Nors kitąmet vyks Seimo rinkimai, Vyriausybė užsimojo didinti kai kurių mokesčių tarifus ir net prabilo apie naujus mokesčius. Ekonomistai svarsto, kad už šių iniciatyvų gali slypėti bandymas padengti brangių pažadų rinkėjams realizavimą arba amortizuoti artėjantį ekonomikos sulėtėjimą. Politologai įtaria, jog mokesčių sistemos pokyčius galėjo inspiruoti ir prezidento Gitano Nausėdos spaudimas įgyvendinti gerovės valstybės idėją.
Automobilių taršos mokestis, akcizų didinimas, prekybos tinklų, bankų aktyvų apmokestinimas, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės išplėtimas, komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimas – valdančiųjų iniciatyvos, apie kurias pastarąsias kelias savaites itin aršiai diskutuojama tiek parlamente, tiek ir visoje viešojoje erdvėje, nors kitų metų biudžeto projekto kontūrai tėra aptarti tik Vyriausybėje.
Seimo užkulisiuose politikai stebisi, kodėl valdantieji, artėjant Seimo rinkimams, ėmėsi mokestinių iniciatyvų, kurios gali kirsti per daugelio rinkėjų kišenes.
Valdančiosios koalicijos partnerių – „socialdarbiečių“ – lyderis Gediminas Kirkilas interviu LRT.lt anksčiau teigė, kad nors įsivesti NT, automobilių mokesčius Lietuvą jau ne kartą ragino tarptautinės organizacijos, tačiau šias iniciatyvas reikėjo siekti įgyvendinti Seimo kadencijos pradžioje, o ne dabar, artėjant 2020 m. Seimo rinkimams.
Prieš akis – ekonomikos sulėtėjimas?
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, komentuodamas valdančiųjų mokestines iniciatyvas, nukreiptas į kitus metus, ragino prisiminti 2009-uosius.
„Pasaulinė finansų krizė, mažėja užsienio paklausa, gyventojų ir įmonių lūkesčiai šauna žemyn, mažėja investicijos ir vartojimas, biudžeto deficitas išauga iki dešimtadalio BVP (bendrojo vidaus produkto – LRT.lt), užšalusios finansų rinkos beveik nepalieka galimybių skolintis, didinami beveik visi mokesčiai, kurie dar labiau slopina investicijas ir gyventojų vartojimą, daug kas neria į šešėlį, kas antra surūkoma cigaretė – kontrabandinė, Lietuvos BVP susitraukia 15 procentų, nedarbas artėja prie 20 procentų“, – feisbuke rašė N. Mačiulis.
Ekonomistas svarsto, kad Lietuvai netrukus gali tekti prisiminti finansinės krizės laikus, mat ekonomikos augimas, kaip spėja ekspertai, artimiausiu metu ims lėtėti. N. Mačiulis stebisi, kad to valdantieji nepastebi.
„Pagrindinė Lietuvos eksporto rinka Vokietija jau recesijoje, nacionalistinės bei protekcionistinės bangos slopina pasaulinę prekybą, pasaulio ekonomika vis dar auga, bet lėčiausiu tempu per dešimtmetį. Ką svarsto Lietuva? Didinti daugelį mokesčių ir įvesti dar puokštę naujų. Vietoje to, kad pasinaudotų unikalia galimybe pasiskolinti už neigiamas palūkanas, vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką, spręsti socialines problemas nedidinant mokesčių ir taip paskatinti vidaus paklausą, kuomet eksporto augimui beveik nėra galimybių. Istorija mus išmoko, kad iš istorijos nieko neišmokstame“, – feisbuke komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Su jo nuomone nesutinka LRT.lt kalbintas SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pašnekovo įsitikinimu, Vyriausybės siekis didinti mokesčių tarifus ir įvesti naujus mokesčius nėra susijęs su artėjančiu ekonomikos augimo sulėtėjimu. Ekonomistas tiki, kad Lietuva jau yra atlikusi namų darbus ir valdžios atstovai žinotų, kaip elgtis finansinio sunkmečio laikotarpiu.
„Jeigu ekonomika sparčiau lėtės ir turėsime rimtų problemų dėl mokesčių surinkimo ir kitų dalykų, tai manau, kad esame pasimokę iš krizės laikų ir turbūt nebijosime skolintis, palaikydami vartojimą ir nemažindami valstybės išlaidų. Manau, kad šiam dalykui (prognozėms dėl finansinės krizės – LRT.lt) dar per anksti. Negalima sakyti, kad kiti metai yra kriziniai metai, neskubėkime su tokiais teiginiais. Kol kas panašu, kad dar augame logišku ir normaliu tempu“, – komentavo T. Povilauskas.
