Lietuvoje

2019.10.16 05:30

6 reformos. Kirto iš peties: sveikatos ministras esminėms reformoms nebeturi sveikatos

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.10.16 05:30

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) per šią kadenciją nuo 2016 m. buvo užsimojusi reformuoti sveikatos sistemą iš esmės. Nors į šią ministeriją protestuojantys gydytojai pro langus nelipo, kritika tiek įstaigai, tiek pačiam ministrui Aurelijui Verygai buvo negailestinga. Šiandien, žvelgdami į ministro per trejus metus nuveiktus darbus, oponentai reziumavo: pametęs ligoninių optimizavimo klausimą viduryje kadencijos, ministras susikoncentravo į kovą alkoholio ir tabako srityje – ten, kur ministro kompetencija ir įdirbis didžiausi.

Švietimas, sveikata, mokesčiai, pensijos, inovacijos, šešėlinė ekonomika – sritys, kuriose 17-oji Vyriausybė ėmėsi vykdyti struktūrines reformas. Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą, kuriame apžvelgia, kaip kiekvieną iš šešių reformų sekasi įgyvendinti.

Subyrėjo ligoninių tinklo pertvarka

Iš visų sveikatos sritį apimančių reformų pati ambicingiausia buvo ligoninių tinklo optimizavimas. Atsižvelgdama į dėl emigracijos mažėjantį gyventojų skaičių, tuštėjančius regionus, SAM užsimojo sumažinti ligoninių tinklą, dalį periferijoje esančių gydymo įstaigų prijungdama prie didžiųjų centrų. Dar 2016 m. reformos rengėjai tikino, kad esamas aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ligoninių tinklas tapo perteklinis ir neefektyvus. Dalyje įstaigų ne visada užtikrinamas paslaugų saugumas ir kokybė. Ligoninių aktyviojo gydymo lovų skaičius yra dvigubai didesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, o hospitalizavimo rodiklis net trečdaliu didesnis už ES.

Ligoninių tinklui įvertinti ir pertvarkyti ministerija skyrė kone 2 metus ir praėjusių metų vasarą Seimui pateikė pluoštą įstatymų projektų, susijusių su sveikatos priežiūros optimizavimu. Visgi Seimo barjerą įveikusi ministerija atsirėmė į prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir šių metų sausį turėjo pakartotinai Seimui teikti ligoninių pertvarkos projektus. Deja, jie buvo atmesti dar pateikimo stadijoje.

Išeidamas iš Seimo salės tą kartą ministras A. Veryga karčiai mestelėjo, kad šią kadenciją su analogiškais pasiūlymais į Seimą nebeis, tokiu būdu ambicingai reformai nė neprasidėjus padėdamas tašką.

„Dalis gydymo įstaigų vadovų įstaigoms vadovauja jau ilgus metus, todėl neturi motyvacijos keistis, ieškoti modernių sprendimų ar atnaujinti esamą tvarką gydymo įstaigoje, kadangi nejaučia konkurencijos ir neturi jaudintis dėl savo pozicijos po metų ar kitų. Ši priežastis šiek tiek stabdo reformų įgyvendinimus gydymo įstaigose, tačiau labiausiai nukenčia pacientai, kurie lankosi tobulėti nelinkusiose gydymo įstaigose ir dažnai lieka nepatenkinti teikiamų paslaugų kokybe. [...] Ir labai gaila, kad iki šiol buvusios vyriausybės bei sveikatos ministrai to nesiryžo imtis bijodami prastų politinių reitingų. Apie gydymo įstaigų tinklo pertvarkos būtinybę ne kartą kalbėjo ir tarptautinės organizacijos, kurios yra pateikusios Lietuvai savo rekomendacijas“, – teigiama SAM atsiųstame atsakyme.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas tikina, kad iki 2019 m. buvo numatyti 4 restruktūrizavimo etapai, bet nė vieno jų įgyvendinti nepavyko, nes buvo bandoma išsaugoti rajonines ligonines.

