė pusę skiepo kainos. Prof. Saulius Čaplinskas sako, kad matytų poreikį tokią sistemą taikyti ir Lietuvoje.

SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė tikina, kad SAM pozicija sutampa su PSO rekomendacijomis. Pagal jas vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų amžiaus, o ypač mažiesiems iki 2 metų, turėtų būti skiriami skiepai nuo sezoninio gripo.

„Įvertinus tarptautinių organizacijų rekomendacijas, taip pat mokslo įrodymus, Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programoje yra numatyta papildyti gripo rizikos grupių, kurioms priklausantys žmonės skiepijami valstybės lėšomis, sąrašą. Tai reiškia, kad maži vaikai bus įtraukti į rizikos grupių skiepijimus. Labiausiai tikėtina, jog tai bus padaryta nuo ateinančių metų skiepijimo sezono“, – komentavo N. Kuprevičienė.

Susirgau po skiepo: mitas ar tiesa?

Specialistai atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu sušilus orams susidarė gana palanki terpė gripo virusui plisti. Šis laikas yra gana apgaulingas, todėl derėtų atsakingai rinktis aprangą, neperrengti vaikų, laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas ir vėdinti patalpas.

„Gripo virusas yra labai lakus. Jeigu žmogus nusičiaudi, virusas plinta iki 150–160 km per valandą greičiu“, – tikino prof. R. Kėvalas.

Profesorius pridūrė, kad susirgti gripu nuo skiepo neįmanoma. Esą tai visuomenėje gajus, bet niekuo neparemtas mitas.

„Vakcinos nesukelia infekcinės ligos, vakcinos sukelia imuninį atsaką. Gripo vakciną sudaro gripo viruso mozaikų dalelės, kurios išprovokuoja imuninį atsaką. Tai nėra gyva vakcina kaip nuo rotaviruso ar tymų. Jeigu po skiepo asmuo susirgo – arba tai būna visiškai kita virusinė infekcija, arba žmogus skiepijasi jau sirgdamas, nors to daryti nerekomenduojama, o vakcina negali sukelti infekcinės ligos“, – tikino Sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas.

ULAC vadovas atkreipė dėmesį į kitą mitą, kad nėštumo laikotarpiu moteris negali skiepytis, kad nepakenktų vaisiui. Prof. S. Čaplinskas pabrėžia, kad visos besilaukiančios moterys skiepytis nuo gripo privalo, juo labiau kad vakciną joms kompensuoja valstybė.

„Geriausia klinikinė patirtis ir mokslas aiškiai sako, kad būtina. Nėščioji taip ne tik apsaugos įsčiose esantį vaisių, bet ir gimęs vaikas turės iš mamos gautą imunitetą. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepus nuo gripo besilaukiančioms ar nėštumą planuojančioms moterims“, – sakė prof. S. Čaplinskas.

ULAC skelbia ir daugiau faktorių, kodėl nėščiosioms skiepytis rekomenduojama. Pavyzdžiui, tai ne tik padeda išvengti gripo, bet ir sumažina priešlaikinio gimdymo tikimybę. Pasiskiepijusių moterų naujagimiai gripo sezono laikotarpiu rečiau gimsta per mažo svorio.

Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos pateiktoje vakcinacijos nuo gripo atmintinėje pabrėžiama, kad nėštumo metu ypač nusilpsta moters imuninė sistema. Didžiausias pavojus vaisiui kyla, jei gripu susergama trečiame nėštumo trimestre.

ULAC duomenimis, Lietuvą pasiekusio Ah3N2 tipo gripo viruso sukeliamos komplikacijos gali pasireikšti stipriau nei iki šiol. Dažniausios gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali išsivystyti inkstų uždegimas ar sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonėms gali paūmėti lėtinės ligos.