Trečiadienį šaltiniai BNS patvirtino, kad Lietuva ir Rusija susitarė apsikeisti dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas LRT RADIJUI teigia, kad Lietuvos pasirengimas keistis šnipais nėra naujiena – tokie mainai tarp valstybių vyksta nuolat, o Lietuvos istorijoje jų taip pat būta ir anksčiau.
Siekė klausytis prezidentės pokalbių
Agentūros vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis teigia, kad pasiektas principinis susitarimas dėl penkių asmenų. „Tai liečia 3 valstybes. Rusija atgautų 2 asmenis, iš kurių pagrindinis yra Lietuvoje nuo 2015-ųjų esantis Nikolajus Filipčenka“, – LRT RADIJUI sako V. Beniušis.
N. Filipčenką Lietuvos pareigūnai ir teismai įvardijo kaip kadrinį federalinės saugumo tarnybos, t. y. Rusijos žvalgybos tarnybos, pareigūną. Pasak V. Beniušio, jis buvo sulaikytas 2015 m. traukinyje, vykusiame iš Karaliaučiaus krašto į Baltarusiją.
„N. Filipčenka yra nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu jis bausmę atlieka Vilniuje. Jis yra tikrai aukštas pareigas ėjęs žvalgybos pareigūnas. Lietuvos žvalgybos teigimu, jis yra pirmasis Lietuvoje sulaikytas kadrinis Rusijos žvalgybos atstovas“, – pastebi V. Beniušis.
„Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbti duomenys, kad jis siekė verbuoti vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, jog būtų įtaisyta pasiklausymo įranga prezidentės Dalios Grybauskaitės rezidencijoje. Kiek šie įtarimai pasitvirtino, galutinai mes nežinome – buvo paskelbta tik rezoliucinė teismo nuosprendžio dalis. Po teismo nuosprendžio paskelbimo jokių detalių apie konkrečius veiksmus nebuvo skelbiama, išskyrus tai, kad šis asmuo naudojosi suklastotais dokumentais, siekdamas nuslėpti savo tapatybę“, – LRT RADIJĄ informuoja BNS vyriausiasis redaktorius.
V. Beniušis sako apie kitą asmenį nenorintis kalbėti, nes neturįs tiek patikimos informacijos, kad galėtų apie jį pasakyti daugiau informacijos.
„Dar du asmenys – tai Rusijoje kalinami Lietuvos piliečiai. Vienas iš jų turi dvigubą pilietybę. Maskva teigia, kad jie nuteisti dėl to, kad dirbo Lietuvos karinei žvalgybai. Kiek tai yra pagrįsta, mes nežinome – Lietuvos nei žvalgyba, nei kiti pareigūnai šių dviejų asmenų, kurių pavardės yra Tamošaitis ir Mataitis, galimų ryšių niekada nėra komentavę“, – tikina pašnekovas.
Rinksis malonės institutą?
Pasak jo, trečias asmuo yra Norvegijos pilietis, nuteistas Rusijoje 14 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų šnipinėjant.
„Panašu, kad jis taip pat yra paketo (šnipų apsikeitimo – LRT.lt) dalis, kad norvegai atgautų šį asmenį“, – spėja V. Beniušis.
Lietuvoje nėra įstatymo, kuris numatytų tokius mainus. V. Beniušis sako, kad įstatymai negali numatyti kiekvienos gyvenimo situacijos. „Akivaizdu, kad Lietuvoje tai yra precedentas, – neabejoja BNS vyriausiasis redaktorius. – Kitose šalyse yra taikomas malonės institutas, o kartais yra remiamasi dvišalėmis sutartimis.“
Lietuvoje šie du pašnekovo įvardyti teisiniai mechanizmai taip pat yra. Greičiausiai bus taikomas malonės institutas, kuris, beje, Lietuvoje niekada nebuvo taikytas.
„Baudžiamasis kodeksas numato teisę Lietuvos Respublikos prezidentui suteikti malonę bet kokiam asmeniui, nedetalizuojant malonės prašymo. Ši norma nėra detalizuota ir niekada netaikyta tokiam tariamų ar tikrų šnipų apsikeitimo atvejui, todėl teisininkai ją skirtingai interpretavo. Kilo teisinių diskusijų: ar jos pakanka, ar turi būti dar numatyta speciali norma įstatyme, kuri apibrėžtų konkrečiai, kad ji taikoma, esant susitarimui su užsienio šalimis, esant šnipinėjimo atvejui“, – teisininkų debatus narplioja pašnekovas.
Rizika dėl žinomumo
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis, detalizuojantis galimybę teisiniu keliu sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą. Vienas iš projekto tikslų taip pat yra šnipų apsikeitimo su kita valstybe galimybės sudarymas.
Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, kad tokia nuostata yra nereikalinga ir perteklinė, nes ir dabar įstatymas, jų teigimu, niekaip neriboja prezidento diskrecijos.
„Turbūt yra ir politikų, ir teisininkų, manančių kitaip, kad būtina ta speciali norma. Kiek ten yra politinių niuansų eiti į Seimą? Mes turime suprasti, kad tokio įstatymo projekto svarstymas, be abejo, reiškia daug didesnę riziką, kad ta informacija bus žinoma dar platesniam žmonių ratui“, – perspėja šnipų mainų mechanizmą stebintis ir aprašantis V. Beniušis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys A. Anušauskas tikina, kad Lietuvos pasirengimas keistis šnipais jam nebuvo naujiena.
„Tokie mainai nuolat vyksta tarp valstybių. Lietuvai tai bus naujas precedentas. Tačiau noriu pasakyti, kad Lietuvos istorijoje tokių mainų buvo daugybė, tiesa, visi jie įvyko iki 1940-ųjų metų. Tai buvo gan plati praktika. Dabar tą reikėtų, matyt, atnaujinti. Toks, koks siūlomas dabar (teisinis mechanizmas – LRT.lt), yra ne visai tiksliai suformuluotas“, – nuogąstauja Seimo, taip pat Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys.
Prezidento diskrecija suteikti malonę, pasak jo, egzistuoja. „Jis gali suteikti malonę dėl pačių įvairiausių priežasčių. Aš tik abejočiau, ar Lietuva gali prisiimti atsakomybę pripažinti, kad kažkur nuteisti Lietuvos piliečiai būtinai vykdė mūsų institucijų užduotis, nes jie gali būti nuteisti ir dėl kitų priežasčių. Ypač kai kalbame apie autoritarines ar totalitarines valstybes“, – nerimauja A. Anušauskas.
A. Paulauską stebina gimusi įstatymo pataisa: prezidentas ir dabar turi galimybę suteikti malonę
Buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulaukas sako, kad Seimo patvirtintos įstatymo nuostatos, kuriomis būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis, detalizuojantis galimybę teisiniu keliu sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą, kelia dviprasmiškų minčių.
Anot A. Paulausko, ir šiuo metu prezidentas turi galimybę bet kam ir bet kada suteikti malonę, įskaitant ir šnipus.
„Įstatyme parašyta labai aiškiai – prezidentas suteikia malonę, jeigu to prašo asmuo, nežiūrint ar jis visai atliko bausmę, ar dar dalis liko. Esminis ir vienintelis reikalavimas, kad būtų nuteistojo prašymas. Dabar, jeigu jūs pastebėjote, išskiriamas tik Baudžiamojo kodekso 119 straipsnis, t.y., šnipinėjimas. Taip gaunasi, kad prezidentą dabar kaip ir riboja, pasirodo, kad 119 straipsniu leidžia suteikti malonę. Bet juk niekas nedraudžia to daryti ir dabar. Aš nelabai suprantu šito straipsnio prasmės, tuo labiau kai rašomas 119 straipsnis, atrodo, kad dėl kitų straipsnių prezidentas neturi teisės suteikti malonės. O kaip būtų dėl kitų valstybinių nusikaltimų?“, – svarsto A. Paulauskas.
Anot buvusio generalinio prokuroro, Lietuvos pilietis pagal dabar galiojančius susitarimus gali būti grąžintas atlikti bausmės į Lietuvą ir tokia praktika egzistuoja.
„Pasakysiu dar daugiau, juk Lietuva atsisakė komentuoti, kaip du nuteisti šnipai buvo sulaikyti. Iki šiol Lietuva niekada nėra pasakiusi oficialios pozicijos. Iš to straipsnio pasiūlymo, atrodo, kad pripažįstame, kad jie yra šnipai. Mano nuomone, šios įstatymo pataisos nereikia, prezidentas, yra žmogus, kuris atstovauja Lietuvą ir mes žinome, kad jis nedarys teisingus sprendimus“, – sakė A. Paulauskas.
Teisininko teigimu, panašu, kad ši pataisa yra perteklinė.
„Kas yra malonė. Tai yra žmogus pripažįsta savo kaltę ir prašo malonės. Bet jeigu jis to neprašo? Tai ką, pagal tą straipsnį pats prezidentas suteikia tą malonę? Mano nuomone, šios pataisos nereikia, prezidentas malonės suteikimo galimybę turi ir dabar“, – retoriškai klausia A. Paulauskas.
LRT.lt primena, kad trečiadienį šaltiniai BNS patvirtino, kad Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį. Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė ketvirtadienį pareiškė, kad neturi informacijos apie galimus šnipų mainus su Lietuva ir Norvegija.
Taip pat skaitykite
Parengė Vismantas Žuklevičius