„Ministras nėra nusiteikęs dar kartą teikti (Seimui įstatymo projektų dėl ligoninių pertvarkos – LRT.lt), matydamas, kad nėra politinio palaikymo. Aš suprantu ministrą, nes, mano žiniomis, vykstant deryboms dėl koalicijos, šitas punktas buvo bandomas įrašyti į koalicinę sutartį, bet jo įtraukti nepavyko. Prieš rinkimus koalicijos partneriai nenorėjo liesti šitos temos“, – komentavo P. Gradeckas.

Tiek medikų bendruomenė, tiek ir Seimo opozicija tikina, kad ligoninių tinklo pertvarka sustojo dėl ministro nekompetencijos ir nenoro bendradarbiauti. Seimo Sveikatos apsaugos komiteto narys Antanas Matulas sako, kad pati pertvarka pradėta „ne nuo to galo“, o viešumoje pasirodęs ligoninių mirtininkių, kurias būtina uždaryti, sąrašas sukėlė papildomą visuomenės pasipiktinimo bangą.

„Tai ta įstaigų optimizacija yra sužlugdyta dėl to, kad buvo pateiktas visiškai nelogiškas variantas. Nustatyti 5 kriterijai, o pagal vieną iš tų kriterijų jau 15 rajono ligoninių turėjo nelikti. Kada prezidentė vetavo, kitokio bandymo tartis, nustatyti kitus kriterijus, spręsti, ką mes darome su tomis gydymo įstaigomis, tiesiog nebuvo. Todėl yra labai keista girdėti, kai ministras sako, aš jau neturiu sveikatos, neturiu energijos, aš jau išsisėmiau. Tai jeigu žmogus po vieno bandymo, nekorektiško, nekokybiško bandymo optimizuoti tą sistemą jau išsisėmė, o aš matau dar bent 10 būdų, kaip būtų galima optimizuoti įstaigų tinklą, ir dalis rajonų ligoninių jau pačios nori, kad būtų tam tikri sprendimai priimami, tai yra apgailėtina situacija“, – komentavo A. Matulas.

Anot Seimo nario, sveikatos įstaigų tinklo optimizaciją reikėjo pradėti nuo finansavimo pertvarkos. A. Matulas atkreipė dėmesį, kad 35 rajono ligoninių, labiausiai nutolusių nuo centrų, išlaikymui skiriama suma siekia 120 mln. eurų per metus. Kauno klinikų išlaikymas kainuoja apie 150 mln. eurų, Santaros – apie 140 mln. eurų metams.

„Tai, turint biudžetą 2,5 mlrd. eurų, 120 mln. eurų yra niekas, tuo labiau kad tas paslaugas reikės suteikti kitur. Dėl administravimo tu gali sutaupyti 30–40 mln. eurų – tai yra niekinė suma. Bet esmė ta, kad nesumažinsime ir sergamumo, ir mirtingumo, ir hospitalizacijos, kol neveiks pirminė sveikatos priežiūra“, – sakė A. Matulas.

Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė. Ji priminė, kad, kai reforma buvo vetuota, LMS siūlė ministerijai kitą kelią – jungiant ligonines SAM turi tapti gydymo įstaigų dalininke ir steigėja. Dabar gydymo įstaigos dažniausiai priklauso šalies savivaldybėms.

„Bet šito ministerija nenori. Steigėja yra savivaldybė, o ministerija tik reguliuoja, kas ką gali daryti. Pati reforma yra sustojusi ir dabar ministerija daro visokius smulkius darbus. Pavyzdžiui, sujungė kelias ministerijai pavaldžias įstaigas. Bet čia ne gydymo įstaigos, ir jos pavaldžios ministerijai, tai anokia čia reforma“, – tikino J. Sejonienė.

Atsitrenkusi į Seimo sieną ministerija bando ją apeiti

Dar vienas bandymas iš kitos pusės apeiti ligoninių tinklo pertvarką – nauja SAM parengta tvarka, kuri turėtų sumažinti pacientų eiles ligoninių priėmimo skyriuose. Pagal naująją tvarką, kuri įsigalios jau nuo šių metų lapkričio 1-osios, skubiąją pagalbą bus skatinama skirstyti į kelis lygius. Patyrusiesiems nežymius sveikatos sutrikimus skubioji pagalba būtų teikiama arti žmogaus gyvenamosios vietos, pavyzdžiui, visą parą veikiančiuose kabinetuose. Sudėtingais atvejais – didžiųjų, daugiaprofilinių šalies ligoninių skubios pagalbos skyriuose, kaip ir šiandien. Besiskundžiantiems lėtinių ligų paūmėjimu, peršalusiems ar jaučiantiems kitus nežymius sveikatos sutrikimus ligoniams pagalba turėtų būti teikiama jų gyvenamojoje teritorijoje.