Priminė pečius slegiančius pažadus
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas, kalbėdamas apie Vyriausybės ir valdančiųjų mokestines iniciatyvas, tikino matantis veikiau krūvą pavienių iniciatyvų, o ne bendrą, sustyguotą siekį koreguoti mokestinę šalies sistemą. Be to, pasak pašnekovo, trūksta argumentų, kodėl siekiama įvesti naujus mokesčius.
„Problema ta, kad diskusijose, pavyzdžiui, apie transporto taršos mokestį, apie nekilnojamojo turto mokesčio keitimą, per mažai aiškinama visuomenei, kam reikalingi tie mokesčiai. Vienintelis aplinkos ministras kažkiek sugeba paaiškinti automobilių taršos mokestį, o kiti politikai, atrodo, arba to projekto nėra skaitę, arba juo nesidomi, nors viešojoje erdvėje mėgsta tai komentuoti. Kai nėra normalios gynybos arba paaiškinimo, tai natūralu, kad toks mokestis gali išvirsti į kažkokį siaubą“, – aiškino T. Povilauskas.
„Turime nuomonių balaganą, kuriame Vyriausybė ir valdžios atstovai yra silpnoji pusė, kuri nesugeba paaiškinti, o žmonės visuomet priešinsis tokiems dalykams“, – pridūrė ekonomistas.
T. Povilauskas, paklaustas, kodėl, jo nuomone, valdantieji pasiryžo būtent dabar Lietuvoje įvesti mokesčius, kurių greičiausiai rinkėjai nepasitiks su džiaugsmu, paragino prisiminti, kiek pažadų anksčiau yra išdalijusi valdančioji koalicija. Ekonomistas spėja, kad mokestinių iniciatyvų gausa gali būti susijusi ir su siekiu papildyti biudžetą, kuris sumenko dėl anksčiau duotų pažadų įgyvendinimo.
„Manau, kad didžiausia problema yra tai, kad praėjusiais metais buvo pasižadėta nemažai. Tai yra susiję su maksimalaus NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio – LRT.lt) didinimu nuo 300 iki 400 eurų, kas realiai atima 160 milijonų eurų. Dar yra koalicinė sutartis, kuri padidina biudžeto išlaidas, nesusijusias su ekonomikos pokyčiais, pavyzdžiui, vaiko pinigų didinimas – padidinimas 20 eurų kainuoja 120 milijonų eurų biudžeto pinigų. [...]
Greičiausiai problema kyla dėl to, kad dabartinis koalicijos noras išlaidauti yra didelis. Iš to ir atsiranda priemonės patenkinti valdančiosios koalicijos arba tų pagrindinių politikų poreikius kitąmet likti valdžioje arba gauti didesnius reitingus“, – svarstė T. Povilauskas.
Koalicija nebijo, nes gali pasislėpti už populiariojo G. Nausėdos
LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius tikino manantis, kad valdančioji koalicija nebijo imtis naujų mokesčių tarifų didinimo ar naujų mokesčių įvedimo ne tik dėl to, jog kai kurių iniciatyvų Lietuva turi imtis dėl tarptautinių įsipareigojimų, bet ir dėl to, kad šias iniciatyvas stumia prezidentas G. Nausėda.
„Vienas dalykas – tai stumia prezidentas, kuris yra aiškiai pasisakęs, kad reikia kurti gerovės valstybę, o gerovės valstybės tikrai negalima sukurti nepadidinus biudžeto pajamų“, – atkreipė dėmesį K. Girnius.
Politologo manymu, valdantieji, imdamiesi nepopuliarų mokesčių įvedimo, rizikuoja prarasti savo ir taip sumenkusį populiarumą. Vis dėlto, K. Girniaus įsitikinimu, valdančioji koalicija veikiausiai žaidžia tam tikrą žaidimą – imasi liaudžiai nepatinkančių, tačiau reikalingų mokesčių įvedimo, prisidengdami aukštais pasitikėjimo reitingais galinčiu pasigirti šalies vadovu.
