Lietuvoje

2019.10.15 10:55

Nausėda pažėrė kritikos Palioniui ir pripažino vienintelę savo klaidą

atnaujinta 12.57
Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.10.15 10:55

Šeštadienį sueis 100 dienų, kai prezidentas Gitanas Nausėda eina šalies vadovo pareigas. Tądien prezidentas bus išvykęs, todėl antradienį surengė spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė per beveik šimtą dienų įgyvendintas iniciatyvas, įvykusius užsienio vizitus ir pateiktus įstatymų pakeitimo projektus.

„Simboliška, kad 100 dienų sukakus būsiu ne Lietuvoje“, – sakė prezidentas, artimiausiomis dienomis išvyksiantis į Europos Vadovų tarybą, vėliau – į Japoniją.

Jis sakė norintis pasidžiaugti, kad rinkimų kampanijos metu žmonėms puoselėti lūkesčiai yra vykdomi.

Šalies vadovas taip pat kalbėjo, kad buvo inicijuoti ir rengiami siūlymai dėl viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų efektyvaus naudojimo, taip pat korupcijos prevencijos. Anot G. Nausėdos, prezidentūros pateikti įstatymo projektai eina tiek tiesiogiai į Seimą, tiek, kai kurie, yra įtraukti į Vyriausybės biudžeto planą.

Taip pat, jo teigimu, Vyriausybės plane atsispindi siūlymas mažinti lengvatą dyzelinui, tik ne per akcizo dydį, o per kvotas. Prezidentas ketina siūlyti šiek tiek padidinti akcizo žymėtiems degalams dydį.

„Jei kažkam buvo abejonių, ar prezidentas bus aktyvus vidaus politikoje, tai šiandien turbūt tos abejonės atkrenta. Prezidentas bus aktyvus vidaus politikoje, jau yra aktyvus. <...> Prezidentas liks aktyvus iki savo kadencijos pabaigos“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas dėstė, kad jo iškelta gerovės valstybės idėja skamba visų lūpose ir dėl to sakė besidžiaugiantis. Anot šalies vadovo, šiomis dienomis gerovės valstybė yra svarbiausia aktualija ir tą supranta visos politinės partijos, tačiau kai kurios jų skirtingai tai įsivaizduoja.

Prezidentas kalbėjo visuomenėje pasigendantis solidarumo jausmo, nes yra ir gerai, ir prasčiau besiverčiančių žmonių. Šalies vadovas išskyrė senjorus, teigdamas, kad jam gėda dėl to, kokias socialines garantijas valstybė suteikia pensininkams: „Man tikrai labai rūpi, kaip gyvena mūsų senjorai, nes skurdo lygis, o ir absoliučios pajamos yra tiesiog... Man, tiesą sakant, kartais gėda dėl to, kokias socialines garantijas Lietuvos valstybė suteikia savo žmonėms, kurie, be kita ko, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kūrė valstybę. Valstybė privalo atiduoti jiems pagarbą, šiuo atveju, finansine žodžio prasme.“

Anot prezidento, daugelis įsivaizduoja, jog gerovės valstybė yra geras dalykas, bet nesupranta, kodėl prie to turi prisidėti visi.

„Gerovė yra ne tik eurai, procentai ir kitos finansinės išraiškos. Tai ir bendrumo jausmas“, – sakė G. Nausėda, teigdamas, kad ne tik pats bando būti atviras žmonėms, bet ir atverti prezidentūrą. Jis kalbėjo ir apie žmoną Dianą Nausėdienę, sakydamas, kad ji yra pasišventusi pagalbos silpniesiems klausimams ir teigė, kad tokia ji liks iki kadencijos pabaigos.

Dėmesį skirs ekonominei diplomatijai

Kalbėdmas apie užsienio politiką G. Nausėda teigė, kad nuo pirmųjų darbo vyko į kaimynines valstybes, nes pagerinti vietos tarptautinėje bendrijoje neįmanoma, nemokant normaliai bendrauti su savo kaimynais. Visi vizitai, pasak jo, buvo vienodai svarbūs, nes tai gerų kaimyninių santykių užmezgimas ir puoselėjimas. Iš viso prezidentas jau vyko į septynis vizitus, artimiausiomis dienomis vyks į dar du.