Tokiai pertvarkai pakanka ministro įsakymo bei savivaldybių geranoriškumo. Mat atsakomybė už tvarkos įgyvendinimą tenka būtent pastarosioms. Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas tikina, kad tokia sveikatos priežiūros įstaigų veiklos racionalizacija yra tam tikra atsvara neįvykusiai įstaigų tinklo pertvarkai ir gali būti naudinga pačioms periferijos savivaldybėms.

„Mažoje savivaldybėje, kurioje egzistavo stacionarinė pagalba, ji išliktų, bet jai reikalavimai būtų sumažinti ministro įsakymu, nes didžiausios sąnaudos yra žmonės, darbo užmokestis, ne įranga. Todėl mes sakome, kad nesudėtingą skubią pagalbą galėtų teikti mažesnė komanda žmonių, mažiau kvalifikuota komanda arba ji turi būti organizuojama ne 24 val. per parą, bet iki 24 val., kada dažniausiai kreipiamasi.

Ekonominės paskatos verčia rajoninių ligoninių administracijas ir merus bei administracijos vadovus galvoti, ar turėti stacionarinę įstaigą rajone, kuriame gyvena iki 20 tūkst. žmonių, turi prasmę. Nes apmokama ne už rajone gyvenančių žmonių skaičių, o už ligoninėje priimtų pacientų skaičių. Tačiau, nepriklausomai nuo to, personalą išlaikyti reikia, atlyginimus mokėti reikia“, – sakė P. Gradeckas.

Pasigedo slaugos ir greitosios medicinos pagalbos pertvarkos logikos

Su ligoninių tinklo pertvarka buvo susiję užmojai mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, tuo pat metu didinant slaugai skirtų lovų kiekį bei slaugytojų skaičių. Aktyvaus gydymo lovų turėjo būti nurėžta apie 20 proc., slaugos lovų papildomai sukurta dar 3,3 tūkst.

LMS atstovė J. Sejonienė tikina, kad slaugos klausimą ministerija bando permesti ant periferijoje esančių gydymo įstaigų ir savivaldybių pečių, nors slaugos lovų trūkumas juntamas didmiesčiuose.

„Dabar Ignalinos ligoninės vadovė sako: mes turime 30 ar kažkiek lovų slaugos, man liepia dar 25 įsisteigti, nors aš tas 30 sunkiai užguldau. Jų turi atsirasti, nes tokia yra politika, kad trūksta slaugos lovų. Iš esmės slaugos lovų trūksta didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, bet įsteigs Ignalina, nes kažkam tai paprasčiau pasakyti.

Didžioji problema rajonuose – greitosios medicinos pagalbos (GPM) brigados. Pavyzdžiui, tokiam Ukmergės rajonui yra budinčios tik 2 brigados. Visam rajonui. Dėl to ir yra problema, nes ligonių pervežimų padaugėjo. O GMP reforma – įsteigta 20 naujų brigadų, kurios budi prie didžiųjų miestų, kur apskritai nelabai to trūkumo ir buvo. Dabar iš rajonų atvažiuojančios brigados perduoda ligonius joms ne tai kad viduryje gatvės – viduryje greitkelio“, – ministerijos sprendimais stebėjosi LMS atstovė.

Premjero patarėjas teigia, kad respublikinės rajoninės ligoninės ir prie jų esančios GMP stotys galėtų padengti iki 98 proc. visos Lietuvos. Tik 2 proc. Lietuvos patenka į pilkąją zoną, kur GMP negalėtų atvykti per vadinamąją auksinę valandą. Insulto atveju tai būtų iki 2 val., infarkto atveju – iki 90 min. ir panašiai.