„Valstiečiai“ buvo žadėję kovoti su socialine atskirtimi, tačiau jie tai ne itin veiksmingai darė. Bet aš manau, kad jie bando rizikuoti, žaisdami tam tikrą žaidimą. Jie gali mėginti pasikliauti prezidento populiarumu, sakyti, kad „mes vykdome tai, ko prezidentas nori“, ir kartu mėginti aiškinti, kad nors dabar gali tau tai trenkti per kišenę ir skaudėti, bet ilgainiui tai bus naudinga, ilgainiui reikia sukurti labiau europietišką Lietuvą“, – dėstė pašnekovas.
Panašią nuomonę pateikė ir kitas VU TSPMI politologas Ramūnas Vilpišauskas. Anot jo, priemonių biudžeto pajamų surinkimui praplėtimas gali būti susijęs ir su prezidento G. Nausėdos iniciatyvomis.
„Viena iš priežasčių yra prezidento G. Nausėdos idėja didinti senatvės pensijas, o tam reikia papildomų lėšų, kurias valdantieji, bent iš dalies reaguodami į prezidento iniciatyvą, mėgina suplanuoti“, – LRT.lt teigė R. Vilpišauskas.
Jo įsitikinimu, mokesčių tarifų didinimui ar naujų mokesčių įvedimui įtakos turi ir prognozuojamas šalies ekonomikos augimo sulėtėjimas, ir vis garsėjančios diskusijos apie klimato kaitą. Nepaistant to, R. Vilpišausko manymu, net jei rinkėjai susierzintų dėl naujų mokesčių įvedimo, valdantieji galėtų pasislėpti ne tik už G. Nausėdos, bet ir už finansų ministro Viliaus Šapokos.
„Politiškai valdantiesiems yra patogu, kad finansų ministras (Vilius Šapoka – LRT.lt) nepriklauso jokiai iš valdančiųjų partijai. Jeigu reikės, artėjant Seimo rinkimams, ieškoti kaltų, tai valdantieji galės pirštu rodyti į finansų ministrą, ką jau ir dabar kai kurie Seimo nariai daro. Sakyčiau, kad tai yra mokestinių reformų įvedimą lengvinanti aplinkybė“, – komentavo politologas.
Mokesčių lavina – ne nuosprendis „valstiečiams“
Politologas K. Girnius tvirtina manantis, kad „valstiečiams“, nors šie ir rizikuos didinti mokesčius, prisidengdami G. Nausėda, veikiausiai nepavyks išvengti rinkėjų antausio 2020 m. parlamento rinkimuose.
„Itin geromis sąlygomis jie galėtų iš to (mokesčių didinimo – LRT.lt) išeiti, bet aš manau, kad „valstiečiai“ nesukurs sau naudingų aplinkybių ir dėl to nukentės. Kad ir kaip bebūtų, žmonės jau dabar yra nepatenkinti „valstiečiais“, tai nebūtinai dėl mokesčių jiems gali nepasisekti rinkimuose“, – aiškino K. Girnius.
R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai Seime mokestinius klausimus kaip tik laiko instrumentu, kuris padėtų jiems geriau pasirodyti parlamento rinkimuose.
„Dalis siūlymų turbūt teikiami, tikintis geresnių galimybių kituose Seimo rinkimuose. Pavyzdžiui, bankų ar prekybos tinklų apmokestinimo idėjų autoriai turbūt pirmiausiai apie rinkimus galvoja, nes labai didelių įplaukų į biudžetą tie mokesčiai, kiek rodo preliminarūs vertinimai, nesurinktų. Tą patį galima pasakyti ir apie NT mokesčio bazės praplėtimą, apie kokį dabar yra svarstoma“, – dėstė pašnekovas.
Politologas tikino, kad patys „valstiečiai“ dėl mokesčių didinimo rizikuoja prarasti savo ir taip sumenkusį populiarumą, tačiau, R. Vilpišausko teigimu, 2020 m. Seimo rinkimuose žmonių pasirinkimą gali lemti ne vien mokestiniai pokyčiai.
„Taip, rizika („valstiečiams“ prarasti rinkėjų pasitikėjimą – LRT.lt) yra, ypač dėl tokių mokesčių, kurie gana didelę dalį žmonių paliestų. Bet tai nėra vienintelis veiksnys, kuris darys įtaką rinkėjams, apsisprendžiant kituose rinkimuose. Daug kas priklausys nuo ekonominės padėties, nuo to, ar iš tiesų vyks ekonomikos sulėtėjimas, ar jis bus nuosaikus, kaip prognozuojama, ar nutiks kažkas tokio, kad ekonominė situacija labiau pablogės. Dalis rinkėjų gali tiesiog norėtų naujų veidų, kas yra įprasta kiekvienų Seimo rinkimų metu“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