„Ekonominė diplomatija mano veikloje vaidins vieną iš svarbiausių vaidmenų ir tai ypatingai pabrėžia mano vizitas Niujorke, kur teko susitikti su daug svarbių Lietuvai investuotojų. Kai kurie jau įkėlė koją į Lietuvą, kiti ketina tai daryti arba tiesiog žvalgosi. Dėmesys aukščiausiu lygiu padeda atverti duris“, – sakė šalies vadovas.

Ministrę giria, ministrą – kritikuoja

Paklaustas, kaip vertina trijų naujai paskirtų ministrų – Ritos Tamašunienės, Andriaus Palioni ir Jaroslavo Narkevičiaus – darbą, G. Nausėda sakė, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) vadovaujančios R. Tamašunienės darbas jį tenkina.

„Dėl ponios Tamašunienės – pirmieji įspūdžiai labai pozityvūs, manau, kad galėtų būti tikrai gera ministrė, nes ypatingai akcentuoja regionų politikos dedamąją, ko aš pasigesdavau ankstenės ministerijos veikloje. Kol kas atidžiai stebiu kitų ministrų veiklą“, – sakė prezidentas.

Kritikos kliuvo žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui: „Tikrai negali pasakyti, kad visi ministrų veiksmai nusipelnė pagyrų. Ypatingai kelia nerimą noras į darbą priimti partijai artimus asmenis. Ministras daro klaidą ta prasme, kad daugelis kažko panašaus tikėjosi ir turbūt visa savo veikla jis turėjo pademonstruoti, kad negali būti apkaltintas arba kad jam metami štai tokie kaltinimo šešėliai. Bet kol kas susidaro įspūdis, kad jis kaip tik patvirtina tuos galimus nuogąstavimus.“

Taip prezidentas reagavo į informaciją, kad Žemės ūkio ministerijoje įdarbinti asmenys, susiję su Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kuriai ir priklauso A. Palionis.

Paklaustas, ko šioje situacijoje turėtų imtis premjeras Saulius Skvernelis, prezidentas teigė, kad turi būti aiškiai nurodyta, kur yra „raudonos linijos“: „Premjeras jau yra tai padaręs, tikiuosi, kad bus padarytos išvados ir nereikės kitų priemonių.“

Kalbėdamas apie tai, kas galėtų tapti ekonomikos ir inovacijų ministru vietoje į Europos Komisiją iškeliaujančio Virginijaus Sinkevičiaus, prezidentas spėlioti nesiėmė. „Nemanau, kad kandidatūra yra, būtų per anksti kalbėti apie kandidatūrą, kai Virginijus Sinkevičius ramiai darbuojasi savo pareigose“, – sakė G. Nausėda.

Mato tik vieną klaidą

Kalbėdamas apie tai, kokias klaidas padarė nuo inauguracijos, G. Nausėdą įvardijo tik vieną: „Kol kas matau vieną klaida – nesklandžiai organizavome svečių kvietimą į vakarinę inauguracijos dalį. Šitą klaidą pripažįstu sau ir komandai.“

Kitų klaidų prezidentas sakė nepadaręs ir teigė, kad jei padarys – visas jas pripažins.

Sprendimas dėl vyr. patarėjos – spontaniškas

Paklaustas, kodėl užtruko vyriausiojo patarėjo, galinčio vadovauti švietimo, sporto ir kultūros grupei, prezidentas kalbėjo, kad besidairant patarėjo toli pražiopsota, kas yra šalia. Spalio pirmąją savaitę paskelbta, kad vyriausiąja patarėja paskirta Sonata Šulcė.

„Manau, kad švietimo, kultūros ir sporto grupės jau vien pavadinimas yra toks kompleksiškas, kad kartu suponuoja didelius reikalavimus kandidatui, kuris užims grupės vadovo vietą. Mes žvalgėmės tarp daug kandidatų ir besižvalgydami kažkur toli pražiūrėjome tai, kad šalia savęs turime puikų kandidatą.

Man ši mintis kilo spontaniškai, kuomet įsitikinau S. Šulcės darbštumu ir gabumais. Tada staiga pagalvojau – o kodėl ne šitas žmogus turėtų tapti grupės vadovu“, – teigė G. Nausėda.

Jis kalbėjo, kad šiuo metu gimsta nacionalinio susitarimo dėl švietimo iniciatyva, kur prezidentūrai teks pasakyti svarų žodį, nes kyla partijų nesusigalbėjimas.

Portalas LRT.lt primena, kad gegužę prezidento rinkimus laimėjęs G. Nausėda šalies vadovo pareigas iš kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės perėmė liepos 12-ąją.