P. Gradeckas pripažino, kad nuo pat pradžių buvo aišku, jog slaugos lovų labiausiai trūksta didžiuosiuose miestuose arba šalia jų esančiose aplinkinėse savivaldybėse. O periferijų ligoninės atsisako aktyvaus gydymo lovas konvertuoti į slaugos, nes tam nėra poreikio. Reziumė – užsibrėžto 3,3 tūkst. papildomų slaugos lovų steigimo SAM pasiekti iki kadencijos pabaigos greičiausiai nepavyks.

„Mano optimistiniu skaičiavimu galėtų būti apie 1 tūkst. papildomų slaugos lovų. Pagrindinė plėtra būtų Vilniuje ir Kaune. Pavyzdžiui, Vilniuje galėtų atsirasti apie 600 lovų, ir tai yra iniciatyvos tik iš verslo, savivaldybių iniciatyvos nėra tokios aktyvios“, – atskleidė premjero patarėjas.

Tuo tarpu SAM teigia, kad infrastruktūros pertvarkos projekto įgyvendinimas sulėtėjo dėl nuo Sveikatos apsaugos ministerijos nepriklausančių priežasčių.

„SAM apklausė stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas, valstybės socialinės globos namus, bei savivaldybių administracijas dėl jų galimybių bei planų pradėti arba plėsti jau teikiamų paslaugų apimtis. Pagal gautus 35 įstaigų atsakymus, planuojamos papildomos 103 lovos: 51 rajonuose ir 52 didžiuosiuose miestuose. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas 2020 metais preliminariai planuotų teikti 8 socialinės globos namai, kuriuose galėtų būti įsteigtos apie 135 slaugos vietos. 2021 metais, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą planuotų teikti dar 6 įstaigos ir 2021 metais galėtų būti papildomai iš viso apie 160-200 slaugos vietų“, – teigia SAM atsovai.

Didinant algas riebiausias kąsnis tenka didžiosioms klinikoms

Kitas gana ambicingas SAM užmojis – pakelti atlyginimus gydytojams ir slaugytojams. SAM įsipareigojo iki 2020 metų II pusmečio pasiekti, kad gydytojų vidutinis atlyginimas būtų 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurai. Tuo tikslu buvo padidintos sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos: stacionaro paslaugų kainos padidintos 7 proc., dienos stacionaro – 8 proc., ambulatorinių paslaugų ir šeimos gydytojo paslaugų – 10 proc. Tam skirta papildomai 41,5 mln. eurų.

SAM duomenimis, per pastaruosius trejus metus vidutinis gydytojų darbo užmokestis pakilo nuo 1763 eurų iki 2448 eurų, o slaugytojų – nuo 889 eurų iki 1229 eurų.

LMS atstovė atkreipė dėmesį, kad po gražiais skaičiais slepiasi didelė problema.

„Lėšos iš biudžeto buvo paskirtos įkainiams didinti ir iš to turėtų susirinkti atlyginimai. Jei trūksta, ministras sako, kad turėtų įstaigos prisidėti solidariai su ministerija. Bet ministras puikiai žino, kokia yra įstaigų situacija, kad tos įstaigos dažniausiai turi daug skolų: ir komunalinių, net ir už tuos pačius atlyginimus turi įsiskolinimų. Tai įstaigų galimybės prisidėti yra ribotos ir panašu, kad jau to 15 proc. algų kilimo tikrai nebus, o kaltė bus suversta įstaigoms, kad jos nebendradarbiauja, padenginėja skolas tais pinigais, kurie turėtų būti skirti atlyginimų fondui. Tai visa istorija, ne pirmą kartą taip kartojasi. Praėjusiais metais pavasarį lygiai taip pat buvo“, – sakė J. Sejonienė.

Premjero patarėjas pabrėžė, kad sveikatos priežiūros įstaigos privalo turėti lėšų samdyti trūkstamus specialistus, nes bazinės kainos pirminės sveikatos priežiūros sektoriui buvo keliamos net 4 kartus. O dėl gydytojų atlyginimų kėlimo bazinės kainos iš esmės buvo peržiūrėtos 3 kartus.

Seimo Sveikatos apsaugos komiteto narys A. Matulas tikina, kad toks įkainių skirstymas palankus didiesiems centrams, o periferijoje esančios sveikatos priežiūros įstaigos pasmerktos skursti toliau.

