Opozicinė konservatorių frakcija ketvirtadienį ryte į posėdį pasikvietė krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nerimauja, kad nėra laikomasi pernai pasirašyto partijų susitarimo dėl krašto apsaugos ir gynybos finansavimo. Pagal pasirašyta susitarimą, krašto apsaugos finansavimas šiemet turi siekti 2 proc. BVP.
„Ministras patvirtino labai paprastą dalyką, kad gynybos susitarimas, kuris buvo inicijuotas Sauliaus Skvernelio, yra nevykdomas. Šalia to, ministras patvirtino ne tik tai, kad susitarimas yra nevykdomas, bet ir gynybos finansavimas toks, koks yra šiandien, neatitinka grėsmės Lietuvai lygio“, – sakė G. Landsbergis.
Be to, jis teigė, kad ministras prašė didesnio finansavimo krašto apsaugai, taip pat kelti finansavimą siūlė Valstybės gynimo taryba, tačiau toks siūlymas esą buvo atmestas. Anot G. Landsbergio, neaišku ir ar verta pasirašyti kitus nacionalinius susitarimus, jei nesilaikoma šio sąlygų.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parlamentarams pateikti duomenis rodo, kad BVP dalis gynybai šiemet turėjo siekti 2,03 proc., tačiau dėl ekonomikos augimo jis siekė 1,96 proc. Planuojama, kad kitais metais vietoje planuotų 2,05 proc. finansavimas sieks 2,02 proc.
Rugsėjo viduryje Valstybės gynybos taryboje (VGT) buvo nutarta siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. BVP gynybai, pasinaudojant biudžeto įstatymo numatyta galimybe papildomus 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinti.
„Šiais metais, kad pasiektume 2 proc., reikia pasiskolinti papildomai apie 30 mln. eurų. Tam, kad būtų galima įvykdyti pažadą, kurį mes davėme tiek NATO, tiek kitiems savo sąjungininkams, kad pakliūtume į tą 2 proc. klubą iki Londono susitikimo“, – tuomet komentavo prezidento patarėjas Jonas Vytautas Žukas.
Ministras R. Karoblis kalbėjo, kad numatyti planai šiuo metu yra vykdomi ir nenusimato, kad artimiausius keletą metų galėtų būti stabdomi.
„Susitarimas yra ne tik apie finansavimą, bet ir apie pajėgumų vystymą. <...> Mes tą (numatytą susitarime – LRT.lt) pajėgumą pasiekėme, kuris turi būti aiškiai pagrįstas finansais. Paruošti ir Vyriausybės patvirtinti įsigijimo planai ir plėtros planai dešimčiai metų. Tiek personalo plėtros planai, tiek pajėgumų vystymo, įsigijimo planai yra įgyvendinami ir iki 2022 metų nėra jokių ženklų, kad tai gali keistis“, – teigė R. Karoblis.