Vienas Seimo nario pateiktų pavyzdžių – Pakruojo rajonas. Čia veikia poliklinika, kur dirba 10 šeimos gydytojų, kurių amžiaus vidurkis – 58 metai. Greta yra keturios ambulatorijos, iš kurių vienoje yra apie 1 tūkst. prisirašiusių gyventojų. Čia 2 kartus per savaitę kelioms valandoms atvažiuoja šeimos gydytojas, vaikų gydytojas apsilanko 1 kartą per savaitę. Odontologinis kabinetas puikiai įrengtas – odontologų trūksta: iš 5 etatų užimta 3,5. Įstaigos metinis biudžetas neigiamas – minus 10,4 tūkst. eurų. Praėjusiais metais ambulatorija patyrė 26 tūkst. eurų nuostolį.

„Turi atsirasti normali politika ir suvokimas, kad už tą pačią paslaugą apmokėtų vienodai didelėje įstaigoje ir mažoje. Paradoksas. Jeigu kvalifikuotas gydytojas tą pačią paslaugą suteikia rajono arba apskrities ligoninėje ir tą pačią – didelėje ligoninėje, gauna skirtingą apmokėjimą.

Kelia įkainį 7 proc. ligoninei, kuri turi biudžetą 140 mln. eurų per metus, tai jai tie 7 proc. yra keli milijonai, o jeigu pakelia 7 proc. rajono ligoninei, kuri yra minusinė, ir ten ligonių mažėja, nes tokia politika vykdoma, tai rajono ligoninei tie 7 proc. nepadengia to spaudžiamo pakelti atlyginimo fondo. Pakėlus įkainius tas paslaugas dar reikia suteikti, o kadangi nėra jau kas suteikia, toliau varomas šmeižtas, nes ministras, pakeldamas įkainį 5 ar 7 proc., sako, privalote pakelti tiek ir tiek. Įkainius nustato ministras: ligonių kasa rekomenduoja, o ministras pasirašo. Jiems atrodo normalu, o gydytojai pyksta, sesutės išvažinėja“, – SAM vykdoma politika piktinosi A. Matulas.

Jis pabrėžė, kad ministerija, norėdama išlaikyti kvalifikuotus gydytojus bei paslaugų kokybę periferijoje, turėtų užsiimti skatinimo politika, ką sėkmingai daro kitos Europos valstybės. Vykstantiems dirbti į periferiją medikams ten mokami papildomi priedai. Šiandien, siekdamos išlaikyti specialistus, šalies savivaldybės papildomas priemokas bei kitokias motyvacines priemones skiria iš skylėtų biudžetų. Ir ne visada sėkmingai.

„Pavyzdžiui, Pasvalys ruošė 2–3 šeimos gydytojus specialistus. Paruošė. Atvažiavo vienas, padirbo savaitę ar dvi, o kiti du išvažiavo, nes juos perpirko didelės klinikos. Tiesiog pervedė pinigus savivaldybei, kuri kelerius metus ruošė. Savivaldybės pačios nepajėgia, tai turi būti valstybės politika.

Anglijoje dirba mano kursiokas: kol dirbo dideliame mieste, jis gaudavo vienokį atlyginimą, jam pasiūlė važiuoti už miesto 200 kilometrų į nedidelį miestelį – jis gavo 30 proc. priedą. Tas pats Norvegijoje – sūnus dirbo 5 metus, dabar grįžo į Lietuvą, gydytojas anesteziologas. Jam Osle pasiūlė vieną kainą, jis sutiko važiuoti į salas už kokių 500 kilometrų ir ten gaudavo apie 50 proc. daugiau“, – pavyzdžius žėrė A. Matulas.

S. Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais teigia, kad pačios rajonų savivaldybės turi pasiskaičiuoti, ar joms verta išlaikyti stacionarines paslaugas teikiančias gydymo įstaigas ir kvalifikuotų specialistų komandą, atitinkančią kriterijus, kurie taikomi ir Kauno klinikoms.

„Visos ligoninės gauna padidintą bazinę kainą, nes tikimasi, kad jos didins gydytojams atlyginimus. Dalis iš jų iš tikrųjų didina, bet ne taip, kaip yra suplanuota. Kai tik ateis sunkmetis, tada pamatysime, kiek yra realus jų išgyvenimas. Ekonomika yra toks labai objektyvus dalykas. Jeigu tu vieną dieną matai, kad tau trūksta elementariai pinigų atlyginimams išmokėti ir tau ateina ligoninės vyriausiasis gydytojas ir sako, žiūrėkite, mes jau nebeturime nei atostogų fonde, svarstome dėl atlyginimų, tai manau, kad kiekviena savivaldybės taryba supranta, kad reikia kažką daryti. Nes nebeliks tuoj ką reformuoti ir atsitiks taip, kaip Latvijoje, kad reikės užkalti ligoninės langus lentomis“, – sakė P. Gradeckas.

Tiesa, premjero patarėjas sutiko, kad pervilioti periferijai kvalifikuotus gydytojus yra sudėtinga, bet ne dėl mažesnės algos, o dėl pačios rajono ligoninės galimybių.

„Yra bent trys būdai, kaip gydytojus atvilioti į rajonus, jie veikia iki atviliojimo fakto, bet tie asmenys nelieka rajonuose, susidūrę su ta realybe, kad ten nėra pacientų arba tie pacientai nėra tie, kurių gydytojai tikėjosi“, – komentavo P. Gradeckas.

Paprašytas įvardyti, kokie yra pacientai, kurių gydytojai nesitiki, P. Gradeckas patarė kalbėtis su pačiais specialistais, kodėl jie nusivilia ir grįžta į miestus dirbti.

Labiausiai pasisekusia laikoma kompensuojamųjų vaistų reforma

Viena pertvarkų, kuria SAM didžiuojasi, – apčiuopiamai sumažėjusios gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus. Vyriausybės 2018 metų ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė vaistų priemoka nuo 2016 m. pabaigos sumažėjo 47 proc. Priemokų už vaistus ir medicinos pagalbos priemones suma sumažėjo apie 27 proc., tai reiškia, kad pacientai sutaupė apie 15 mln. eurų. Galiausiai kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas 45 vaistais, kurie prieš tai nebuvo kompensuojami.

Naujausi SAM duomenys byloja, kad 2019 m. sausio-rugpjūčio mėn. pacientų priemokų suma, lyginant su 2018 m. sausio-rugpjūčio mėn., sumažėjo net 51,7 proc. (nuo 29,8 mln. Eur iki 14,4 mln. Eur). Nuo struktūrinės reformos įgyvendinimo pradžios vidutinė priemoka receptui sumažėjo daugiau nei dvigubai: nuo 5,7 Eur iki 2,3 Eur.

Priemokas už kompensuojamuosius vaistus pavyko sumažinti pereinant nuo konkrečių kompensuojamųjų vaistų sąrašo, prisirišant prie veikliosios medžiagos. Pastaroji – didelė generinių vaistų propagavimo dalis. Generiniai vaistai yra originalių vaistų pigesnės kopijos, turinčios tą pačią veikliąją medžiagą. Pasak P. Gradecko, vaistų kompensavimo reforma yra aiškiausias SAM pasiekimas iš visų dalių.

„Iš Vyriausybės pozicijos kalbant, mes matome labiausiai apskaičiuojamą pokytį. Jei kalbėtume apie „nuogas“ vaistų kainas ir apie vaistų prieinamumą, rezultatas yra. Jeigu diskutuotume plačiau, ar tai išėjo į naudą visiems pacientams, – negalėčiau to teigti. Dalis gydytojų nepatikėjo visų vaistų generizavimo idėja ten, kur buvo galima pakeisti, ir automatiškai tuo pacientai nepatikėjo, o gijimo procese ne mažesnę svarbą turi ir paciento įsitikinimas. Bet šita reforma buvo vykdoma dėl pačių pacientų priemokų ir vienintelis A. Veryga ėmėsi tai įgyvendinti, nepabijojo to“, – sakė P. Gradeckas ir pridūrė, kad ši reforma baigiama įgyvendinti ir beliko patvirtinti tik vadinamąjį išmintingąjį vaistų naudojimo sąrašą bei parengti vartojamų vaistų vertinimo metodiką.

Tam pritaria ir SAM atstovai, kurie raštu pateiktuose atsakymuose teigia, kad tais atvejais, kai pacientai yra įsitikinę, kad juos gydo tik konkretus vaistinis preparatas, o ne veiklioji medžiaga, tai net mokslu pagrįstais argumentais sunku įrodyti, jog pigesnis vaistas su ta pačia veikliąja medžiaga pacientui veiks vienodai. Tačiau, anot SAM, dalį lėšų, liekančių nuo pigesnių vaistų, gyventojai galėtų skirti sveiko gyvenimo būdo palaikymui. Panašią praktiką esą taiko Skandinavijos šalys, kur net virš 90 proc. pacientų pasitiki valstybės rekomenduotinais pigesniais vaistais.

Perėjimas prie originalių vaistų kopijų kompensavimo visuomenėje iš tiesų sukėlė pasipiktinimą. Šių metų liepą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktoje apklausoje gyventojai prasčiausiai įvertino būtent SAM vykdytą vaistų reformą. Gyventojai skundžiasi, kad po pertvarkos vaistinėje neranda jiems būtinų iki reformos lengvai įpirktų medikamentų, pačių vaistų pasiūla sumažėjo.

Tačiau perėjimą prie generinių vaistų palaiko ir LMS. Anot J. Sejonienės, tokia praktika taikoma visame pasaulyje. Po pertvarkos buvo suvienodinta kompensavimo tvarka: jeigu vaistas patenka į valstybės kompensuojamųjų sąrašą, jis apmokamas 100 proc. Anksčiau kompensuojamoji dalis, priklausomai nuo tam tikros grupės, galėjo būti ir 80 proc., ir 90 proc. Taip pat pasisekė per metus įtraukti daugiau naujų kompensuojamųjų vaistų, ypač brangių, skirtų onkologinėms ligoms gydyti.

„Problema yra tai, kad pakilo vaisto bazinė kaina. Pacientas moka kaip ir mažiau iš kišenės, bet valstybės mokama kaina už tuos pigiausius vaistus vis tiek išaugo. Sakau, kai kas sekasi, kai kas nelabai“, – komentavo J. Sejonienė.

Verygą prisimins dėl alkoholio ir tabako ribojimų

Dažniausiai tiesiogiai su pačiu ministru A. Veryga siejama sveikos gyvensenos reforma. Plakatai su ministro atvaizdu puošia parduotuvių alkoholio skyrius, skelbiančius prekybos alkoholiu ribojimus. Vykdoma aktyvi kova prekybos tabako gaminiais srityje. Sveikai mitybai ugdymo ir gydymo įstaigose bei aktyviam sportui taip pat skiriamas gana didelis dėmesys.

Reformos iniciatoriai, užsibrėždami tikslą propaguoti sveiką gyvenseną, atkreipė dėmesį į gana žemus šalies rodiklius. Reformos aprašyme nurodyta, kad 2016 m. Lietuvos moterų vidutinis sveikų gyvenimo metų rodiklis buvo beveik 5 metais mažesnis už ES valstybių narių vidurkį, o Lietuvos vyrų – 7,3 metų mažesnis už ES valstybių narių vidurkį. Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių ir tyčinių sužalojimų jau daugiau nei 20 metų yra didžiausias Europoje. Be to, tik 9,7 proc. vaikų kasdien po valandą sportuoja.

SAM duomenimis, gyventojų mirčių skaičius mažėja jau ne pirmus metus, tačiau prie šio reiškinio iš dalies prisideda ir gyventojų skaičiaus mažėjimas. Iškalbingesnis šiuo atveju yra mirtingumo rodiklis, kuris rodo, kad mirtingumas mažėja nepaisant gyventojų skaičiaus pokyčio.

Atkreipiamas dėmesys ir į savižudybių skaičiaus mažėjimą šalyje. 2016 m. savižudybių skaičius siekė 28,69 100 tūkst. gyv., o 2018 m. duomenimis savižudybių skaičius buvo 24,38 100 tūkst. gyv.

„Preliminariai savižudybių skaičių šiais metais, lyginant su praeitais metais taip pat mažėja, pvz: lyginant 2018 m. pirmą pusmetį, su 2019 m. pirmu pusmečiu, nusižudžiusių asmenų Lietuvoje buvo 34 asmenimis mažiau. [...] Nuo insulto 2016 m. iš viso Lietuvoje mirė 12443 asmenys, o 2018 m. – 11497 asmenys. Pagal ES standartus 2016-2018 m. laikotarpiu 0-64 m. amžiaus gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 100000 gyv. sumažėjo atitinkamai nuo 123,23 iki 103,95“, – teigia SAM atstovai.

P. Gradeckas sako, kad pasiekimus sveiko gyvenimo būdo propagavimo srityje šiandien vertinti per anksti. Rezultatai galėtų būti apčiuopiami po 5–6 metų ir daugiau.

SAM pateikti atsakymai analogiški - nacionalinis vaikų gyvensenos stebėsenos tyrimas atliekamas kas 4-rius metus ir nustato vaikų įpročius. Artimiausias tyrimas bus atliekamas 2020 m., tad tik tuomet SAM turės tikslius duomenis apie daržovių suvartojimą.

„Sveikatai palankesnių maisto produktų, paženklintų „Rakto skylutės“ simboliu, skaičius rinkoje kasmet auga, o tai reiškia, jog vis daugiau produktų yra patiekiami su sumažintu cukraus, druskos ir riebalų kiekiu bei su daugiau skaidulinių medžiagų“, – teigia SAM atstovai.

LMS atstovė J. Sejonienė pripažįsta, kad didelis dėmesys buvo skiriamas kovai su alkoholiu bei tabaku ir tai daryta neatsitiktinai. Esą šią sritį geriausiai išmano ministras A. Veryga, iki rinkimų dirbęs ministro pirmininko visuomeniniu patarėju tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos klausimais.

„Kas realiai jiems bus pavykę – tai visuomenės sveikata, maitinimo pasikeitimai ugdymo ir gydymo įstaigose. Nors vėlgi, keičiasi maitinimas, o finansavimas jam nesikeičia, dėl to ir Santaros klinikose skandalas didžiausias. Aišku, tie alkoholio prekybos apribojimai, sveika gyvensena – viskas, kas buvo akcentuota jų programoje. Kadangi ministras atėjo iš tabako ir alkoholio kontrolės srities, tai jis tuos savo uždavinius ir bus įvykdęs“, – ironijos neslėpė J. Sejonienė.

Seimo narys A. Matulas kritikos pažėrė daugiau. Jis priminė, kad praėjusiais metais Pasaulio ekonomikos forumas, vertinantis šalių konkurencingumo lygį įvairiuose sektoriuose, įvertino Lietuvos sveikatos apsaugos pasiekimus. Rodikliai toli gražu nėra džiuginantys – per metus pagal sveikatos apsaugos kokybę Lietuva nukrito 8 pozicijomis ir šiandien yra 85 vietoje. A. Matulas tikina, kad to nėra buvę per visus 30 nepriklausomybės metų.

„Gėda prisipažinti, bet pradirbęs 20 metų parlamente taip ir nesupratau, kas tos valdžios yra padaryta ir kas tai yra sveikatos reforma. Tai yra paradoksas, kada tokie profanai skiriami vadovauti ministerijai, iki tol neturėję jokios patirties.

Visiškai nepatyręs ministras, išdarkyta ministerijos komanda, nes du trečdaliai ministerijos darbuotojų pakeisti. Kai kur reikalavimai seniūnui savivaldybėse yra didesni negu ministerijoje patarėjui arba viceministrui. 24 metų jaunuolis gali tapti viceministru, kai viceministrai būdavo profesoriaus, docento lygio arba patyrę vadybininkai, kurie turi būti kelis kartus gudresni už patį ministrą savo sektoriuje. Dabar žiūrėkite, kas ministerijoje vadovauja visuomenės sveikatai? Mes turime puikių visuomenės sveikatos specialistų, o vadovauja, rodos, elektrikas ar melioratorius. Nacionalinei sveikatos tarybai vadovauja architektas. Bet tai svarbu, kad draugai, pažįstami sustatyti. Tai mes ir turime tokią situaciją“, – su giliu apmaudu kalbėjo A. Matulas.

Pati S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė tiek šioje srityje, tiek ir kitose vykdomas SAM reformas bei paties ministro darbą linkusi vertinti gerai.

Taip pat skaitykite

Naujausi